[VLN] Vilkpėdė

[variacijos]

Geros foto, nemaza nostalgija siam rajonui, kazka lyg girdejau, kad maxima renovuoja ar kazka vietoj to stato?

[digital]

Šiame Vilniaus mikrorajone užsimota pakartoti Paupio sėkmę: štai kaip jis pasikeitė per kelerius metus

Ilgą laiką pramoniniu Vilniaus mikrorajonu buvusi Vilkpėdė turėtų atgimti kaip gyvybinga sostinės dalis – 2021 m. patvirtintame miesto bendrajame plane numatyta, kad Vilkpėdę naujam gyvenimui prikels nauji komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) projektai. Žadamų pokyčių laukia ir mikrorajono gyventojai, kurių skaičius po įgyvendintų konversijos projektų turėtų išaugti net 10 tūkstančių. Dar tais 2021 metais Vilniaus miesto valdžia, architektai, urbanistai ir vystytojai svarstė, kaip turi atrodyti Vilkpėdė, kokiu identitetu ji turėtų pasižymėti. Tuomet buvo nutarta, kad nereikia vengti jos dabartinio veido, juk tai – pramoninis rajonas, kuriame ir dabar yra veikiančių ir neveikiančių gamyklų. Būtent tai Vilkpėdę daro išskirtinę ir suteikia galimybę ją paversti patrauklia komerciniams ir išskirtiniams gyvenamiesiems objektams skirta teritorija.

Pašnekovas tęsė, kad Vilkpėdė sulaukia nemažai dėmesio ne tik iš vystytojų, bet ir iš savivaldybės. Siekiama ją transformuoti remiantis Šiaurės miestelio, Paupio, Markučių, Naujamiesčio gerosiomis patirtimis, kai gamybinės teritorijos konvertuojamos į gyvenamąsias bei komercines erdves. Visgi jis buvo įsitikinęs, kad šis virsmo procesas nebus greitas, tačiau, neabejotinai, teigiamai pakeis Vilkpėdės „veidą“.

Gerinama infrastruktūra

Ką per kelerius metus pavyko sukurti Vilkpėdėje? Šiemet Vilniaus miesto savivaldybė išplatino pranešimą, kad Vilkpėdėje planuojami bene didžiausi pokyčiai visoje sostinėje. Pirmiausia, planuojamos naujos viešosios eismo infrastruktūros jungtys, kurios padidins mikrorajono susisiekimą su gretimomis miesto dalimis. Didžiausias savivaldybės projektas yra Bukčių tilto rekonstrukcija, leisianti atkurti pėsčiųjų ir dviračių jungtį tarp Vilkpėdės ir Lazdynų. Taip pat nuo tilto, kuris po rekonstrukcijos bus vadinamas Elektrinės tiltu, bus įrengti nauji dviračių takai Eigulių ir Elektrinės gatvėse, sujungsiantys Lazdynus su Senamiesčiu.

Įgyvendinant Vilkpėdės rajono konversiją keliamas tikslas atgaivinti rajoną ne tik naujais NT ir infrastruktūros projektais, bet ir augančiu gyventojų skaičiumi. Pagal Vilniaus miesto bendrajame plane numatytus pokyčius Vilkpėdės gyventojų turėtų padaugėti apie 10 tūkst. Tam prireiks ir tinkamos socialinės infrastruktūros – darželių bei mokyklų, bendro naudojimo zonų.

Pirmosios kregždės

Vilkpėdės konversiją gyvai gali stebėti tie, kurie šiuo metu jau yra čia įsikūrę. Vienas naujausių projektų - „Betono fabriko“ konversija, po kurios dviejuose biurų pastatuose įsikūrė pirmosios įmonės. Kaip skelbiama neseniai platintame pranešime žiniasklaidai, pernai pavasarį atidaryti konvertuoti 4.000 kv. m ploto „Betono fabriko“ biurai čia jau atvedė keliolika įmonių ir kelis šimtus darbuotojų, dešimtis privačių renginių ir skatina tolesnę visos 18 ha teritorijos raidą.

Nors visa buvusio kombinato teritorija tebeatrodo kaip gamybinė, į ją jau įsikėlė tokie paslaugų verslai kaip buhalterinės programinės įrangos kūrėjai „RoboLabs“, DO ARCHITECTS studija, apšvietimo sistemų projektuotojai „Energy Green“, kavos ir kavinių sektoriuje dirbančios „Backstage Roastery“, „King Coffee Service“ bei „Huracan Coffee“, viešųjų ryšių agentūra „Idea Prima“, baldų ir interjero dekoro salonai „Šiaurė Shop“ ir ,„Būsto Harmonija“ bei kelios kitos projektavimo ar prekybos bendrovės. Greta „Betono fabriko“ sandėlius įkurdino stambi gėrimų rinkos dalyvė „Red Bull“, o kūrinių saugyklą šiuo metu plėtoja MO muziejus. Augančios „Betono fabriko“ bendruomenės ir kaimynų iniciatyva šiemet netgi buvo pakeistas Naujosios Riovonių gatvės dalies pavadinimas – ji dabar oficialiai vadinasi Betono akligatviu.

[felar]

Kernavės gatvės, kur viskas buvo daroma nuo nulio ir buvo sugebėta viską kiaurai su**binti.

Naugarduko g. 97 panašu, kad bus tas pats Š, bent jau sprendžiant pagal renderius https://citify.eu/lt/naugarduko-g-97/. Ten kur briefly nutrūksta normalus šaligatvis vietoj to, kad jį sujungti bus palikta taip kaip yra dabar - random vertikali parkofkė prieš namą. Tas pats buvo ir su namu Verkių g.

Panašu, kad savivaldybė tiesiog nepajėgi nieko keisti ir jeigu buvo gaidys tai jis ir lieka. Šitam Žalgirio kampe mūsų laimei buvo šaligatvis. Turėjau vilčių, kad po valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms kažkas pasikeis ir tokios teritorijos bus pertvarkytos. Bet dabar nežinau, gal čia naivu to tikėtis buvo visgi.

[abruo]

Gal kas žinot, kas planuojama teritorijoje vietoj buvusios Kuro bazės tarp Tūkstantmečio ir Gerosios vilties gatvių? Mačiau, tos senos cisternos jau išvežtos, stumdomas (turbūt valomas) gruntas.

[John]

Kadangi buvo Open House, gera proga nusibelsti į Vilkpėdę ir pasižiūrėti po Do Architects ir kitų kompanijų ofisus buvusiam betono fabrike. Šiaip gera konversija ir būtų zjb, jeitoks dalykas plėstųsi į aplinkines teritorijas ir labiau integruotų geležinkelius













Do Architects pagrindinė ofiso erdvė


Kažkoks kitas ofisas tam pačiam ex betono fabrike

[digital]

Penktadienį:

[digital]

[digital]

[digital]

[paprastas_zmogus]

Ar Vilkpėdė iki 2080 m. taps Vilniaus „Venecija”?
(...)
Pasak LNTPA prezidento Mindaugo Statulevičiaus, per pastaruosius metus tarp vystytojų padaugėjo norinčių investuoti ir projektuoti Vilkpėdėje. Juos įkvepia ne tik miesto atnaujintas bendrasis planas bei didelės, su miesto centru gerai sujungtos teritorijos, bet ir rajone jau pamažu vykstantys realūs pokyčiai. Nors su šimtais skirtingų sklypų ir pastatų savininkų didieji kompleksiniai rajono pokyčiai gali užtrukti ne vieną dešimtmetį, tačiau jau dabar matomas susidomėjimas, noras ir tam tikra lyderystė.
(...)
Vandens galimybės gerai atsispindi „Do Architects“ studijos renginyje pristatytame galimų Vilkpėdės pokyčių iki 2080 m. makete: jame matomos tiek natūralios, tiek laisvalaikio, tiek gyvenamosios erdvės palei upę, nauji tiltai link Bukčių miško, aktyvi laivyba upėse bei naujai suformuotose įlankose ir kanaluose. Tiesa, studija pabrėžia, kad šis darbas skirtas pirmiausia sau, diskusijomis ir įkvėpimams – jis nepretenduoja į formalią ar oficialią miesto viziją, tačiau kviečia bendraminčius kurti ir dalintis savo požiūriais apie Vilkpėdės ateitį.
(...)
2021 m. patvirtintame naujajame Vilniaus bendrajame plane numatyta, kad Vilkpėdė tampa prioritetine, gyvenamosios ir komercinės paskirties teritorija. Savivaldybė tikisi, kad per artimiausius kelis dešimtmečius Vilkpėdės gyventojų skaičius išaugs nuo dabartinių 20 tūkst. iki 60 tūkst. ar dar daugiau, o tankiai gyvenama, dirbama ir leidžiama laiką bus ne tik ties Vingio parku, Gerosios Vilties ir Vaduvos gatvėmis, bet palei visą Savanorių prospektą bei Titnago gatvę.
Per šį laiką Vilkpėdėje įgyvendintas stambus gyvenamasis kompleksas „reVINGIS“, taip pat dalies buvusios gelžbetoninių konstrukcijų gamyklos patalpų konversija į šiuolaikiškus „Betono fabriko“ biurus, kuriuose įsikūrė programinės įrangos kūrėjai „RoboLabs“, „Do Architects“, apšvietimo sistemų projektuotojai „Energy Green“, kavos ir kavinių sektoriuje dirbančios „Backstage Roastery“, „King Coffee Service“ bei „Huracan Coffee“, baldų ir interjero dekoro salonai „Šiaurė Shop“ ir ,„Būsto Harmonija“ bei kelios kitos projektavimo ar prekybos bendrovės. Vadinamajame Betono kvartale meno saugyklą atidarė ir MO muziejus.
Vilkpėdėje taip pat suplanuotas naujas mišrios paskirties „Akropolio“ kvartalas, o savivaldybė jau yra inicijavusi pokyčius ar bent diskusijas dėl galimybių „Grindos“, „Vilniaus šilumos tinklų“, „Vilniaus apšvietimo“ ir „Vilniaus vandenų“ teritorijose. Konvertuojamos ar jau konvertuotos buvusios „Vilniaus baldų“ gamyklos, „Paroc“ teritorijos, o buvusiose ir jau anksčiau atnaujintose „Vilniaus Vingio“ gamyklos patalpose įsikūrė modernus „Sostinės medicinos centras“ (kuris bus uždaromas 2024 m. gale – LRT).
Dideli pokyčiai jau vyksta ar yra suplanuoti ir kaimyninėse Vilkpėdės teritorijose – išplėtotas ir toliau plečiamas „Business Garden“ verslo centras Lazdynų papėdėje, skirtingi vystytojai turi stambių planų palei „Litexpo“ parodų centrą.

https://www.lrt.lt/naujienos/verslas...niaus-venecija

Yra straipsnyje fainų konceptinių nuotraukų.

[Knope]

Tarpe kitko: kodėl mes šį rajoną vadiname Vilkpėde? Ar tai nėra rinkodarinis triukas, nes "geriau" skamba? Man atrodo, kad istoriškai tai yra Žemieji Paneriai (ir su senais vilniečiais esu kalbėjęs). Vilkpėdė yra ant kalvos. Kai žvelgi į Panerių kalvas, po kaire.

[Stadionas]

Tarpe kitko: kodėl mes šį rajoną vadiname Vilkpėde? Ar tai nėra rinkodarinis triukas, nes "geriau" skamba? Man atrodo, kad istoriškai tai yra Žemieji Paneriai (ir su senais vilniečiais esu kalbėjęs). Vilkpėdė yra ant kalvos. Kai žvelgi į Panerių kalvas, po kaire.

Šiaip istoriniai Paneriai vos ne nuo Tauro kalno prasidėdavo, tai čia jau kaip pažiūrėsi.

[Obi-Wan Kenobi]

Tarpe kitko: kodėl mes šį rajoną vadiname Vilkpėde? Ar tai nėra rinkodarinis triukas, nes "geriau" skamba? Man atrodo, kad istoriškai tai yra Žemieji Paneriai (ir su senais vilniečiais esu kalbėjęs). Vilkpėdė yra ant kalvos. Kai žvelgi į Panerių kalvas, po kaire.

Būtent! Ką ir rašiau, kokia ten Vilkpedė? Vilkpedė, arba lenkų laikais Wilcza Łapa yra rajonas aplink Dievo Apvaizdos bažnyčią ir nuo jos į pietvakarius. Ten, kur buv. "maslūcha" ir buv. Geležinkeliečių ligoninė.
Bėda ta, kad naujieji vilniečiai iš visokių rajonų centrų nieko apie tai nežino ir tapatina Vilkpėdę su Vilkpedės seniūnija, kuri apima ir Žemuosius Panerius. NTišnikai, aišku, šitą pasigavo ir dabar bando visus Žemuosius Panerius pritempti prie Vilkpedės, tai skamba geriau ir "brangiau", nes net iš Panėvežio atvažiavęs žino, kad Žemieji Paneriai tai pramonės rajonas.

[Obi-Wan Kenobi]

Šiaip istoriniai Paneriai vos ne nuo Tauro kalno prasidėdavo, tai čia jau kaip pažiūrėsi.

Paneriai gal ir taip, nes etimologija “palei Nerį”. Vilkpedė ant kalno, ne palei upę.

[Sula]

Ta atkarpa tarp gelžkelio ir Neries maždaug nuo Renault salono palei Kauno plentą iki Titnago g. ir Trakų pl. išsišakojimo yra ir buvo Paneriai.
A.Paneriai atsirado su geležinkeliu, Novosiolkų gyvenvietė pradžioj.
Toliau palei Titnago g. eina Jankiškių kaimas.

[bucaneer]

Dėl "Panerių" - reiktų skirti, kada kalbama apie gyvenvietę, o kada - apie dvaro valdas. Panerių dvarą dar Jogaila dovanojo Vilniaus kapitulai. Dvaro valdos šiaurėje ribojosi su Radvilų (vėliau - Jėzuitų) Vingio dvaru, o pietuose siekė dabartinius Aukštuosius Panerius. Tad iki XX amžiaus, kol tebegaliojo senosios miesto ribos, praėjus pro riboženklius ties dabartiniu Konarskio turgeliu iškart patekdavai į "Panerius". Dėl to kai miestas pradėjo plėstis už senųjų ribų, naujos statybos kvartalas "Krasnūchos" vietoje 1PK laikų planuose kurį laiką buvo vadinamas Paneriais.

Bet pačiose dvaro valdose buvo daugiau atskirų vietovardžių. Pvz. dvarui priklausę Užsusienio, Dilgynės ir Riovonių kaimai taip ir tebevadinami. Šiaurinėje dalyje, ties Gerosios Vilties žiedu ir Lazdynų tiltu abiejose upės pusėse buvo išsidėstęs Miškinių kaimas (lenkiškai Leśniki), nors dabar toks vardas išliko tik dešiniajame krante. Toliau, ties Riovonių gatvės sankryža - Pakalninkai (Dolna ar Doliny). Panerių vardo kaimas, kaip minėjo Sula, nuo seno buvo ties dabartine Titnago gatve. O Panerių dvaro sodyba buvo prie upės ties nedideliu vingiu, ten, kur dabar įsikūręs DS Smith pakuočių fabrikas ties Baldų stotele, o priešais dvarą kitoje kelio pusėje buvo sodas ar parkelis.

Vilkpėdė kaip vietovė savo pavadinimą gavo turbūt anksčiau, nei ten įsikūrė gyvenvietė. 1646 m. bylos dėl miesto ribų plane daugmaž ties dabartine Vilkpėdės ligonine pažymėtas riboženklis su aprašymu: "akmuo, prie kalno Salsupiuose gulintis, ant kurio, pasak ponų miestiečių, vilko pėdos matomos". Bet Vilkpėdės (Wilcza Łapa) vardo kaimas, kiek pavyko rasti, ten atsirado tik XIX a. gale. Pagrindinis Vilkpėdės kaimas buvo dabartinės Tunelio gatvės kvartale, o prie ligoninės ir prie Vilkpėdės gatvės - mažesni to paties pavadinimo užusieniai (zaścianki). (OSM Tunelio gatvės kvartalą vadina Burbiškėmis, bet istoriškai Burbiškių palivarkas buvo toliau į rytus, link Eišiškių plento.)

Tad, istoriškai žiūrint, tą planuojamą rajoną teisingiau būtų vadinti Paneriais, o ne Vilkpėde. Kita vertus, autentiška tos vietos istorija su savo dvaru, kaimais ir vietovardžiais buvo nušluota sovietmečiu statant pramoninį rajoną, todėl istorinis tęstinumas šiaip ar taip neįmanomas, ir nematau didelės problemos rajoną vadinti pagal seniūnijos vardą.

[Obi-Wan Kenobi]

Ačiū labai! O kaip gauti tą 1935 Vilniaus žemėlapį/planą skaitmenine forma?

[bucaneer]

Nepamenu, iš kur ėmiau, bet prašom (pilnas dydis paspaudus):



Prie to paties - 1940 m. planas su lietuviškais pavadinimais: