O kodėl ne taip, kaip normaliose šalyse? Ar mes kažkokie jau visai defektyvūs?
Tai ne manęs klauskite, o savęs, kodėl dalis šnipiškių atrodo kaip mano antroje foto, o ne kaip jūsų? Manau daug uždirbantiems žmonėms nėra patrauklu pirkti kelių arų sklypą už kelis šimtus tūkst., kad pasistatyti mažą standartinio buto dydžio trobelę. Yra sėkmingas ir mažaaukštės statybos pvz. Kintai, bet vėlgi sklypas didelis su bendra erdve išplėtotas rimto vystytojo.
Ten dažna troba turi ne vieną ir ne du savininkus, kurie yra 2-4 a. sklypininkai, ar net iš viso "bežemiai".
Pažįstamo draugės tėvai gyveno, išsikėlė ir dabar džiaugiasi, nes perspektyvų nėra dabar jau tikrai.
O gerais laikais "berniukai" iki 500 000 litų siūlė.
Ten dažna troba turi ne vieną ir ne du savininkus, kurie yra 2-4 a. sklypininkai, ar net iš viso "bežemiai".
Pažįstamo draugės tėvai gyveno, išsikėlė ir dabar džiaugiasi, nes perspektyvų nėra dabar jau tikrai.
O gerais laikais "berniukai" iki 500 000 litų siūlė.
Savo laiku aš buvau vienas iš tų "berniukų", kuris siūlė 500k litų, labai rimtai, visiškai legaliai, be jokio šantažo ar gąsdinimų. Dirbau tuo metu vienoje NT agentūroje, turėjom vieno vystytojo "užsakymą", rasti norinčių parduoti savo trobas/sklypus/jų dalis. Buvom prasišukavę visas Šnipiškes, susirankiojom kontaktus ir bandėm ieškot norinčių parduot, tai 99 proc. atvejų baigdavosi ragelio numetimu, dar kartais spėjant išvemt "tik už milijoną" ir net neleidžiant pasiūlyti to milijono, nes ragelis jau numestas Buvo keletas adekvačių pašnekovų, gana konstruktyvių pokalbių ir susitikimų, bet prasilenkė lūkesčiai dėl kainos. Tai viskas baigėsi, berods, vienu sandoriu. Nu toks pasportavimas gavosi
Viskas taip ir buvo, kaip pasakojo.
Tik vienas bet - bendrasavininkiai. Ir kitas dalykas, kad kažkodėl toje pačioje Giedraičių ir aplinkinėse taip nieko ir neišsikristalizavo. Arba jau tada uždraudė statybas, arba išties nieko doro supirkti nepavyko.
Viskas taip ir buvo, kaip pasakojo.
Tik vienas bet - bendrasavininkiai. Ir kitas dalykas, kad kažkodėl toje pačioje Giedraičių ir aplinkinėse taip nieko ir neišsikristalizavo. Arba jau tada uždraudė statybas, arba išties nieko doro supirkti nepavyko.
Pamenu, kad jau tada aplink Giedraičių gatvę buvo mažesnis interesas, labiau visi fokusavosi į "gilesnes" teritorijas, į vakarus nuo Giedraičių gatvės. Krokuvos, Kintų, Kernavės, Veprių, Daugėliškio ir kt. Berods tuometinis bendrasis planas ten leido normalų užstatymą, tai dėl to.
Pamenu, kad jau tada aplink Giedraičių gatvę buvo mažesnis interesas, labiau visi fokusavosi į "gilesnes" teritorijas, į vakarus nuo Giedraičių gatvės. Krokuvos, Kintų, Kernavės, Veprių, Daugėliškio ir kt. Berods tuometinis bendrasis planas ten leido normalų užstatymą, tai dėl to.
Ar Daugėliškio g. 15 nieko nesiūlėte ar nebandėte išrūkyti? Nes šiaip Daugėliškio - Giedraičių - Kalvarijų - Žalgirio gatvių kvadratas švariai išvarytas/išdegintas ir tik tas vienas klypas likęs su keliomis trobelėmis. Ironiška tai, kad atsisakė milijono lito laikais, bet dabar aplink jau apstatyti daugiabučiai ir nieko nebegaus.
Ar Daugėliškio g. 15 nieko nesiūlėte ar nebandėte išrūkyti? Nes šiaip Daugėliškio - Giedraičių - Kalvarijų - Žalgirio gatvių kvadratas švariai išvarytas/išdegintas ir tik tas vienas klypas likęs su keliomis trobelėmis. Ironiška tai, kad atsisakė milijono lito laikais, bet dabar aplink jau apstatyti daugiabučiai ir nieko nebegaus.
Ar Daugėliškio g. 15 nieko nesiūlėte ar nebandėte išrūkyti? Nes šiaip Daugėliškio - Giedraičių - Kalvarijų - Žalgirio gatvių kvadratas švariai išvarytas/išdegintas ir tik tas vienas klypas likęs su keliomis trobelėmis. Ironiška tai, kad atsisakė milijono lito laikais, bet dabar aplink jau apstatyti daugiabučiai ir nieko nebegaus.
Tikrai nebeatsiminsiu, tuo metu ten buvo gyvas velnias tų trobų dar
Vilniaus Šnipiškėse pokyčiai: Skanseno, vilniečių dar vadinamo Šanchajumi, pavadinimas keičiamas į Medines Šnipiškes – tokį akto pakeitimą šią savaitę užregistravo Kultūros paveldo departamentas. Skansenas apėmė dabartines S. Fino, Giedraičių, Šilutės, Krokuvos, Daugėliškio, Širvintų, Saracėnų, Kalvarijų gatves. Atnaujinus aktą ne tik pasikeitė vietovės pavadinimas, bet ir padidinta jos teritorija, nustatytos vietovės vertingosios savybės
Savaitgalį apėjau pilnai taip vadinamas medines Šnipiškes. Žiauru. Nežinau kokių organu galvojo, kad įbetonuoti ir saugoti tas trobas
Galvojo pinigine, nes matosi net pagal žemėlapį, kad random teritorija nupaišyta, kad tų, kurie užsakė šitą įbetonavimą, sklypų nepaliestų ir jie mažiau konkurencijos turėtų. Pilnai užtektų įtraukti į paveldą atskirus pastatus kaip šitas (nors jis kaip ir kiti vertingesni mūriniai net nepatenka į tą naują saugumą teritoriją) ir jei jau norima išlaikyti unikalumą nustatyti tam tikrus standartus dėl aukštingumo, šlaitinių stogų, apdailos medžiagų ir pan. o ne saugoti bevertes lūšnas, juk net senamiestyje nesauguma viskas iš eilės ir leidžiama nauja statyba vietoje nevertingų statinių.
Kultūros paveldo departamentui patvirtinus Medinių Šnipiškių ribas, nustačius vertingąsias šios vietos savybes, vilniečiams kyla klausimų apie vietovės pokyčius. Ar tikrai bus saugomi visi mediniai pastatai, net lauko tualetai? Ar bus galima statyti naujus pastatus ir rekonstruoti senus? Ar mediniai namai nepraras savo vertės? Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė pateikia svarbiausius atsakymus į šiuos ir kitus klausimus.
„Vilniuje nėra daug saugomų teritorijų, vos 2 proc. Kiti miestai, jų turi daugiau. Pavyzdžiui, Kaune ir Klaipėdoje tokios teritorijos sudaro apie 3 proc. miesto ploto. Saugomos kultūros paveldo vietovės kuria savitą Vilniaus veidą – jos neatsiejama šio miesto dalis. Norime, kad jos išlaikytų savo unikalumą miesto kontekste. Medinės Šnipiškės turi potencialą tapti unikalia miesto vieta, kur darniai dera istorinė ir šiuolaikinė medinė architektūra“, – kalba L. Kairienė.
Ar Šnipiškėse tikrai saugomi visi mediniai pastatai, net medinės pašiūrės ir lauko tualetai?
NE. Malkinės, sandėliukai, tualetai teritorijų ribų plane žymimi kaip kiti statiniai, kuriuos galima griauti. Sandėliukus esant poreikiui galima ir rekonstruoti pritaikant, pvz. įrengiant namų ūkiams reikalingą inžinerinę įrangą (šildymo įrenginius ir pan).
Kas bus saugoma Medinėse Šnipiškėse?
Kultūros paveldo objektai
Tai 8 mediniai ir mūriniai pastatai ar jų kompleksai, kuriems taikomi paveldosaugos reikalavimai. Šiuose pastatuose galima vykdyti statybos darbus, jei nepažeidžiamos jų vertingosios savybės. Pastatų aukštis gali būti iki 2 arba 3 aukštų su mansarda.
Vertingųjų savybių požymių turintys objektai
Tai 82 pastatai, kurie gali turėti išlikusių vertingų elementų, pvz., puošybos detalių, konstrukcijų ar kitų architektūrinių sprendimų. Prieš pradedant rekonstrukciją, būtina atlikti tyrimus, kad būtų nustatytos jų vertingosios savybės. Jei tokių savybių nenustatoma, pastatai tampa urbanistinės struktūros objektais.
Urbanistinės struktūros objektai
Tokių objektų medinėse Šnipiškėse yra 211. Tai pastatai, kuriuos galima tvarkyti, rekonstruoti ar perstatyti, svarbiausia – išlaikyti rajonui būdingą pastatų išdėstymo stilių.
Vietovės urbanistinės vertybės
Istorinis gatvių tinklas ir užstatymo tipai, želdynai, istorinių valdų ribos (kurios išliko). Gatves ir aplinką galima tvarkyti, tačiau būtina išlaikyti istorinę struktūrą ir želdynus.
Įdomiausia sąvoka yra "urbanistinės struktūros objektai". Lyg ir nesaugomi, bet iš esmės nieko daryti negalima, nebent nauju ruberoidu apkalti ir šiferiu apdengti.
Gaila, kad realiai ten nieko nebus tvarkoma, o užkoncervuojama dar šimtmečiui.
Kita vertus kičinių menkaverčių daugiabučių statyba irgi ne geriausias variantas.
Keisti paveldosaugininkų prioritetai. Pvz. gražų beveik autentišką XIX a. dvarelį Čiurlionio g. 8 nušlavė net vardo nepaklausę.
antras pagal teisinguma sprendimas, ir realiausias,kuri galejo padaryti vyr.architekte savo jegom. problema buvo tad, kad Pakalnis su Simasium, atstovaudami oligarchu interesus, leido statyt baisius belekokius monstrus, kai kuriuos net 10-12 aukstu, gadindami potenciala pagaliau Vilniuje isvystyti modernu, bet ir jauku rajona, tarsi tai butu vidutinio Kinijos dydzio ar kokio Erbilio Irake priemiestis. Geriausias sprendimas - kazkas panasaus i Paupio ideja, kai savivaldybe aiskiai nustato gaires ir privatus vystytojai pagal tas gairias stato architektura ir urbanistika atitinkancius objektus, o ne belekokius monstrus su maksimaliu aukstingumu, taciau tam reiketu politinio sprendimo, kuri gaut butu naivu kai yra Laisves partija koalicijoje. Dabar toks tipo "technokratinis" sprendimas bent kuriam laiku uzkertantis kelia randominiu monstru statyboms, manau, su tikslu sugalvojus kazka geriau, ji pakeisti.
Niekada ne vėlu praplėsti. Tikėsimės, greit griaus "stiklainius".
Griauti kuo greičiau, ir atstatyti tikrą paveldą, išlaikant medžiagiškumą - ruberoidas, šiferis, silikatinių plytų intarpai.
Nors galimi ir kompromisai. Esami aukštuminiai pastatai jau gal tebūnie, ką jau darysi, galima su tuo susitaikyti. Bet jų medžiagos ir apdaila turi būti pritaikomos prie vietos kolorito ir neišsišokti, negadinti rajono estetinio vaizdo. Dar nėra vėlu Europą, Tower, Artery, Bures ir kitus papuošti ruberoidu, medine šaliuote (pageidautina sendinta), šiferiu, baltų plytų priestatais ir t. t. Va su ta nauja Europos parkingo apdaila stipriai prašauta. Argi tai sudomins turistus?
Comment