Medžiai ir želdiniai miestuose

[AšNeRobotas]

Vieni bando saugoti ir tausoti medžius, jūs be argumentų parašot, savivaldybė ir kerta. Puikūs pasiekimai...

Tie kas saugo invazinius medžius ir šabakštynus yra idiotai, tuo labiau, kad šitas dar ir kažkoks nupešiotas, kreivas.

[spekas]

Vieni bando saugoti ir tausoti medžius, jūs be argumentų parašot, savivaldybė ir kerta. Puikūs pasiekimai...

Vau. Tiesiog vau.

Atnaujinimas:
Dabar pagalvojau, - galbūt nesupratau jūsų sarkazmo : ). Jei tai buvo sarkazmas tuomet jo nesupratau, nes bendravimo skaitmeninėje erdvėje minusas tas, kad nematai žmogaus kūno kalbos (kas sudaro apie 70% žmonių komunikacijos).
Atnaujinimas 2025 02 27:
Kūno kalba, šiuo atveju, - tonas. Kai negirdi žmogaus tono, sunkiau suprasti ar tai sarkazmas, ar humoras, ar rimtai sakoma.

[digital]

Prestižiniame Vilniaus rajone – skandalas: paviešino, kaip naikinama unikali erdvė

Ne tuos medžius iškirto?

Neries pakrantės „valymas“ Žvėryne privertė gyventojus iškelti ne vieną svarbų klausimą. Anot Ligitos Poškutės, pakrantėje buvo išsaugoti tik didžiausi ir estetiškiausi medžiai, tačiau sunaikinti visi savaiminiai „teisingų“ medžių daigai, kurie galėjo formuoti natūralų kraštovaizdį. Tačiau ji mano, kad miestui reikia ne mechaninio pjovimo, o išmintingos želdynų priežiūros, kurią koordinuotų specialistai, išmanantys tiek gamtos dėsnius, tiek rajono poreikius.

„Iš šiandienos nuotraukų matosi, kad toje teritorijoje išsaugoti medžiai buvo palikti pagal grožį ir kamieno diametrą – valymas buvo tarsi siekiant suformuoti parką, paliekant didžiausius ir gražiausius medžius. Neries pakrantėmis ir tuo, kad jos nebūtų apaugusios invaziniais augalais, manau, kad greičiausiai rūpinasi G. Runovičiaus vadovaujamas Aplinkos skyrius. Jame yra nedaug darbuotojų, jie nėra aukštos kvalifikacijos, jie yra perkrauti darbu.

Vietoj to, kad iš pakrančių pašalintų tik invazinius uosialapius klevus jie plynai kirto viską – paliko tik vieną kitą gražesnį medį (mačiau palikti net moteriškos giminės uosialapiai), o mažus neinvazinius, gerus medžius – nušlavė (klevus, alksnius, gudobeles, šeivamedžius) kaip šiukšles. Jei būtų kirtę tik uosialapius, o, kad ir mažo diametro, jaunus kitų rūšių medžius palikę – ir vaizdas greičiau sugrįžtų į pradinę būklę (gamtiškos pakrantės, kurioje galima pasivaikščioti be asfalto, kur peri paukščiai), ir su invaziniais uosialapiais būtų sukovota, ir gyventojus nuraminti būtų lengviau.

Vilniaus m. savivaldybė atstovai tikino, kad buvo šalinami tik avariniai ir invaziniai želdiniai

Vilniaus savivialdybė atstovai komentavo, kad Neries pakrantėje šalinami tik avariniai (sausuoliai, lūžę, ar išvirtę medžiai) ir invaziniai želdiniai – uosialapiai klevai.

„Šalinami tik moteriškos giminės uosialapiai klevai, kurie platina sėklas ir invaziniai želdiniai sparčiai plinta, išstumiant, vietines, Lietuvai būdingas medžių rūšys. Vyriškos giminės medžiai sėklų neturi, todėl šie medžiai paliekami toliau augti. Tai ypač aktualu upių pakrantėse, kur invazinių medžių plitimas žymiai greitesnis dėl vandens ir vėjo pernešamų sėklų, ko pasėkoje pakrantės gausiai apauga šiais želdiniais. Uosialapis klevas (Acer negundo) – viena labiausiai paplitusių ir agresyviausių Lietuvoje aptinkamų invazinių augalų rūšių, kelianti grėsmę vietinių rūšių išlikimui. Verta paminėti, kad uosialapio klevo žiedadulkės pavojingos žmonių sveikatai, nes sukelia alergiją – polinozę“, – rašė Vilniaus m. savivaldybė.

Tačiau vietoje apsilankę gyventojai tvirtina, kad didžioji dalis uosialapių (tame tarpe ir moteriškosios giminės) palikti: „Palikta didžioji dalis uosialapių, būtent, moteriškos lyties, su kabančiomis sėklomis! Bet nupjautą mačiau ir beržą. Pjovėjai neskiria medžių!“, – socialiniuose tinkluose piktinosi vyras.

[Garbanius]

Labai gerai, kad šalina, nors šaršalas dėl to Žvėryno FB grupėse didelis. Kaltinamas, net Śimašius, kad iškirto šabakštybus ir nutiesė pėsčiųjų ir dviračių takus, ko pasekoje sumažėjo volungių

[digital]

Bet kad sako ne tuos šalina.

[Garbanius]

Jie ten atrado ir vieną pušį nukirstą, tai nežinau kiek tiesos dėl “sveikų medžių kirtimo”. Bet kokiu atveju ten tikrai reikėjo valymo, manau atrodys tikrai tvarkingiau nei buvo.

[spekas]

Sunku pasakyti kas padaryta. Ne uosialapius galėjo nupjauti, nes galbūt buvo blogos būklės.

[spekas]

Vilniuje naikinami invaziniai medžiai

https://madeinvilnius.lt/naujienos/m...iniai-medziai/

Kol žiema dar neatleido įsikibusio šalčio ir gruntas tebėra įšalęs, Vilniuje aktyviai šalinami invaziniai uosialapiai klevai. Ši itin gaji rūšis sparčiai plinta Neries pakrantėje ir išstumia vietines rūšis, mažina biologinę įvairovę, o augalo žiedadulkės pavasarį sukelia alergines reakcijas.
Stiprus alergenas ir grėsmė ekosistemai


Vilniuje suinventorizuota apie 25 tūkst. uosialapių klevų, kurie sudaro apie 5 proc. visų inventorizuotų medžių mieste. Aplinkos ministerija šią rūšį yra įtraukusi į invazinių augalų sąrašą dėl jos spartaus plitimo ir neigiamo poveikio ekosistemoms, žmonėms ir daromos ekonominės žalos.

Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Zigmantas Gudžinskas pabrėžia, kad uosialapiams klevams miestuose vietos turėtų nelikti. „Pavasarį šie medžiai skleidžia gausybę alergizuojančių žiedadulkių, o jų mediena trapi, todėl per audras medžiai lengvai lūžta, sukeldami pavojų turtui ir gyventojams“, – teigia mokslininkas.
Neries pakrantėse – uosialapių klevų sąžalynai


Dėl savo biologinių savybių uosialapiai klevai ypač sparčiai plinta upių pakrantėse. Vandens tėkmė plačiai išnešioja jų sėklas, o drėgna dirva sudaro idealias sąlygas dygti naujiems daigams. Neries krantinė Vilniuje ne išimtis – čia susiformavo didelės invazinių klevų tankmės.

Nupjovus medį, iš jo kelmo reitai atželia nauji ūgliai – vos per metus naujos atžalos pasiekia iki keturių metrų aukštį. Dėl šios priežasties kovojant su uosialapiais klevais taikomi keli metodai: visiškai pašalinamas arba išfrezuojamas kelmas arba į kamieną suleidžiamia herbicidų, nuo kurių medis per metus nudžiūsta ir tik tada gali būti pjaunamas.

Šią žiemą uosialapių sąžalynai buvo šalinami Neries krantinėje ties Žvėrynu. Iškirsta apie 500 jaunų invazinių medžių, dauguma – uosialapių klevų atžalos.

Uosialapiai klevai šalinami ne tik prie Neries, bet ir Verkių bei Pavilnių regioniniuose parkuose. Ten invaziniai medžiai nudžiovinami herbicidais. Pakrantėse cheminiai metodai nenaudojami, siekiant išvengti vandens taršos. Vietoje to, teritorijos bus reguliariai šienaujamos, kad sumažintų naujų atžalų augimą.
Mieste vietoj invazinių – vietinės rūšys


Uosialapiai klevai yra dvinamiai augalai – yra vyriškieji medžiai, skleidžiantys žiedadulkes, ir moteriškieji, brandinantys sėklas. Todėl miestuose pirmenybė teikiama moteriškų medžių šalinimui, kad sumažėtų naujų sėjinukų atsiradimas.

Anot Vilniaus miesto aplinkos skyriaus vedėjo Gintauto Runovičiaus, kai kuriose vietose, kur itin trūksta žalumos ir sąlygos augti medžiams – nepalankios, tvirti ir sveiki uosialapiai klevai kol kas paliekami. „Miesto centre arba vietose, kur itin trūksta žalumos ir yra prastos sąlygos augti medžiams, neskubame pjauti tvirtų, geros būklės uosialapių klevų, nes jie taip pat teikia pavėsį, suteikia žalumos. Įprastai pirmiausia naikinami moteriškieji augalai, kad paskleistų kuo mažiau sėklų“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto aplinkos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.

Invaziniai medžiai pakeičiami vietinėmis rūšimis. Pernai pasodinta beveik 3000 tūkst. medžių – liepų, beržų, klevų, pušų, juodalksnių, skroblų, skirpstų, uosių, bukų, šermukšnių ir kitų rūšių. Ir beveik 47 tūkst. krūmų.

Šiais metais planuojama pasodinti apie 4000 medžių ir apie 45 tūkst. krūmų.
Kaip uosialapiai klevai paplito Vilniuje?


Uosialapiai klevai kilę iš Šiaurės Amerikos, Europoje pradėti auginti XVII a. kaip dekoratyviniai medžiai. Lietuvoje šie klevai pasirodė apie 1930 m. ir greitai paplito po visą šalį. Dažnai jų sėklos patenka į miškus kartu su rudenį sugrėbtais lapais ir sodininkystės atliekomis.

Invazines rūšis nagrinėjantis mokslininkas Z. Gudžinskas mano, kad Vilniuje uosialapiai klevai daugiausia išplito iš Gedimino prospekto. „Visa gatvė šiais medžiais buvo apsodinta apie 1946–1950 metus. Po keleto dešimtmečių juos išpjovė, bet sėklos spėjo plačiai pasklisti, tuo labiau, kad netoli – upė“, – kalbėjo Z. Gudžinskas.

Jo nuomone, Vilniaus mieste invazinius uosialapius klevus reikėtų palaipsniui keisti vietinėmis rūšimis – įspūdingais ir kantriais skroblais, liepomis, atspariais klevais, visur augančiais beržais ir skurdžiame dirvožemyje augančiomis pušimis. Anot pašnekovo, mieste tiktų ir žemesni vietiniai medžiai – ožekšniai, šunobelės ir kiti.

[Alfas Vingys]

Verta sodint daugiau spygliuočių