Medžiai ir želdiniai miestuose

[SoulMulticast]

Šiaip tai more like Jeruzalėje, bet man įdomus kitas dalykas, jeigu Rinktinės/Ceikinių ąžuolo nukirtimas pagal VMS visuomenei padarė 140K eurų žalą, kiek dešimčių milijonų jie kompensuos

visuomenei už viso mažo miško sunaikinimą Verkių regioniniame parke?

Ar čia "nesiskaito" ir jeigu kas nors iš facebook'o tree hugger'ų tai pastebės, prasidės hipokritiški bandymai išsivartyti rusų propagandos "eto drugoje..." stiliuku?

Nu matai, vienur medziai turi verte, kitur ne. Situ pvz visai neegzistuoja, tai ka matote yra pagal "valdzia" AI generative image ar photoshopas, kaip diedas sake

https://www.evarzytynes.lt/evs/pages...8l74CPzpkU1LNI




Nes VMS sako, kad jei buvo anksciau laukas ir ten medziai užaugo, tai ju ten kaip ir nebera. Jei Turto banko sklype dar kazkas stovejo sovietmeciu, tai dalis miskelio tarp Karoliniskiu ir Pilaites misku nesiskaito, nes kazkada ten buvo laukas, tad paruosta parceliavimui.

[Alfas Vingys]

Jeigu sklypo paskirtis yra statybos, tai tas miškas auga laikinai, kol sklypas nereikalingas. Kai sklypas bus reikalingas, medžiai turės būti pašalinti. Anksčiau buvo tvarka, kad ž. ū. paskirties žemė turi būti šienaujama, nes kitaip laikoma, kad sklypas yra neprižiūrimas. Dabar kaip tik tvarka palaisvinta ir laikinai nereikalingame sklype gali augti medžiai, tai nelaikoma, kad yra nepriežiūra

[spekas]

Visuomenės užsakyta medžių prie R. Gary paminklo ekspertizė baigta: nei pastatui, nei sienelei jie netrukdo

https://madeinvilnius.lt/naujienos/m...-jie-netrukdo/

,,Pažymima, kad aplink paminklą esantys medžiai auga dirvožemyje, dalis jų jau brandūs ir daugiau nebesiplės.

„Paprastasis klevas, augantis šalia Geležinkelio valdybos pastato, pamatui ir pačiam pastatui neigiamos įtakos nedaro (…) Klevas jau yra pasiekęs savo brandą ir ženkliai nebesiplės, jo polajui trukdo pristatyta laiptų sienelė (nelegalios statybos kultūros paveldo objekte padariniai), būtina ieškoti kito konstrukcinio sprendimo“, – dalijamasi ekspertizę atlikusių arboristų išvadomis.

„Rekomenduojama izoliuoti vieną nedidelio skersmens klevo šaknį, besiremiančią į dėl pastato nepriežiūros trupantį ir yrantį pamatą, kas neturės įtakos medžio fiziologinei būklei“, – pažymima pranešime.

Taip pat nustatyta, kad kritinės įtakos išorinei atraminei sienai kaštonai, augantys nuo J. Basanavičiaus gatvės pusės, nedaro, skelbiama ekspertų išvadose.

„Kad atraminė siena pasvirusi, buvo užfiksuota jau 2012 m., prastą jos būklę lėmė (…) ilgametė kultūros paveldo objekto nepriežiūra (…) bei terasoje suformuotas nuolydis, įrengta kietoji danga (…) ir neveikiantis lietaus drenažas (užsikimšęs latakas)“, – skelbiama arboristų išvadose.

Pažymima, kad žala kultūros paveldo objektui ir medžiams buvo padaryta pakeitus terasos dangą, ji buvo užversta statybinėmis atliekomis, užpilta betonu, o paviršiuje suklotos plytelės.

„Tuo metu buvo sužalotas medžių šaknynas, jis liko įspraustas ir užspaustas itin siaurame plote ir neturi jokios galimybės plėstis į terasos pusę, negali visavertiškai vystytis“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pateikė rekomendacijas

Medžių ekspertizę atlikę specialistai taip pat pateikė rekomendacijas, kaip toliau galima būtų prižiūrėti tiek skvere esančius augalus, tiek pagerinti statinių būklę.

„Atlikti augaviečių gerinimo darbus – iš terasos privaloma pašalinti kietąsias dangas (plyteles ir betono sluoksnį), medžių šaknyną ribojančius betoninius bortelius, statybinį techninį gruntą ir pakeisti jį juodžemiu, atidengti šaknų kaklelius, pašalinti kamienus smaugiančias šaknis, mulčiuoti.

Dangų šalinimo darbus atlikti rankiniu būdu, išsaugant medžių šaknų tinklą; sutvarkyti lietaus kanalizaciją terasoje; mūro konstrukcijas izoliuoti nuo drėgmės ir sąlyčio su medžių šaknynu; atlikti medžių lajų stabilizaciją genint; kontroliuoti esamų želdinių plėtrą terasoje; kaukazinei slyvai suteikti medžio senolio statusą – šis želdinys ypatingas dėl amžiaus, kamieno skersmens, ekologinės vertės“, – pažymima pranešime žiniasklaidai.''

[digital]

Daugiafunkcio komplekso statybos: teritorija ruošiama pamatų statybai – teks pašalinti 56 medelius

Tačiau šioje vietoje jau išsaugota apie 160 vertingų medžių. Prieš dvejus metus, dar prieš prasidedant paruošiamiesiems darbams, iš šios teritorijos buvo persodinta įvairaus dydžio medžių – pušų, beržų, klevų, liepų, ąžuolų. Pirmą kartą miestas ėmėsi išsaugoti ir persodinti tokį didelį kiekį medžių. „Persodinimas buvo sudėtingas, ypač didžiųjų, iki 10 metrų aukščio medžių, kai kuriose vietose technika vos privažiavo“, – medžių persodinimą iš stadiono teritorijos prisiminė darbus atlikę ilgamečiai miesto partneriai – UAB „Stebulė“.

Mažesni buvo perkeliami natūraliai suaugusiais kupstais, kad geriau prigytų, kuo mažiau pasikeistų jų natūrali augimvietė. Jie buvo perkelti šalia požeminės perėjos Ozo gatvėje, taip pat į Ukmergės gatvę ir kitas gatves.

Didelių medžių – iki 10 metrų aukščio persodinimui prireikė specialios technikos. Jie buvo perkelti į netoliese esančią Gelvonų, Loretos Asanavičiūtės, Ozo gatves. Medžiai susodinti tarp pėsčiųjų takų ir važiuojamosios gatvės dalies, kad šie sugertų gatvės triukšmą ir lietaus vandenį, saugotų praeivius nuo purvo ir kurtų ne tik šešėlį, bet ir emocinį saugumą. Anot specialistų, prigijo didžioji dauguma medžių – apie 90 proc.

Skaičiuojama, kad miestui persodinimo paslauga kainavo apie 20 tūkst. Eurų. Nors suma atrodo didelė, bet ji dvigubai mažesnė negu pasodinti tokį patį kiekį medžių iš medelyno.

[spekas]

Naujoji architektė apie želdinius. Man labai patinka ką ji kalba - reikia tikėtis tai neliks tik žodžiai, ar dar blogiau - paaiškės, kad eilinės manipuliacijos ir melas.

https://madeinvilnius.lt/naujienos/m...izija-vilniui/

– Visuomenė jautriai reaguoja į medžių, želdynų situaciją Vilniuje, ką parodė atvejai Ceikinių gatvėje, Basanavičiaus gatvės skvere. Kokią viziją matote saugant želdinius?

,,– Algoritmas yra dabar kaip projektas pristatytas mūsų socialiniams partneriams. Esame išsiuntę jiems matymą, kaip mes galėsime spręsti tuos klausimus, ten yra kriterijai. Kol kas mechanizmas yra toks sudėliotas, jog medžiai virš 60 cm diametro turi būti vertinami jau kaip vertybė, kurią norėtume išsaugoti. Tada yra kriterijai, kada mes prašome ekspertų tarybos ir viešinimo su gyventojais.

Čia yra didžiulė sistema įstatymų, pavyzdžiui, anksčiau buvo neprivaloma viešinti, įtraukti visuomenę, kad mes žinotume kas vyksta. Tai tas maksimalus viešumas dabar pas mus yra.

Pavyzdžiui, mes esame sužymėję visą Vilnių ir medžius, kurie mums yra kaip vertybė, kuriuos mes įkainuojame brangiau. Tie žemėlapiai yra viešai paskelbti, mes sakome, kad šitų medžių kirtimas, jeigu mes nuspręstume visi kolegialiai, kainuos daugiau negu dabar turime su Ceikinių ąžuolu, kur labai juokingos sumos.

Būna medžių, kuriuos reikia kirsti ir visi dabar bijo tą daryti, bet yra galimybė gal vietoj 40 cm klevo padaryti visą parką ir tada gyventojai gali matyti naują urbanistinę kokybę, naują kraštovaizdžio kokybę, kuri sukuriama vietoje to medžio. Čia nėra labai lengvas uždavinys, jis tikrai bus sunkus, bet mes kol kas esame sugalvoję tą mechanizmą, kurį norime svarstyti su visuomene.''

[MedinisStrazdas]

Įdomu, kuris čia ystytojas vietoj vien 40cm klevo statys visą parką. Gal kai baudos bus tokio paties dydžio kaip parko įrengimas.

[spekas]

Įdomu ar ji žino apie medžių persodinimo techniką. Man atrodo su ja galima persodinti 40 ir gal net didesnio D medį.

[dondc]

Technika tikrai persodina ir didesnius. Be jos galima persodinti neriboto skersmens medį: https://www.miestai.net/forumas/foru...26#post2053726

[Julijus]

Gal forume yra koks arboristas, kuris galėtų plačiau papasakoti, tačiau keli pastebėjimai: vaikštant po spygliuočių parkus tikrai susidūrėte su šaknų išvartyta takų danga (spygliuočiai turi daug paviršinių šaknų). Jei papildomai apsaugoti kelio dangą nuo šaknų, jos neturės kur tvirtintis ir per audras medžiai virs. Dirvožemis neaišku ar tinkamas, vargu ar ten pakalnėje bus lengvesnis, kurį mėgsta spygliuočiai, bet yra lengviau išplaunamas, papildomas tvirtinimas – papildomos sąnaudos. Ir estetinė pusė (kad ir kaip mano patinka pušys) tačiau po keliolikos metų tai bus stulpų eilė, o užaugusių eglių juosta per gal tik per kalėdas įdomų būtų . Tujas palikime priemiesčiams, o specialiai formuoti medžiai, kuriuos matote medelynuose, kainuos kaip naujas vaikų darželis, ir neprižiūrimi ilgainiui atgauna prigimtinį vaizdą.

[Julijus]

Dar truputi paspaminsiu: chatGPT atsakymas:

1. Drėgmės palaikymas: Lapuočiai dažniau turi plonesnius šaknų plaukelius ir gali lengviau pasiekti mažesnę drėgmės rezervą dirvožemyje. Tai gali būti naudinga šalia gatvių, kuriose gali būti ribotas vandens prieinamumas dėl drenažo sistemų ar konkurencijos su kitais augalais.
2. Tolerancija žalingai aplinkai: Lapuočiai dažnai būna atsparesni taršai ir mechaniniam stresui nei spigliuočiai. Jų lapai gali būti mažiau jautrūs teršalams, ir jie gali geriau toleruoti mechaninį poveikį nuo automobilių ratų ar kitų veiksmų šalia gatvės.
3. Estetika: Lapuočiai dažniau turi įvairesnius ir ryškesnius lapus, kurie gali suteikti gražesnį vaizdą gatvėse, ypač rudenį, kai lapai spalvotai keičia savo spalvas.
4. Natūrali šešėlio teikimo galimybė: Lapuočiai gali būti medžiai ar krūmai su gausiu lapų danga, kurie suteikia šešėlio ir patogų poilsį žmonėms vasaros karštą dieną.
5. Biologinė įvairovė: Lapuočiai gali suteikti prigimtinės biologinės įvairovės naudą, pritraukdami įvairių rūšių gyvūnus, tokius kaip paukščiai ir vabzdžiai, kurie gali naudotis jų vaisiais, sėklomis arba užkirsti kelią žalingiems vabzdžiams.

[simsim]

Gal forume yra koks arboristas, kuris galėtų plačiau papasakoti, tačiau keli pastebėjimai: vaikštant po spygliuočių parkus tikrai susidūrėte su šaknų išvartyta takų danga (spygliuočiai turi daug paviršinių šaknų). Jei papildomai apsaugoti kelio dangą nuo šaknų, jos neturės kur tvirtintis ir per audras medžiai virs. Dirvožemis neaišku ar tinkamas, vargu ar ten pakalnėje bus lengvesnis, kurį mėgsta spygliuočiai, bet yra lengviau išplaunamas, papildomas tvirtinimas – papildomos sąnaudos. Ir estetinė pusė (kad ir kaip mano patinka pušys) tačiau po keliolikos metų tai bus stulpų eilė, o užaugusių eglių juosta per gal tik per kalėdas įdomų būtų . Tujas palikime priemiesčiams, o specialiai formuoti medžiai, kuriuos matote medelynuose, kainuos kaip naujas vaikų darželis, ir neprižiūrimi ilgainiui atgauna prigimtinį vaizdą.

senokai studijavau dendrologiją, bet kiek pamenu, tai pūšūnai yra mažiau atsparūs miesto, transporto taršai, todėl jų atsisakoma želdinti mieste. Evoliuciškai jie senesni už lapuočius, sunkiau prisitaiko.

Dėl šaknų: eglės šaknys skleidžiasi paviršiumi, o pušies centrinė šaknis eina gylyn.

Prieš 30m buvo bandoma želdinti Kaune pociūges, cūgas, kaip joms sekasi nežinau, nesidomėjau.

Kolegos miškininkai sakė, kad su eglės atželdinimu Lietuvoje yra blogai, beveik atsisakoma želdinti ir eglynai Lietuvoje ilgoje perspektyvoje gali išnykti. Greičiausiai dėl klimato kaitos, daugiau kenkėjų, įsimeta puvinys ir želdiniai džiūsta, augimvietes perima alksniai ir beržai.

[digital]

Ceikinių g. ąžuolą nukirtę NT vystytojai miestui išmokės 150 tūkst. Eur kompensaciją

UAB „Rinktinės NT“, be leidimo nukirtusi ąžuolą sostinės Ceikinių gatvėje, Vilniaus miesto savivaldybei sumokės 150 tūkst. eurų kompensaciją. Lėšas sostinės savivaldybė panaudos apželdinimo projektams.

Vilniaus miesto savivaldybė 2023 m. liepą kreipėsi į teismą dėl 141 tūkst. eurų žalos atlyginimo, kurią Vilniaus miestas ir jo gyventojai patyrė netekę vertingo želdinio. Žalos dydis apskaičiuotas pagal tuo metu rinkoje galiojusias želdinių kainas. Nekilnojamojo turto vystytojams pasiūlius miestui sumokėti 150 tūkst. eurų sumą, civilinė byla bus nutraukta.

[Bmweda]

Šiauliuose pjaunami aikštės rekonstrukcijos neatlaikę klevai ir šimtametis ąžuolas
https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvo...ametis-azuolas

[spekas]

Va kas darosi Vilniuje su avariniių medžių šalinimu (uosialapis). Išpuvęs kelmas, dvikamienis, remiasi į pastatą, betkada gali griūti, kariaujama su VMS apie 3 metus. Aplinkos Ministerija jau perdavė skundą - niekas nepadeda. Net po AM perduoto skundo VMS sutinka daryti tik apgenėjimą, kurio neužtenka, nes išpuvimas prie pat žemės.

[spekas]

,,Atsakymas:
Dėkojame Jums už kreipimąsi, Informuojame, jog nurodyto uosialapio klevo nupjovimas įtrauktas į planuojamų darbų sąrašą ir su artimiausiu užsakymu bus perduotas rangovui darbams atlikti. Geros dienos''

Pažiūrėsim ar tikrai nupjaus, bes ne kartą buvo duoti panašūs atsakymai ir nieko neįvyko.

[Knope]

Ką čia ketinama daryti? Pilti trąšas? Visi pernai pasodinti medžiai taip apjuosti.

[mantasm]

Ką čia ketinama daryti? Pilti trąšas? Visi pernai pasodinti medžiai taip apjuosti.

Plastmasinis apvadas, kad viduj būtų galima pilt mulčių ir neaugtų žolė prie pat kamieno. Veltinis (?) naudotas kaip apsauga nuo šalčio šaknims jei vėlai rudenį sodinta?

[Knope]

Plastmasinis apvadas, kad viduj būtų galima pilt mulčių ir neaugtų žolė prie pat kamieno. Veltinis (?) naudotas kaip apsauga nuo šalčio šaknims jei vėlai rudenį sodinta?

O kodėl negerai žolė prie kamieno?

[mantasm]

O kodėl negerai žolė prie kamieno?

Pagrinde nepatogu pjaut ir lengva apgadint kamieną. Be to žolė atima šiek tiek maisto medžiagų. Tuo tarpu mulčius lėtai irdamas atvirkščiai, pamaitina dirvožemį. Be to mulčius geriau nei žolė drėgmės išlaikymui.

[Knope]

Pagrinde nepatogu pjaut ir lengva apgadint kamieną. Be to žolė atima šiek tiek maisto medžiagų. Tuo tarpu mulčius lėtai irdamas atvirkščiai, pamaitina dirvožemį. Be to mulčius geriau nei žolė drėgmės išlaikymui.

Ačiū. Vis pagalvoju, o kokia va štai tokių želdinių ateitis? Ar tas mulčius turi suirti, o paskui ir po juo esanti plėvelė, ar taip ir liks, nei šiaip nei taip? Beje, nuotraukoje vaizdelis nekoks, nes per kampą vis važiuoja šiukšliavežės. Pranešiau Tvarkau miestą, kad įkaltų kuolus.