[KAU] Kauno senamiestis

[index]

Atvaizdas


Reikia žiūrėti į ateitį, bet ir mokytis iš klaidų.

Kauno senamiestis. Teritoriškai. (Be papildomų komentarų.)

Oficialiai čia dar senamiestis, bet realiai jau nelabai. Šita dalis tiek caro laikais, tiek tarpukariu, tiek sovietmečiu tiek pakeista, kad senamiestiškumą parodo tik bokštelis. Tikrasis senamiestis prasideda tik ties Vilniaus gatvės pradžia.

[gee]

Taigi čia vaizdas po didžiosios provoslavinimo bangos. Nejaugi ir Vytauto bažnyčiai norėtum atkurti buvusius cerkvės elementus? Ir taip ant Dominikonų bažnyčios dar likę daug cerkvės elementų, kurie jos tikrai nepuošia. O be to, kaip supratau yra netgi jos senieji brėžiniai išlikę, taip kad didelių kliūčių atkurti barokinę išvaizdą neturėtų kilti.

Forumiečio Laimučio skęnas iš "Architektūros ir Statybos":

Atvaizdas

Ne, nenorėčiau, tiesiog neturėjau foto, ku originalus fasadas būtų matyti iš šio kampo. Turėjau tą pačią iliustraciją iš senos "Statybos ir Architektūros", nesu blondinas, žinau, kad XIX a. šią bažnyčią "patvarkė". (Lygiai taip pat nesiūlau karo muziejaus bokštui buvusios cerkvės pavidalo atkurti. ) Tiesiog dabar (be Kristaus veido mozaikos) šis pastatas apskritai į bažnyčią nepanašus. Kai buvau pradinėje mokykloje ją "datuodavau" netgi XX a. pradžia.

[arsiakas]

Ot ir ne. Cha cha. Senamiesčio (kultūros paminklo) ribos apima plotą iki gynybinės sienos. Teritoriškai.
Tik ar tai matosi dabar, va čia, Vatsonai, ir klausimas. xD

Rėmiausi miesto seniūnijų žemėlapiais ir visi man aiškiai rodo, kad I.Kanto gatvė dalija Centro seniūniją į Naujamiestį (į dešinę nuo gatvės) ir Senamiestį (į kairę). Stiklainis stovi dešinėje. Bet jum geriau žinoti.

[music]

Zinot, kaip Kaunietis galiu pasakyt taip.
Kauno gotikinis senamiestis isliko tik del to, jog miestas rusu imperijos laikais sunyko ir stagnavo, del ko nebuvo griaunamas dabartinis gotikinis paveldas. Taciau tas kas isliko iki musu dienu yra grazu, bet tikrai neverta Unesco. TACIAU. Kaunas turi unikalu naujamiesti, kurio unikaluma manau vertetu saugot labiau nei bet ka kita, net ir labiau nei ta pati senamiesti. Kadangi visas naujamiestis iskaitant su zaliakalniu buvo pastatytas apytiksliai tuo metu, todel turime islikusia labai aiskia aura. Kurios manyciau joks kitas europos miestas neturi. Va sitoje vietoje jau tikrai Unesco paveldas galetu pasitarnauti, taciau senamiesciui - ne

O čia gal ir įmanoma, juk Ryga gavo UNESCO titulą taip pat dėl Naujamiesčio ir konkretaus- art noveau stiliaus pastatų santalkos.
Tiesa, nesiimu spręsti kiek unikali, svarbi Pasauliui Kauno Tarpukario architektūra, ji nėra visai gryna stilistine prasme, įtakos platesniam regionui taip pat nedarė, yra grynai vietinė, nacionalinė, o dėl teiginio, kad Naujamiestis yra didžiausia funkcionalizmo pastatų sankaupa pasaulyje- visiška nesąmonė

Pastatas prie "gynybinės sienos", kurios tėra tik mažytis fragmentas su bokšteliu, statyta labai vėlai ir jokios fukcijos neatliko, o miestas net nebuvo apjuostas. Tai labiau istorinis nesusipratimas, o UNESCO tokie unikalūs dalykai patinka, bet naujas pastats man gražus.
Jei taip atrodytų arena, man gal net patiktų o tiksliau tikrai patiktų labiau nei yra dabar.

[gee]

Rėmiausi miesto seniūnijų žemėlapiais ir visi man aiškiai rodo, kad I.Kanto gatvė dalija Centro seniūniją į Naujamiestį (į dešinę nuo gatvės) ir Senamiestį (į kairę). Stiklainis stovi dešinėje. Bet jum geriau žinoti.

Bijau ginčytis, bet pagl senąjį BP variantą, dar priklauso.

[Garbanius]

Na as anksciau gyvenau pacioje J.Gruodzio g. pradzioje ir mes skaitemes Centras(Naujamiestis)

[gee]

Na as anksciau gyvenau pacioje J.Gruodzio g. pradzioje ir mes skaitemes Centras(Naujamiestis)

O aš dariau centro plėtros planą ir Jūs skaitėtės ne.

[gee]

Oficialiai čia dar senamiestis, bet realiai jau nelabai. Šita dalis tiek caro laikais, tiek tarpukariu, tiek sovietmečiu tiek pakeista, kad senamiestiškumą parodo tik bokštelis. Tikrasis senamiestis prasideda tik ties Vilniaus gatvės pradžia.

Aha, galėčiau pritarti. Tiek metų slampinėjau po Kauną ir tik 1 kurse, atsitiktinai užsukęs į bromą pro Laisvės alėją, pamačiau gotikinę Šv. Gertrūdos bažnyčią. Vos aparpalio negavau. Savo motiną nusivedžiau parodyti.
Šiaip išlikusios žydų sinagogos dar rodo, kad čia būta senamiesčio. Ir urbanistinė schema, žinoma. Šiaip ir Gertrūdos gatvė artėjant link Laisvės al. Senamiesčio irgi neprimena, o teritoriškai, pasirodo - įeina.
Kai buvau visai visai mažas, mano mama sakydavo, kad važiuoja į Savanorių prospektą, tai aš nesusigaudydavau, manydavau, kad tas prospektas - tai Šv. Gertrūdos g., nes tokia ulitaristinė architektūra toje atkarpoje man, pienburniui, vaidendavosi tokiu labai sovietiniu prospektu.

[gee]

Taigi čia vaizdas po didžiosios provoslavinimo bangos. Nejaugi ir Vytauto bažnyčiai norėtum atkurti buvusius cerkvės elementus? Ir taip ant Dominikonų bažnyčios dar likę daug cerkvės elementų, kurie jos tikrai nepuošia. O be to, kaip supratau yra netgi jos senieji brėžiniai išlikę, taip kad didelių kliūčių atkurti barokinę išvaizdą neturėtų kilti.

Forumiečio Laimučio skęnas iš "Architektūros ir Statybos":

Atvaizdas

Dabar, kai atidžiau įsižiūrėjau į originalų fasadą, pastebėjau, kad transepto kryžmoj nėra kupolo. Hmmmm, įdomu, jį tik XIX a. pristatė?
Be šio kupolo labai jau nebarokiška kažkaip Dievo Kūno bažnyčia.

[laimutis]

Dabar, kai atidžiau įsižiūrėjau į originalų fasadą, pastebėjau, kad transepto kryžmoj nėra kupolo. Hmmmm, įdomu, jį tik XIX a. pristatė?
Be šio kupolo labai jau nebarokiška kažkaip Dievo Kūno bažnyčia.

Kupolas yra matomas tik iš vidaus, tokia pati yra ir buvusi Karmelitų vienuolyno bažnyčia.

[gee]

Truputį nusivyliau...
Maniau, kad ji kiek raiškesnė buvo.
Bet tiek to, pagrindinė nuomonė ta pati. Vis vien reikėtų ja deramai pasirūpinti, autentiškos baroko bažnyčios kiekviename kvartale nesimėto.

[music]

Atvaizdas


Reikia žiūrėti į ateitį, bet ir mokytis iš klaidų.

Kauno senamiestis. Teritoriškai. (Be papildomų komentarų.)

Dar prisiminiau.

Vilniaus Senamiestis. Teritoriškai. Be papildomų komentarų:

http://21vilnius.files.wordpress.com/2009/04/p00109.jpg

http://21vilnius.files.wordpress.com/2009/04/p00108.jpg

http://21vilnius.files.wordpress.com/2009/04/p00107.jpg

[gee]

Ne Kauno senamiestis, bet Naujamiestis teritoriškai.
Žodžiu, be komentarų ir filosofijų apie gilią kontrasto su senąją architektūra modernizmo pagalba semantinę reikšmę, situacija atrodo taip.
Kaip projektai, susiję su paveldu yra derinami Kaune. Nuo... iki.
Vaškelienė spaudoje vis dar teigia, kad viskas gerai, tik stiklo spalva blogai buvo parinkta.
O dabar "durnas" klausimas, kam Kaune apskritai reikia paveldosaugos skyriaus, jei vis vien statosi kas ką nori ir kaip nori. Dėl šiltos valstybinės darbo vietelės? Manau, užuot glaistant situaciją, būtų laikas viešai pasvarstyti, kas ne taip. Gal paveldosaugos įstatymai ir nuostatai yra neveiksnūs? Gal naujos architektūros samprata yra klaidinga?
Gal 99% laiudies nėra išsilavinę suprasti architektūrines filosofijas, bet Anderseno pasakoje vaikui pamatyti, kad karalius nuogas, aukštosios diplomo irgi nereikėjo.

[ViR2]

beda ta, kad nors isore ir isliko (dalinai), bet vidus jos visiskai negyvas ir pakites

[Gator]

gee, Boksto pastato priskyrimas senamiesciui dar teoriskai suprantamas buvo, bet sis pastatas tikrai ne senamiestis, o naujamiestis.

[gee]

gee, Boksto pastato priskyrimas senamiesciui dar teoriskai suprantamas buvo, bet sis pastatas tikrai ne senamiestis, o naujamiestis.

Žinau, juk pradžioj tai ir parašiau. Čia apskritai, bendras tonusas, kad UNESCO PIRPESCO, paminklo ar kultūros vertybės statusas, "vietinė rinka" pasidaro kaip jai geriau. Atrodo frontonas kaimietiškai (pasak dabartinio savininko) - šnai ir turim stiklainį. O kiek "kaimietiškai" atrodančių pastatų, pavyzdžiui, Senamiestyje yra?
Laikas domėtis, ką paveldosaugos skyrius veikia. Galų gale, architektūra yra mūsų visų paveldas, tai laikas savo turtą administruojančias valdybas prižiūrėti.

[Taut.]

[daktaras]

ką čia ir bepridursi - nu tiesiog gražu

[regimantas]

http://youtu.be/om98kAW1NXs

[regimantas]

Prieš metus "Kauno diena" viešai klausė - kaip išsaugoti Kauno senamiestį, pritraukti į miestą turistų ir estetiškai praturtinti jo erdvę.

Kauno miesto istorinės dalys yra nepataisomai žalojamos tokiais "pritrenkiančios" architektūros pavyzdžiais, kaip naujasis "Versalio" kompleksas, "Akropolio" utilitari stovėjimo aikštelė, praryjanti visą Karmelitų kvartalą ir užgriozdinanti jo panoramą, Laisvės alėjos ir Kęstučio/I. Kanto g. "stiklainiais". Teigiama, kad miestiečiai turėtų džiaugtis, jog apšiurę miesto kvartalai apskritai susilaukia investuotojų dėmesio. Tačiau kultūros paveldas yra viešasis, t.y. VISŲ turtas, o blogas yra šeimininkas, kuris savo turtu nesirūpina. Visi pusėtinai (švelniai tariant) pavykę architektūriniai sprendimai turėjo alternatyvius sprendimus, jų architektūra galėjo būti kur kas geresnė (galite įsitikinti peržiūrėję informaciją spaudoje ir internete - "Versalio" kompleksas - miestai.net/forumas/showthread.php?t=7037&page=19, "Akropolis" - Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė, Rūta Leitanaitė. Kauno centrinės dalies Nemuno slėnyje miestovaizdžio
architektūrinis formavimas. Urbanistika ir Architektūra. 2005, XXIX tomas, Nr. 1. (old.vgtu.lt/upload/urban_zur/kamicaityte.pdf) ir Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė, Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė. Globalizacijos įtaka miestams ir jos optimizavimo
urbanistinės galimybės Kauno centre. Urbanistika ir architektūra. 2008. (tpa.vgtu.lt/upload/urban_zur/113-124_kamicaityte-virb%20et%20al_globalizacijos_2008-32-2-5.pdf ir http://old.vgtu.lt/upload/urban_zur/kamicaityte.pdf), tiesiog visuomenė yra paversta neįgalia išsireikalauti, kad jų turtas būtų tvarkomas su atitinkama kokybe ir vertybinėmis nuostatomis. Atsiradus bet kokiems nepasitenkinimo balsams, visuomenė apšaukiama diletantais (tik architektai supranta architektūrą, visuomenė - ne), ginčytinus paveldosaugininkų sprendimus peržvelgiantys žurnalistai apšaukiami "inspiruota žiniasklaida". Tik kai architektūriniai sprendimai tampa protu nebesuvokiami, tada pasitvirtina H. K. Anderseno pasakos motyvas – matyti, kad karalius nuogas, gali ir vaikas. Tam diplomo nereikia.

Visuomenė taip pat nedalyvauja nustatant paveldosaugos prioritetus. "Hanza" dienų proga senamiestyje kilo bėda - kaip uždangstyti sudegusią kultūros vertybę, kuriai sutvarkyti nėra pinigų. Tuo tarpu žymusis neveikiantis Kauno pilies tualetas kainavo 500000 litų! Ar tai nėra veidmainiškumas... Kas turėtų pareikalauti viešuosius (tai yra MŪSŲ) pinigus naudoti protingai be asmeninių ambicijų ir interesų? Ne MES?
Kas rūpinasi mūsų XIX a. – smetoninių medinukų, nykstančių gaisruose, išlikimu? Prancūzas G.Vuillard‘as. Padėkokime šiam žmogui. Iš širdies. Kuris mūsų suktų galvą dėl svetimos šalies vertybių? Net dėl savos?

Pagrindinė mūsų paveldosaugos institucijų PROBLEMA yra ta, kad saugomas yra ne senamiesčio vizualinins identitetas, o GRYNAI medžiagiškumas. Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio vedėja I. Vaškelienė nemato bėdos dėl nugriauto „Versalio“ frontono. Spaudoje ji teigia „tai nebūtų autentiškas frontonas, todėl atstatyti esą nėra prasmės“ (Kauno diena 2011, kovo 16). Galime suprasti – liko senų plytų naujojoje mišrainėje, vadinasi, viskas gerai. Kalbama apie seno ir naujo kontrastą (nors naujas antstatas, šiaip jau, kur kas masyvesnis nei sena dalis), tačiau apie tai, ar pastato išvaizda VIENINGA ir HARMONINGA, nekalbama. Lietuvos Respublikos Valstybinės paminklosaugos komisijos narys, Lietuvos architektas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Kauno technologijos universiteto Architektūros ir kraštotvarkos katedros profesorius Jurgis Bučas studentams paveldosaugos sferoje apskritai draudžia vartoti žodį „atstatyti“, nes, neva, ką beatstatytum, tai nebūtų autentas, gryna istorinė medžiaga. Tačiau taip norisi, kad būtų galima ATSTATYTI mūsų sužalotų miesto istorinių dalių estetinę kokybę, ir ATSTATYTI jų galią atspindėti visuomenines vertybes. Kalbama, kad modernioji architektūra istorinėse miesto dalyse susilaukia kritikos ne todėl, kad ji prasta, o tik dėl to, kad ji kontrastinga, kas yra gerai, nes naujieji laikai turi palikti ženklą miesto veide. Tačiau, juokinga, nė viena privati vila nebuvo pastatyta „Akropolio“ stiliumi ir nė viena privati teritorija nesuformuota taip technogeniškai ir nežmogiškai kaip Karmelitų kvartalas. Privačios erdvės yra verčiamos rojumi, tuo tarpu viešosios... Neišsipildę pažadai, kad viršutinis ‚;Akropolio“ automobilių stovėjimo aikštelės aukštas bus apželdintas ir tarnaus kaip panoraminė aikštelė, o Malūniuko bokštelis bus sutvarkytas visuomeniniam naudojimui, rodo, kad naujieji architektūros objektai tenkina visų pirma privačius komercinius interesus. Tad kokį ženklą miesto veide paliksime? Randą? Ar apskritai kas nors mūsiško išliks, jeigu ateities kartoms mūsų pastatai pasirodys atgrasūs ir neverti dėmesio.
Jeigu norite mano mintis pamatyti su iliustruojančiais pavyzdžiais, pažiūrėkite youtube vaizdelį „Ko reikia, kad neatgytų Kauno senamiestis“ youtube.com/watch?v=om98kAW1NXs. Jame yra lašas ironijos, tačiau, tikiuosi, pagrindinė idėja išsaugota.