Medžiai ir želdiniai miestuose

[digital]

Fabijoniškėse išsaugoti šimtamečiam ąžuolui įrengta apsauginė konstrukcija

Vilniuje, Fabijoniškėse, šimtamečiam ąžuolui išsaugoti įrengta apsauginė konstrukcija, darbams statybos bendrovė numatė skirti milijoną eurų.

Kaip antradienį pranešė darbus atliekanti Švedijos kapitalo nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė, ąžuolas stovi naujai plėtojamo daugiabučių komplekso teritorijoje.

Įmonė nurodo jau atlikusi ąžuolo šaknyno reviziją ir įrengusi apsauginę konstrukciją. Pasak jos, kamieno skersmuo yra daugiau nei metras, tad medžio amžius ne tik siekia, bet gali viršyti šimtą metų.

Anot bendrovės atstovų, ilgamečio medžio šaknys yra giliai po žeme ir nėra matomos, tad buvo pasitelkti sertifikuoti arboristai, darbams prireikė ir specialios technikos – buvo naudojamas oro kastuvas, kuris nepažeidžiant šaknų leido nustatyti jų išsidėstymą.

Kaip teigiama pranešime, siekiant maksimalios ąžuolo apsaugos, augavietėje naudojamos specialios priemonės – giluminis aeravimas, tręšimas, atlikta revitalizacija biologinių stimuliatorių tirpalu, aplink medį užpiltas dešimties centimetrų mulčio sluoksnis, medis prižiūrimas arboristų.

[spekas]

Beje, ar atkreipėte dėmesį po audros Vilniuje kokių medžių santykinai daug išvartyta? Uosialapių ir topolių. Vien prie Olandų žiedo du uosialapius mačiau išverstus: 1 prie UK ambasados ir 1 Olandų ir Vasaros g sankryžoje. Tai čia tai ką pamačiau nesistengdamas ieškoti išvartų.
Dar viena priežastis šalinti visus uosialapius ir galbūt topolius mieste.

[DeSadas]

kiek liepu nudziuve del granitiniu bortu? Masiskai!

[Sula]

Beje, ar atkreipėte dėmesį po audros Vilniuje kokių medžių santykinai daug išvartyta? Uosialapių ir topolių. Vien prie Olandų žiedo du uosialapius mačiau išverstus: 1 prie UK ambasados ir 1 Olandų ir Vasaros g sankryžoje. Tai čia tai ką pamačiau nesistengdamas ieškoti išvartų.
Dar viena priežastis šalinti visus uosialapius ir galbūt topolius mieste.

Uosialapiai yra užkovoję beveik visą Neries krantinę tame kampe. Kas juos išnaikins? Tiesiog nupjovus jie atželia geometrine progresija. Bijau, kad jų plitimo procesas yra jau nebesustabdomas.
Tuopos (baltosios tuopos ~ topoliai) nėra tokios gajos, ir visgi šiek tiek artimesnis augalas mūsų kraštams.

[spekas]

Hmm, skaičiau, kad naikinti uosialapius ir baltžiedes robinijas reikia juos pirma preparatais numarinti, o tik tada pjauti, kad neduotų gausybės atžalų ir šaknų. Robinijos, nupjautos, per metus gali išplėsti šaknų tinklą iki 20 m (!). O kad duoda tokį šaknyną patyriau savo kailiu nežinodamas kaip jas naikinti ir bandęs robinijas išnaikinti (savivaldybės želdinių skyrius irgi matomai nežinojo arba nerūpėjo, nes jie pjovė mano prašymu). Dabar kelinti metai raunu šaknis, bandau jas išnaikinti.
Uosialapiai nepastebėjau, kad duotų šaknyną, bet duoda nepaprastai daug ir greitai augančių atžalų ties kelmu.

[MartynasT]

medziu saknys neapsaugotos, pasakysiu tik tai paminesit mano zodi kai kitais metais teks visas tas liepas ir kastonus kirst.

Pastaruoju metu labai retai tenka lankytis gedo pr., bet prasiėjau pro Lukiškių aikštę ir supratau ant kiek liūdna visa baigtis su liepom. Visi pamiršo ir visiems px, kad dabar atsodinti piršto dydžio šūdmedžiai, kuriems reikės 50 metų, kad vėl aikštė atrodytų, kaip atrodė anksčiau.

[dondc]

Pastaruoju metu labai retai tenka lankytis gedo pr., bet prasiėjau pro Lukiškių aikštę ir supratau ant kiek liūdna visa baigtis su liepom. Visi pamiršo ir visiems px, kad dabar atsodinti piršto dydžio šūdmedžiai, kuriems reikės 50 metų, kad vėl aikštė atrodytų, kaip atrodė anksčiau.

Prieš 5 d. verslas tokius sugebėjo pasisodinti. Vilnius Outlet:

[MartynasT]

Žiūrėk, aš taip pasakysiu - da po*ui tas verslas, mes kalbam apie reprezentacinę miesto aikštę, kurioje kasdien lankosi tūkstančiai miesto gyventojų ir turistų. Taip, nežinantiems, tai tiesiog graži aikštė su daug eksfalto ir fainas sutvarkytas parkas, o bet tačiau vaikštant po parką su senais šimtamečiais medžiais, jausmas visiškai kitas. Visada atkreipiu į tai dėmesį keliaudamas po vakarų Europą.

[MedinisStrazdas]

Tikrai, vaikštant po parką su liepomis jausmas visiškai kitas - šūdinas. Kuo mažiau liepų, tuo geriau.

[DeSadas]

Čia rimtai problema toks dalykas...? Tebūnie, neįdomu.

tiesiog nesilaikoma elementariu projektavimo standartu. Medziai gali but sodinami uz stoteles. Ir berzai? daug zmoniu alergisku ju ziedadulkemis, cia gal kad auga greitai? Nebent kazkokios specialios rusys nupirktos.

[Riedutis]

tiesiog nesilaikoma elementariu projektavimo standartu. Medziai gali but sodinami uz stoteles. Ir berzai? daug zmoniu alergisku ju ziedadulkemis, cia gal kad auga greitai? Nebent kazkokios specialios rusys nupirktos.

ten +-20 metrų ruože pasodinti 4 laibi berželiai. Net pateiktose foto aiškiai matosi už 100-150 metrų už sankryžos stotelės kryptimi judantis troleibusas. Ta prasme, man sunku žodžiais nusakyti, kaip aš nematau čia jokios problemos dėl matomumo.

Komentaras dėl beržų alergijos - čia gal pas patį tokia? Labai (LABAI) specifinė pastaba. O jei liepą pasodintų - ką galvot žmonėms su liepų žiedadulkių alergija? O jei pušų - pušų žiedadulkių? Nenoriu keiksmažodžiais mėtytis.... Tiesiog atrodo lygioj vietoj problemos ieškai ir tiek.

[DeSadas]

ten +-20 metrų ruože pasodinti 4 laibi berželiai. Net pateiktose foto aiškiai matosi už 100-150 metrų už sankryžos stotelės kryptimi judantis troleibusas. Ta prasme, man sunku žodžiais nusakyti, kaip aš nematau čia jokios problemos dėl matomumo.

Komentaras dėl beržų alergijos - čia gal pas patį tokia? Labai (LABAI) specifinė pastaba. O jei liepą pasodintų - ką galvot žmonėms su liepų žiedadulkių alergija? O jei pušų - pušų žiedadulkių? Nenoriu keiksmažodžiais mėtytis.... Tiesiog atrodo lygioj vietoj problemos ieškai ir tiek.

Ka tu man aiskini? ar matei sodinamus berzus miestuose pasaulyje? elementariai chaltura. Berzai nesodinami(del ivairiu priezasciu) arba sodinami dekoratyviniai tam tikros rusies multistiebiniai, kur nera daug naturalios sviesos. Bet ka cia gincytis, jei yra pasauliniai standartai.. itariu atliko berzu tai ir susodino.

[Riedutis]

Ka tu man aiskini? ar matei sodinamus berzus miestuose pasaulyje? elementariai chaltura. Berzai nesodinami(del ivairiu priezasciu) arba sodinami dekoratyviniai tam tikros rusies multistiebiniai, kur nera daug naturalios sviesos. Bet ka cia gincytis, jei yra pasauliniai standartai.. itariu atliko berzu tai ir susodino.

Tu arboristas kažkoks? Labai abejoju.
Pirma menamas matomumas blogai buvo, tada menamas neatsižvelgimas į galimas alergijas, o dabar - arboristiniai reikalai. Pataloginis kažkoks.

Berzai nesodinami

Pirmas rezultatas pagūglinus, "ar galima sodinti beržus":
https://derlingas.lt/medziai/berzas-...jusu-sveikatai

Beržus geriausia sodinti rudenį – rugsėjo mėnesį, kad jie spėtų sėkmingai įsišaknyti iki šalnų. Beržą galima sodinti ir pavasarį, tačiau tada jį reikia reguliariai laistyti. Beržų sodinimo būdas priklauso nuo rūšies, atsižvelgiant į medžio aukštį. Sodinant beržus, atstumas tarp jų turėtų būti tikrai ne mažesnis kaip 2 metrai. Pasodinus berželius, būtina juos paremti, nes jauni medeliai gali nulūžti pučiant stipriam vėjui.

Tiesiog nu totaliai nesuprantu, kas tau užplaukė. Labai didžiu ekspertu dedies?

[DeSadas]

Tu arboristas kažkoks? Labai abejoju.
Pirma menamas matomumas blogai buvo, tada menamas neatsižvelgimas į galimas alergijas, o dabar - arboristiniai reikalai. Pataloginis kažkoks.


Pirmas rezultatas pagūglinus, "ar galima sodinti beržus":
https://derlingas.lt/medziai/berzas-...jusu-sveikatai


Tiesiog nu totaliai nesuprantu, kas tau užplaukė. Labai didžiu ekspertu dedies?

kai sodino berzus per simasiaus kadencija (zalioji banga ar kaip ten) buvo simtai skundu , del alergiju. tai tu pats i savivavlybe parasyk ir pasiklausk. Todel ir daugiausia sodinami klevai bei liepos miestuose prie gatviu.

is wikipedijos "Šiaurinėse pasaulio platumose beržų žiedadulkės kelią daug problemų. Nustatyta, kad šiuose regionuose net apie 20 proc. žmonių populiacijos alergiški beržų žiedadulkėms ir šis skaičius vis auga. Pasaulio mokslininkai nustatė, kad viename kubiniame metre oro, esant apie 30 beržo žiedadulkių, prasideda alerginiai susirgimai jautriems žmonėms, o ore pasiekus 80 žiedadulkių/m3, šios reakcijos būna labai stiprios" .

Problema tame kad jos labai smulkios kaip dulkes, nukloja absoliuciai viska, nuo langu iki masinu ir vandens telkiniu.

ir taip matomuma sumazins, berzai auga labai greit ir sakos skleidziasi daug. Kiek matau turbut net ne specialiai miestams skirta rusis. Atliko ir pasodino.

[digital]

Vilniuje įvedamas želdinių standartas: reikės vadovautis 12 principų

Vilniaus miesto savivaldybė pristato kartu su Vilniaus miesto parkų specialistais naujai parengtą gatvių ir viešųjų erdvių želdinimo ir želdinių priežiūros standartą. Šios gairės padės vieningai planuoti miesto želdinimą ir laikytis bendrų principų, paremtų mokslininkų rekomendacijomis ir šių laikų iššūkiais – klimato kaita, dažnėjančiais meteorologiniais kataklizmais. Tai pagalba visiems projektuojantiems ar prižiūrintiems žaliąsias erdves – projektuotojams, vystytojams, privačių sklypų savininkams.

Vilniaus želdinimo standartas buvo parengtas remiantis naujausiais mokslininkų tyrimais, kitų Europos miestų praktika. „Beveik viskas, ką sudėjome į standartą išbandyta praktiškai. Tarėmės su specialistais, kurie kasdien sodina, prižiūri želdinius, mato, kas pasiteisina ir kas ne. Rinkome mūsų klimatinėms sąlygoms tinkamas augalų rūšis. Rėmėmės ir kitų miestų patirtimi, daug bendravome su užsienio kolegomis“, – teigė viena iš standarto rengėjų V. Marozienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad kraštovaizdžio specialistams ir želdintojams žinomos vadovėlinės tiesos dabartinėmis besikeičiančiomis sąlygomis dažnai neveikia. „Pavyzdžiui, sedulos – vienos iš gajausių ir taršą pakeliančių krūmų, prie gatvių nesijaučia labai gerai. O štai lanksvūnės pas mus veši ir pranoko mūsų lūkesčius. Mūsų platumose jau auga ir šalčių nemėgstantys platanai ar ginkmedžiai. Į standartą sudėjome ne tik kokias rūšis sodinti mieste. Planuodami apželdinimą turime žvelgti bent kelis dešimtmečius į priekį – sąlygos miesto augalams tik blogės – karščio bangos, sausros ar liūtys. O žalumos poreikis, kuris padeda amortizuoti šiuos kataklizmus – tik didės“, – įsitikinusi kraštovaizdžio architektė V. Marozienė.

12 principų

Pagrindinius želdinimo standarto principus Vilniaus mieste galima apibūdinti dvylika punktų:

1. Išsaugoti ir saugoti augantį medį. Visais būdais siekiame apsaugoti šį turtą. Rūpinamės brandžiais ir ką tik pasodintais medžiais, jie laistomi, genimi, tręšiami, sodinami nauji medžiai ir krūmai, saugomi savaime išdygę medeliai. Nuosekliai didinama medžių atkuriamoji vertė.
2. Kiekvienas laisvas plotas – žalias. Stengiamės maksimaliai išnaudoti visus laisvi plotai želdinimui. Ten, kur negalima sodinti medžių, pavyzdžiui, virš komunikacinių tinklų, – sodinami krūmai, kur neaugs krūmai – sodinami vijokliai.
3. Žaliasis miesto koridorius. Gatvės, alėjos želdinamos tankiai ir gausiai, formuojame ištisus, susijungiančius žaliuosius miesto koridorius iš medžių, krūmų masyvų, tvariai šienaujamų pievos plotų.
4. Medžių tinklas. Medžiams gyvybiškai svarbu susijungti šaknimis ir per grybienos tinklą susijungti. Todėl stengiamasi medžius, krūmus sodinti masyvais arba sodinti į ilgas ir gilias ir iškasas, kad augdamos šaknys susijungtų į bendrą informacinio lauko ekosistemą.
5. Biologinė įvairovė. Miesto želdinimo sprendimai orientuoti į biologinės įvairovės išlaikymą ir gausinimą.
6. Šaknys – medžio gyvybingumas. Miesto želdinius projektuojantys specialistai supranta apie šaknų reikšmę medžio gyvybingumui. Todėl paliekama daugiau vietos medžio šaknims, polajuose ardomos kietosios dangos, naudojami orinimo vamzdeliai, per kuriuos laistoma, kartu šaknys gauna daugiau oro, statybų metu taip pat reikalaujama, kad būtų apsaugotos šaknys, šalia medžių vykdyti darbus reikėtų rankiniu būdu, jei dalis šaknų atidengiama, jos turi būti uždengtos audiniu, nuolat drėkinama.
7. Mulčiavimas. Pasodinti medžiai ir krūmai mulčiuojami, kad išlaikytų drėgmę ir mikroorganizmų atsiradimo. Mulčias tarnauja kaip kempinė sugerti žiemą ant gatvių beriamas druskas. Mulčio sluoksnis neleidžia vešėti piktžolėms, sudaro palankią terpę suirti lapams ir taip praturtinti dirvožemį.
8. Miestas-kempinė. Želdynai padeda sugerti lietaus vandenį nuo kietų paviršių, taip mažinant potvynių riziką. Kartu jie palaipsniui garina drėgmę ir taip sukuria sveikesnį mikroklimatą.
9. Tankus želdinimas. Tankus želdinimas leidžia užtikrinti greitą ir tolygų krūmų augimą – grupėmis susodinti krūmai geriau veši, išlaikomas drėgmės balansas, jie tvirčiau stiebiasi į viršų.
10. Formuojamasis genėjimas – saugios gatvės. Žalesnės gatvės – tai ne tik grynesnis oras ir jaukesnės gatvės pėstiesiems. Tokios gatvės – ir saugesnės, jose vairuotojai sumažina greitį, būna budresni ir atidesni.
11. Apsauga rekonstrukcijų ir statybų metu. Nuolat edukuojame, informuojame ir stengiamės padėti vystytojams ir rangovams atsakingai elgtis su miesto želdiniais.
12. Miesto gatvių želdinius projektuoja kraštovaizdžio architektai, sodina ir prižiūri kvalifikuoti rangovai, arboristai ir miesto sodininkai.