Medžiai ir želdiniai miestuose

[Sula]

Tos liepos Nr.1-3 Lukiškių aikštėje jau yra beveik mirusios.

[themanual]

Pažiūrėjau visą video, todėl ir galiu lengvai teigti, kad video pakurtas tendencingai. Dar ten tos kelios liepos gyvos, tai jei nudžius viso bus kiek... 12? Neatsimenu tikslių skaičių, nes tai toks niekinamai menkas skaičius, kad net neverta apie jį diskutuot.

Kiekvienas medis svarbus!... jeigu jį kerta Šimašius Jeigu IKEA iškerta šimtą tūkstančių Labanore, tai čia viskas ok, juk verslas. Arba jei savo savo sodyboje nukerti kokį sau nepatinkantį (nesvarbu kodėl) medelį tai irgi viskas ok, nes privati nuosavybė. Arba jeigu Zuokas VISIŠKAI išvalo Gedimino kalną, Gedimino pr, Žvejų gatvę nuo brandžių medžių tai irgi viskas ok, nes žmogus bent darė kažką.

Na bet dėl Lukiškių aikštės tai viskas aišku, ten žmonės ne tik norėtų sugrąžinti senuosius medžius bet ir senąjį aikštės vaizdą, gal ir kokią skulptūrą...

[mantasm]

Arba jeigu Zuokas VISIŠKAI išvalo Gedimino kalną, Gedimino pr, Žvejų gatvę nuo brandžių medžių tai irgi viskas ok, nes žmogus bent darė kažką.

Nebuvo besiskundžiančių dėl Gedimino kalno kirtimų? Dėl prospekto rodos irgi nebuvo visi patenkinti..

[Sula]

Šiaip jau miestui, kurio 45% ploto užima miškai (daugiau nei visos Lietuvos vidurkis, ir jie dar plečiasi!), kažkaip dar ankstoka kelti apokaliptinę paniką.

[themanual]

Nebuvo besiskundžiančių dėl Gedimino kalno kirtimų? Dėl prospekto rodos irgi nebuvo visi patenkinti..

Yra interneto archyvai, galima surasti kiek buvo straipsnių, vaizdo siužetų, piketų, prisirakinimų prie medžių.O jeigu dar vertinsim rodiklį "nepasitenkinimas per vieną medį", tai ten išvis juokas bus Prie Šimašiaus visi rimtesni miesto želdynų pokyčiai buvo sustabdyti/pakeisti kaip kad Sapiegų parke ar pirminis Misionierių sodų / Trakų Vokės dvaro parko projektai.

Zuokas užtat turėjo labai gerą buldozerį, deja buvo panaudotas tik medžiams rauti. Gal jeigu būtų kas davęs progą tai būtų su juo pastatęs ir stadioną, ir baseiną... oh wait

Žodžiu šitas kabinėjimasis prie kelių medžių yra visiškai politizuotas, miestų miškai šiuo metu labiausiai saugomi nuo ūkinės veiklos ir po penkiasdešimties metų norėdami pamatyti sengirę važiuosime nebe į Labanorą ar Dzūkijos NP, o į Karoliniškes

[Saliamonas]

Pažiūrėjau visą video, todėl ir galiu lengvai teigti, kad video pakurtas tendencingai. Dar ten tos kelios liepos gyvos, tai jei nudžius viso bus kiek... 12? Neatsimenu tikslių skaičių, nes tai toks niekinamai menkas skaičius, kad net neverta apie jį diskutuot.

Mano atrodo, kad jūsų postai tendencingi. Ko jau ko, bet LRT niekaip neapkaltinsi nusiteikimu prieš Laisvės partiją ar dabartinius valdančiuosius apskritai, "tendencingumas" greičiau vaidenasi baltarusiško tipo niekada neklystantiems valdininkams ir politikams. Laidoje kalbama ne tik apie Lukiškių a., bet ir lygiai tokia pačia nekompetencija sunaikintas šimtus brandžių liepų Gedimino pr.
Net ir tos pačios Lukiškių a. liepos buvo šimtametės, jų vertė dešimtys tūkstančių eurų. Brandūs medžiai visose normaliose Vakarų valstybėse laikomi didžiule miesto vertybe ir turtu, kurį reikia saugoti,o ne naikinti debiliškais, niekuo nepagrįstais kažkokių bobų savivaldybėje sprendimais, kad "būtų vietos kariuomenei rikiuotis".

[mantasm]

Yra interneto archyvai, galima surasti kiek buvo straipsnių, vaizdo siužetų, piketų, prisirakinimų prie medžių.O jeigu dar vertinsim rodiklį "nepasitenkinimas per vieną medį", tai ten išvis juokas bus Prie Šimašiaus visi rimtesni miesto želdynų pokyčiai buvo sustabdyti/pakeisti kaip kad Sapiegų parke ar pirminis Misionierių sodų / Trakų Vokės dvaro parko projektai.

Gal dabar ir daugiau veiksmo dėl padidėjusio pilietinės visuomenės aktyvumo. Bet toli gražu nebuvo, kad seniau tylu, o va dabar vien dėl Šimašiaus visi pradėjo medžius mylėt. Turbūt atsakymą sužinosim jei grįš per kitus rinkimus Zuokas

Žodžiu šitas kabinėjimasis prie kelių medžių yra visiškai politizuotas, miestų miškai šiuo metu labiausiai saugomi nuo ūkinės veiklos ir po penkiasdešimties metų norėdami pamatyti sengirę važiuosime nebe į Labanorą ar Dzūkijos NP, o į Karoliniškes

Rodos Vingio parke vieni seniausių medžių Lietuvoje. Didelė dalis nacionalinių ar regioninių parkų seniau buvo naudojami ūkinei veiklai ir užsidointi tik po antro pasaulinio karo.

[Creatium]

Mano atrodo, kad jūsų postai tendencingi. Ko jau ko, bet LRT niekaip neapkaltinsi nusiteikimu prieš Laisvės partiją ar dabartinius valdančiuosius apskritai, "tendencingumas" greičiau vaidenasi baltarusiško tipo niekada neklystantiems valdininkams ir politikams. Laidoje kalbama ne tik apie Lukiškių a., bet ir lygiai tokia pačia nekompetencija sunaikintas šimtus brandžių liepų Gedimino pr.
Net ir tos pačios Lukiškių a. liepos buvo šimtametės, jų vertė dešimtys tūkstančių eurų. Brandūs medžiai visose normaliose Vakarų valstybėse laikomi didžiule miesto vertybe ir turtu, kurį reikia saugoti,o ne naikinti debiliškais, niekuo nepagrįstais kažkokių bobų savivaldybėje sprendimais, kad "būtų vietos kariuomenei rikiuotis".

Na, aš LRT sąmokslais ir nekaltinau, tai neturiu ką ir pakomentuot.

Baikit... šiandieninę savivaldybės želdynų politiką tikrai geriausiai atspindi prieš 15 metų atlikta gatvės rekonstrukcija. Bet pala, aš tai dar pagalvojau, kad irgi visai gerai atspindėt gali ir prieš 35 metus vykdyta miesto plėtra: https://www.miestai.net/forumas/foru...83#post1862283

Šimašeu, acakyk.

[MedinisStrazdas]

Šiap tik noriu priminti kad "brandžių liepų" kirtimas yra sveikintinas. Medžiai turi savo amžių ir atstovėję kažkiek metų turi būti nukertami ir pakeičiami. Soveitmečiu sodintiems medžiams yra laikas keistis. Tuo labiau kad dabar yra sodinamos mažiau sergančios rūšys. Priešingu atveju turėsim tik ligų platintojus. Puikų pavyzdį turėjome Šiauliuose kur kaštonų alėjoje susirgo keli seni kaštonai, bet žalia-ėdžiai užprotestavo jų kirtimą. To pasekoje nuo jų užsikrėtė visi kaštonai ir teko iškirsti visus.

[Creatium]

https://www.facebook.com/remigijus.s...82310438571945

Šimašius:

Apie žmones, miestą ir medžius.
Įspėjimas: ilgokas skaitymas, galintis pakeisti jūsų požiūrį.
Papasakosiu šiek tiek apie tai, kas čia Vilniuje vyksta su medžiais ir želdynais. Ir tada atsakysiu į klausimus, kurių ne vieną esu gavęs pastaruoju metu. Draugiškai, palaikančiai, piktai – visaip. Ypač po vienos TV laidos, kur savivaldybės darbuotoja – buvusi želdynų skyriaus vadovė – gana keistai laidoje kalbanti – ir dėl kalbos manieros, ir, dar labiau, dėl montažo viražų, buvo parodyta (ten, beje, net laidos anonse parodytas jos paminėtas 2006 metais įvykęs incidentas nupjaunant liepas, montažo dėka buvo „perkeltas“ į mano kadenciją, į Lukiškių aikštės tvarkymo metus.)
Tačiau apie viską nuo pradžių. Visų pirma – apie tikslus. Kad miestas būtų jaukus ir malonus gyventi, jis turi būti suplanuotas sklandžiam ir patogiam judėjimui, jaukiam gyvenimui, jame turi būti daug viešųjų erdvių ir, be jokios abejonės, daug daug daug kokybiškos žalumos. Bent jau aš tam paskiriu visą širdį ir labai daug pastangų, kurių nežinau ar koks kitas miesto vadovas kada skyrė.
Ar Vilnius žalias?
Nors Vilnius nuolat pripažįstamas kaip labai žalias miestas, man pačiam žalumos jame dar per mažai. Dėl daugybės priežasčių. Žinau jas asmeniškai ir puikiai. Nes norint padaryti žaliąjį pokytį, kurį ir darau, reikia žinoti ne tik kas blogai, bet ir kodėl. Keletą tų problemų išvardinsiu:
mieste per pastaruosius dešimtmečius (maždaug iki 2016 metų) vardan parkavimo vietų, požeminių tinklų ir kitų technokratinių bei mašinagalviškų dalykų buvo sunaikinta daugybė alėjų, kurias žmonės labiausiai mato vaikščiodami mieste. Nežinau, ar jūs tai pastebite, bet man kiekvienas „naujesnių“ plytelių kvadratukas simbolizuoja kadaise prarastą medį. Ir tokių vietų daug, ypač centrinėje Vilniaus dalyje. Neįtikėtina, bet prie to prisidėjo ir kai kurie arboristai, dar ir man bandę aiškinti, kad medžio palei gatvę sodinti negalima, nes medis „jausis blogai“ (rezultatas visada būdavo tas pats – vietoje medžio plytelės arba nusususi žolė);
mūsų didieji miškų masyvai mieste buvo nepažįstami žmonėms (juos matai iš paukščio skrydžio, bet daug rečiau – eidamas pakeliui į darbą). Sakau buvo, nes 100 km takas aplink Vilnių, kiti takai ir pandemija daug kam leido atrasti žaliąsias erdves;
medžių priežiūra ilgą laiką buvo apgailėtina (dabar tik mokomės normaliai tai tikrai gerai daryti). Nemokšiškai ilgai genėtos (turbūt reikėtų sakyti „pjautos aukštų kelmų lygyje“) liepos dabar daug kur yra pažeistos puvinio. Arba jau numirusios (atsimenate Vilnelės šlaitų medžių „genėjimą“ iš Užupio pusės? Aš atsimenu ir žinau, kas bei kodėl taip darė);
niekas atskirai neprižiūrėdavo senųjų medžių – paminklų;
darbų kultūra medžių aplinkoje – tragiška (tik maždaug prieš metus pasiekėme, kad ji realiai pagerėtų, nors temptis oi dar kiek turim...);
kadangi kasti aplink medžius draudžiama (skamba gerai, ar ne?), tai visokių remontų metu medžiai tiesiog būdavo… nukertami (tų praktikų man vadovaujant atsisakyta);
medžiai būdavo nesodinami (ir savivaldybė nereikalaudavo jų atsodinti) dėl to, kad jie virš ar šalia komunikacijų tinklų (dujų, vandens, nuotekų, šilumos vamzdžiai, kabeliai, laidai), dėl to, kad jie patenka po komunikacijomis (laidais). Tai, beje, viena pagrindinių priežasčių, dėl ko ten, kur gyvena žmonės, medžių mažėdavo;
kai medžiai patys išaugdavo ar žmonės patys pasodindavo, kad ir krūmus virš kokių inžinerinių komunikacijų (o jų po žeme mieste visur pilna), tai buvo traktuojama kaip nelegalus veiksmas su teisinėmis pasekmėmis. Medžiai ir krūmai tiesiog būdavo (daug kur ir yra, bet apie tai vėliau) brutaliai nukertami. Nors jau senokai pakeitėme praktikas, bet blogas įprotis vis dar užsilikęs;
nelegaliu buvo laikomas bet koks nesuderintas medžių sodinimas viešose vietose. O derinama nebuvo;
savaime užaugę medžiai buvo laikomi blogiu ir miesto politika būdavo juos naikinti. „Savaiminukai“ – kai pirmą kartą prieš kelis metus iš tuometinių miesto architektų išgirdau šį mielą žodį, tai iš pradžių net nesupratau, kad jų galvose tai tarsi keiksmažodis…;
krūmai vienu metu mieste buvo tapę tiesiog nepageidaujami ir naikinami (tik pastaruosius porą metų pradėjome juos rimtai vėl sodinti (ir, be abejo, saugoti);
žolynų šienavimas buvo tapęs kažkokiu keistu reikalu, kur arba nuskutama plikai, arba paliekama bet kaip, tačiau ir gražių vejų, ir žydinčių pievų – daug mažiau, nei galėtų būti.
Taigi, ką jau pavyko padaryti?
Problemų, paklydimų ir ilgamečio miesto apsileidimo, kaip matote, daug (net ne visas išvardinau čia), ir joms išspręsti neužtenka metų kitų. Tačiau per šešerius metus tikrai neblogai pasistūmėjome į priekį.
statistika nemeluoja: medžių sodiname kaip niekad daug. Visų pirma – atkuriame ar naujai sukuriame medžių eiles palei gatves ir pėsčiųjų takus (pvz., alėja Naugarduko gatvėje, Konstitucijos prospekte, T.Ševčenkos, A.Vivulskio, Žemaitės, Gelvonų, Antakalnio, Pylimo, Rinktinės, I.Šimulionio, Ukmergės gatvėse). Palei magistralines gatves sodiname didesnius masyvus (Geležinio Vilko, Oslo gatvėse, Laisvės prospekte);
pradedame mažinti kietųjų dangų kiekį ir ten sodiname medžius bei krūmus. Pavyzdžiui, tą padarėme Konstitucijos pr. palei dviračių taką prie Savivaldybės pastato. Prieisime ir prie Konstitucijos prospekto vidurio, beje – ruoškimės priekaištų lavinai tų, kurie pasaulį mato tik per mašinos langą;
suradome sprendimą su infrastruktūros įmonėmis, kad medžius, ir tuo labiau mažesniuosius augalus, galima sodinti ir virš infrastruktūros tinklų. Skamba technokratiškai, bet šis proveržis yra bene esminis. Be jo, pavyzdžiui, net Antakalnio gatvė būtų likusi be medžių, nes po jais eina troleibusų kabelis;
jei reikia konkrečių skaičių apie medžių sodinimo dinamiką, štai jie. Nuo 2012 iki 2015 metų Vilniuje iš viso buvo pasodinta vos 380 medžių. Nuo 2015 m. iki 2017 m. vasaros pasodinta bene 3 kartus daugiau – jau 1253 nauji medžiai (nors savivaldybės finansai buvo duobėje, bet vis tiek tam skyrėme lėšų). O dabar pažiūrėkim, kiek sodiname, kai savivaldybė atsitiesė ant kojų. 2017 m. sužaliavo 1140 medžių, 2018 m. – 2850 medžių, 2019 m. – 3405 medžiai, 2020 m. pasodinta 2181 vnt. medžių, 8417 vnt. krūmų. Kitaip tariant, per šešerius metus, kiek esu meru, pasodintas penkiaženklis skaičius naujų medžių. Ir tai yra apie 15 - 20 kartų daugiau, nei būdavo prieš 7 metus!
Čia jau vieta, kai girdžiu, kaip man sakoma, kad sodiname per mažus medžius, per brangius medžius, per daug medžių, ne tokius medžius, ne toje vietoje ir pan. Supratau, kad ginčytis su tuo neverta, geriau jau tiesiog toliau dirbti, bet eikim toliau
pradėjome taikyti standartą, kad 2 metrai aplink medžius kasimo darbai, kai tenka kokį kabelį pakeisti ar pan., vykdomi rankiniu būdu. „Vilniaus apšvietime“ kai kas ir iš darbo išlėkė, kai nesuprato, kiek ir kodėl tai svarbu. Dabar, kas dirba, jau supranta;
pradėjome atskirą programą, pagal kurią atskirai prižiūrime, ramstome vertingus senolius medžius, kad jie nekeltų pavojaus ir kuo ilgiau mus džiugintų;
pradėjome programą, pagal kurią saugome savaime išdygusius medžius, ar jei kas tinkamoje vietoje (be abejo, ne svetimame sklype prieš savininko valią) kad ir nesuderinęs jį pasodino;
palei gatves medžius, ypač jaunus, ir krūmus saugome nuo druskų. Dar pernai daug kas klausinėjo, kas čia per dėžės, šiemet jau mažiau tokių klausimų, o kai tiek sniego, ir jų prasmė aiškiau pasimatė;
pradėjome kitaip šienauti dalį pievų, kad jose žydėtų daugiametės gėlės ir būtų saugoma biologinė įvairovė (nors realų standartą ir praktikas dar reikia atidirbti);
patvirtinome projektavimo tvarką (erdvėms, keliams, takams, pastatams), kur visur privalomai įtraukiamas esamų medžių vertinimas ir naujas apželdinimas (iki tol tai būdavo sprendžiama paskiausiai).
Sugriežtinti želdynų reikalavimai projektų vystytojams jau grįžta kritikos pavidalu į savivaldybę. Nesidžiaugia dalis vystytojų („Verslo žiniose“ skaitau jų pasipiktinimą, kad „Vilnius užsimanė kokybės“). Nesidžiaugia, deja, ir dalis architektų (paskutiniame pasitarime Lietuvos architektų rūmuose mūsų miesto vyriausiasis architektas dėl to, kad reikalaujame projektuoti medžius, buvo tiesiog užsipultas. Tikiuosi, rūmų oficiali pozicija bus palankesnė). Bet kokiu atveju, tai labai geras patvirtinimas, kad judame teisingu keliu.
patvirtinome tvarką, kad jei kažkur dėl statybų tenka (o kartais, deja, tenka) nupjauti medį, kad ir pavargusį be galo, tai atsodinti liepiame ne vieną ir ne ten, kur vystytojas nori, o tiek, kad naujų medžių skersmenų suma būtų lygi pašalinto medžio skersmeniui, ir ten, kur miesto gyventojams reikia. Šitai norėčiau pabraukti, nes tikrai ne visi žino, kaip pastebėjau. Beje, ši tvarka labai atmušė statytojų norą medžius pjauti. O jei nupjaunama, tai miesto žalumai kompensuojama keleriopai;
kviečiame verslą dovanoti miestui medžius ir džiaugiuosi, kad jis atsiliepia (padėkosiu atskirai, nes tikrai yra kam – ir verslams, ir pavieniams žmonėms). Tikiuosi, kad to bus vis daugiau.
įrengiame naujus kokybiškus želdynus – šių metų karantino atradimu daugeliui turbūt tapo Senvagės tvenkinių parkas Linkmenų g. Tarp daugybės kitų paminėčiau Neries krantinės sporto zoną prie Baltojo tilto, pėsčiųjų ir dviračių takus palei Nerį Žvėryne bei Antakalnyje, Saulės taką Šeškinėje, Sigito Gedos skverą Justiniškėse ir daugybę kitų. Ar pamenate, kad tai būtų vykę prieš dešimtmetį?
per šias Kalėdas pakvietėme vilniečius išsaugoti šventines eglutes vazonuose ir pavasariop, kai jau bus tinkamas laikas, pasodinti Kalėdų mišką, kuriame galbūt ne visos eglutės prigis, bet, jei ir kas penkta, tai po kelerių metų turėsime ir gražią tradiciją, ir naują žalią plotą mieste;
Jau taikomas ir dar kuriamas praktikas baigiame apibendrinti ir netrukus paskelbsime savo strateginius dokumentus, kaip dar geriau turime saugoti ir prižiūrėti bei gausinti miesto želdynus. Dirbame ties tuo nuo vasaros. Greitai pateiksiu jūsų vertinimui ir idėjoms mūsų Žaliąją politiką.
Ko dar nepavyko padaryti?
Būčiau labai neteisus, jei sakyčiau, kad pavyko padaryti viską. Tikrai ne. Štai keletas iš pagrindinių iššūkių, kuriuos jau esame prisiėmę ir kur rezultatai tikrai bus, jei nepritrūks man atkaklumo (nepritrūks ) ir palaikymo iš visuomenės.
susitarti su ESO, kad kai prižiūri apsaugines zonas aplink elektros ar dujų trasas, tai nepjautų visko iš eilės, rinktųsi genėti, o ne kapoti, ir atsimintų, kad tai miestas, kuriame medžiai džiugina ir juos reikia branginti. Apskritai, paliktų apsauginėse zonose augti medžius ir kitus augalus, jei tai gyvybiškai netrukdo saugumui. Beje, su ESO vadovu ir naujuoju Energetikos ministru tai jau esame iš principo sutarę, beliko įforminti;
susitarti su Susisiekimo ministerija (su ministru per pokalbį žodžiu jau esame sutarę), kad vietoje nedarnių ir nedraugiškų eismo saugumo atitvarų leistų šias lėšas panaudoti gyvatvorėms sodinti, o kur būtinos tvorelės, jas vijokliais apželdinti;
atkurti visas alėjas mieste ir apželdinti daugumą gatvių ir medžiais, ir krūmais. Apie šiuometinius skaičius pranešim, bet jei kas nori prisidėti – labai kviečiu;
turime išmokti mieste naudoti vijoklius – plikos, nuobodžios ir negražios sienos gali tapti platforma įspūdingam apželdinimui. Jau pradedame su tuo eksperimentuoti;
kol kas dar nepavyko pilnai atsisakyti „asfaltavimo“ kultūros, kai gatvės remontas ir atnaujinimas siejamas tik su nauja danga. Realybėje ši nauja danga kartais tik užfiksuoja blogą padėtį – be patogumo pėstiesiems, be želdynų. Baigiame parengti naująjį gatvių standartą, kuriame želdiniams, pėstiesiems bei estetikai skiriamas esminis dėmesys. Tikslas, kad šiemet neliktų tiesiog remontų, kurie apsiriboja tik nauju asfaltu, bet gatvių nesužalina ir nesužmogina;
turime išmokti aiškiau kalbėti ir susitarti, kad mažiau būtų ekstremaliai priešingų pozicijų, nuo „mieste negalime kirsti nė vieno medžio“ iki „atidenkime visą architektūrą, neslėpkime jos už medžių“ arba „neleiskime medžių šaknims gadinti paveldo“ (būtent tokią diskusiją ir tokius priekaištus iš paveldosaugininkų turime Vokiečių gatvėje). Abu kraštutinumai yra tiesiog klaidingi. Liūdna, kad sutinku žmonių, kurie kaip „visuomenė“ piktinasi nukirstu pavojingu medžiu virš tako kitoje miesto dalyje, o patys tiesiog reketuoja nukirsti medį šalia jų namo, prižiūrimo kapo ar koplytėlės;
be abejo, visus dalykus, kuriuos jau paminėjau, kad darome – pakelti į dar aukštesnį lygmenį ir daryti daugiau;
žinoma, pasitaiko klaidų, taip – būna, kad vadovų lygmenyje suplanuojame vienaip, tačiau kol idėja nukeliauja iki įgyvendinimo, atsiranda nuokrypių, kurios šioje temoje virsta garsiu triukšmu. Darome išvadas, atsekame eigą, stengiamės, kad klaidos nebesikartotų. Kartais gražiuoju, kartais labai piktuoju – atsisveikiname ir su ne vienu darbuotoju dėl to. Tačiau pasitempti aišku, kad turime daug kur.
Atskiri dažnesni klausimai, kurių sulaukiu želdynų tema
Žinau, kad kas nedirba, tas neklysta. Žinau, kad visą laiką būtent tas, kas dirba, sukuria ir didžiausią lūkestį bei sulaukia daugiausiai priekaištų, kodėl nėra dar geriau. Gaunu ir aš klausimų, kurių kai kurie nėra tokie jau lengvi ir akivaizdūs. Pabandysiu bent jau dalį dažniausiai pasikartojančių atsakyti.
Kodėl mieste kertami medžiai?
Nežinau, ar kas galėtų į akis šį argumentą pasakyti jaunai moteriai, kuri nebegali judėti po to, kai prieš penketą metų ant jos užkrito palei gatvę augęs medis. Visų pirma, miestas tuo ir skiriasi nuo miško, kad čia koncentruojasi didžiulis kiekis gyventojų, jame želdynai yra valdomi, turi savo funkcijas, yra prižiūrimi. Miestuose buvo, yra ir bus kertami medžiai, tik tai turi būti daroma pagrįstai, o tai padarius – turi būti atsodinamas pakankamas kiekis želdinių (apie tai aukščiau). Kad bendras miesto žalumas ne mažėtų, o didėtų. Būtent tokia kryptimi ir juda Vilnius. Deja, kadangi labai mėgstama akcentuoti tik kertamus medžius, vienas nukirstas medis dažnai sulaukia gerokai didesnio triukšmo nei tūkstantis naujai pasodintų. Kaip sako prancūzų patarlė, „miškas auga tyliai, o krenta garsiai“. Taip jau yra, kad neigiamos komunikacijos galia visais laikais buvo didesnė.
Kaip vertinu savivaldybės darbuotojos komentarus minėtoje TV laidoje?
Apie tai noriu pasakyti kiek plačiau. Ir savivaldybės darbuotojos komentarus, ir kūrybinės laidos montažą, pateikiant informaciją savotišku kampu, vertinu labai blogai. Tačiau yra keli niuansai.
Pirma, šis žmogus, net jei nėra geras kalbėtojas, tai nereiškia, kad jo kalbą ar ne vietoje prasprūdusį nusijuokimą galima sumontuoti bet kaip. Jei žmogus kalba apie 2006 metų įvykius ar piktinasi jais - nelabai suprantu, kodėl atsakymą reikia montuoti taip tarsi savivaldybės darbuotoja nesipiktintų, o džiaugtųsi, ir įvykiai tarsi būtų ne prieš 15 metų, o prieš tris?
Antra, gal ši darbuotoja ir nėra puiki vadovė, gal ji ir neatitinka mano reikalavimų ir tempo (dėl to ji jau pusmetį ir nebevadovauja želdynų skyriui), tačiau ji yra puiki specialistė, geriau nei bet kas kitas žino apie medžius ir jų apsaugą, ir prie medžių apsaugos Vilniuje prisidėjo daugiau, nei bet kuris, kviečiantis (negaliu tuo patikėti!) su ja susidoroti. Nes būtent ji tais metais dar prieš man tampant meru, kai medžiai valdžiai nerūpėjo, buvo žmogus, kryžium gulęsis prieš sveikų medžių kirtimą.
Bet dar kartą pabrėžiu – kažkieno blogas pakalbėjimas viešumoje nėra ir negali būti priežastis skelbti raganų medžioklę ir raginti persekioti tą žmogų. Nepameskime sveiko proto likučių, išsaugokime pagarbą kitam ir visų svarbiausia – sau. Ne visi savivaldybės darbuotojai privalo mokėti tobulai kalbėti viešumoje, suvaldyti jaudulį, ypač kai laidos klausimai skrieja tik iš vienos pusės. Ne visi moka, ne visiems reikia, ne už šiuos įgūdžius mes juos samdome. Bet niekas, pabrėžiu, NIEKAS už neprofesionalų viešą kalbėjimą negali tapti internetinio persekiojimo objektu. Liūdniausia, kad tai inicijuoja asmenys, patys pardavinėjantys pozityvaus mąstymo kursus.
Kas prisiima atsakomybę už neteisėtai ar netyčia iškirstus medžius?
Kas atsakė už 2006 metais nukirstus medžius (nes apie juos buvo kalba laidoje ir apie juos esu klausiamas dažnai, nors ne visada suvokiant, kad tai ne nauji, o 15 metų senumo įvykiai), deja, atsakyti negaliu. Šiandien atsako konkretūs darbuotojai (kaip minėjau, yra praradusių darbą), ir konkretūs rangovai. Beje, labai tikiuosi, kad Aplinkos ministerija padidins atsakomybę už tai, nes kol kas žala už mieste sužalotą medį (kad ir netyčia statybų metu, pavyzdžiui) yra neadekvačiai per maža.
Kodėl medžių šaknims ne visur paliekama pakankamai erdvės?
Miesto (ypač infrastruktūros) ir želdynų derinimas nėra lengvas reikalas – viskam reikia vietos, o mieste jos mažiau nei miške ar pievoje. Įvairių situacijų turime, dažnai tenka sukti galvą, kaip ir medžiui palikti pakankamai erdvės augti ir kartu užtikrinti patogų praėjimą /pravažiavimą pėstiesiems, dviračiams ir pan. Galbūt dėl to ankstesnės miesto valdžios tiek mažai medžių ir sodindavo – užuot sprendę šiuos rebusus, rinkosi paprastesnį kelią. Klaidų, žinome, padarome, kartais dėl to nukenčia medžiai, bet klaidų nebūtų tik vienu atveju – jei nieko nebesodintume. Pradėjome seniai sodintų medžių šaknų gelbėjimą, tai yra nuardant aplink esamas grindinio plyteles ir sukuriant erdvės medžiui augti toliau (vienas pavyzdžių – klevo gelbėjimas netoli Planetariumo).
Dažniausiai kaip pavyzdys rodomos liepos prie Lukiškių aikštės (nors ten visada buvo tiek pat žemės). Jos jau kurį laiką labai prastos būklės, tad šią vasarą kaip tik taikėme papildomas nepigias priemones, kurios leistų medžiui geriau kvėpuoti.
Kodėl sodinami tik jauni medžiai, o ne suaugę, brandūs?
Brandos sulaukę medžiai nėra sodinami niekur, nebent jie brandos sulaukė vazone. Tačiau technologiškai jau įmanoma sodinti stambius medžius, jei jie specialiai tam buvo auginami, bet tai yra itin brangi technologija. Jei gana didelių – keleto centimetrų skersmens penkerių šešerių metrų aukščio keliolikos metų amžiaus medžio pasodinimas su prigijimo garantija kainuoja 500 eurų (tokių sodiname daug ir jie iškart teikia pavėsį bei puošia), tai dvigubai storesnio ir dvigubai aukštesnio medžio pasodinimas jau kainuoja kelis tūkstančius. Todėl sodiname visokius – ir visai mažus dideliais kiekiais, ir gerokai paaugusius, irgi dideliais kiekiais.
Savivaldybės biudžetas nėra guminis, kiekvienai sričiai lėšų trūksta, todėl nusprendę sodinti brandžius medžius, turėtume šimtais kartų sumažinti jaunų medelių sodinimus. Galvokime ne tik apie šiandieną, bet ir apie ateities kartas – kiekvienas jaunas medelis kada nors taps brandžiu. Jei želdynų politika nuosekliai vykdoma būtų ne 6 metus, o nuo Nepriklausomybės pradžios, Vilniuje turėtume daug daugiau brandesnių medžių. Deja, 25 metus iššvaistėme, bet rezultato norime jau dabar. Kantrybės, mielieji.
Kodėl žaliosios salelės nėra žalios?
Vertinu šį projektą kaip potencialų, bet kol kas nepasisekusį, nes dėl karantino elementariai nebeliko pardavime salelėms reikalingų augalų ir jos liko nuogos. Tad prašau šiek tiek kantrybės. Šių salelių idėja – sukurti poilsio oazes greta namų. Vadinasi, tam turi būti infrastruktūra (suoliukai ir pan.) bei tinkama aplinka. Beje, kai kurios lokacijos joms parinktos netinkamai (ne tarp betono džiunglių, o kur ir taip žalia). Dėl to išsakiau pastabas kolegoms, tačiau sulaukime projekto įgyvendinimo – reikia ir kad augalai sužaliuotų, ir kad gyventojų įpročiai pasikeistų. Jos tikrai bus ir žalios, ir poilsio oazės.
Ar naujasis Vokiečių g. projektas tinkamai draugauja su želdiniais?
Taip. Turėjome pastabų pradiniam projektui, į jas buvo atsižvelgta. Čia matau prastokų vizualizacijų sukeltą problemą – dalis dėl jų iškart nurašė projektą. Bet priminsiu, kad panašiai buvo ir dėl Lukiškių aikštės, ir dėl Bernardinų sodo – nes, pripažinkime, kad neturime mes kantrybės sulaukti galutinio rezultato, kritikuojame idėjas ir pradinius projektus, tačiau kai projektas būna įgyvendintas – visiems tinka ir patinka, niekas nieko nebenori keisti (tai rodo ir apklausos apie Lukiškių aikštę). Todėl ir dėl Vokiečių gatvės galiu nuraminti – gatvė bus puiki, žalia, patogi. Tikiuosi, kad kultūros paveldo sargai leis mums pasodinti tiek medžių, kiek norime, ir nelaikys po skveru esančių pamatų šventa karve,
Kodėl leidžiam prekybos centrams savo projektuose ir parkavimo aikštelėse nesodinti jokių želdinių?
Miestas anksčiau tai leisdavo ir dabar turime baisių urbanistinių dykrų, taip. Bet tai keičiasi – nauji projektai jau gerokai kitokie, o netrukus ateis laikas ir senųjų projektų taisymui – jau kalbamės apie tai su prekybos tinklais. Kol kas be bizūno, bet jei reikės, bus ir jis. Džiaugiuosi, kad su prekybos centrais dėl to ne tik pykstamės, bet kai kur ir randame bendrą kalbą. Ekologinės dykros aplink prekybos centrus pasikeis ir labai tikiuosi, kad patys prekybos centrai bus šio proceso dalyviai ir palaikytojai.
Kodėl prieš kertant brandžius medžius nedaromi dendrologiniai tyrimai?
Jie daromi, bet ne visiems tai įdomu. Paprastas pavyzdys – atnaujinant Trakų Vokės dvaro parką, buvo darytos bent trys ekspertizės, buvo pasikviesti nepriklausomi ekspertai iš Lenkijos su modernia technika. Alėjų atnaujinimas atliktas tik remiantis tyrimais, bet nepaisant to juk girdėjote nepatenkintų nuomones, neva savivaldybė tiesiog sugalvojo iškirsti sveikus medžius. Kai nenori girdėti – ir negirdi. Beje, toje vietoje vienoje šoninėje alėjoje palikome netgi tuos medžius, kurie tikrai pavojingi ir kur reikės taikyti papildomas priemones, kad vėjuotu oru žmonės ten nevaikščiotų.
Deja, atsakymo į šį klausimą dalis yra ir kai kurių konkrečių, garsiai kalbančių arboristų verslo interesai – noras, kad brangios paslaugos būtų perkamos būtent iš jų, nors jie nesugeba užtikrinti darbų kokybės.
Kodėl leidžiame kirsti medžius privačiuose sklypuose ar ten, kur statomi nauji namai?
Leidžiame toli gražu ne visada. Ir labai dėl to ginčijamės su vystytojais. Tačiau kartais leisti tenka, nes privačių sklypų savininkai turi teisę savo sklypuose vykdyti veiklą, kurią leidžia miesto bendrasis planas. Sprendimo, kiek ir ko bus šalinama, kokybė priklauso didžia dalimi nuo projektuotojų profesionalumo rengiant sklypo plano sprendinius ir tinkamai įkomponuojant ten esamus medžius. Kaip minėjau, ne visi architektai ir vystytojai patenkinti, kad mes reikalaujame daugiau, nei reikalauja Statybos techniniai reglamentai, mums dėl to grasinama teismais. Tikiuosi, kad teisėjai, jei tokia byla pas juo pateks, supras viešojo intereso, kurį giname, naudą ir prasmę.
Kodėl kartais medžių genėjimas atrodo kaip nemokšų darbas?
Atsakiau į šį klausimą prieš tai, kalbėdamas apie iššūkius, pasiekimus ir dar reikalingus padaryti darbus.
Ką kviečiu kartu padaryti?
Norint, kad mūsų Vilnius būtų vis žalesnis, neužteks tik savivaldybės pastangų. Tam reikės ir Aplinkos ministerijos bei kitų institucijų palaikymo.
Dar labiau reikia visų žmonių, bendruomenių įsitraukimo, kantrybės, pagalbos. Oficialus kvietimas bus vėliau, bet jau dabar bendruomenes kviečiu pagalvoti – gal norėtų pasodinti aplink savo erdves daugiau želdynų. Paskelbsime kvietimą – kas pateiks geriausius siūlymus dėl reikalingiausių vietų ir įsipareigos kartu padirbėti plėtojant, saugant ir prižiūrint žaliąjį rūbą, pas tuos riboti (deja) miesto ištekliai (konsultacijos, įrankiai, patarimai vietoje, jei reikės, ir sodinukai) į pagalbą ateis pirmiausiai.
Tikiuosi jus sutikti, kai pavasarį sodinsime medelius ten, kur jų kažkodėl iki šiol dar nėra. Neužmirškime paprastos tiesos – medžių mieste kiekį gausina gamta, bet dar dažniau – medžius sodinantys žmonės, jų kūrybiškumas, darbas, tarpusavio palaikymas ir pagarba.
Ačiū tiems, kas paskyrėte laiko viso teksto perskaitymui. Nuotraukose - keletas vaizdų iš pastarųjų metų darbų.

[molis666]

Antra Spalvų laida apie medžius ir viešasias erdves https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/...as-medis-zala?

[Gies]

Antra Spalvų laida apie medžius ir viešasias erdves https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/...as-medis-zala?

Kas juos įleido į televiziją ir dar davė eterį? Jie visiški radikalai, turintys tik vieną požiūrį ir siaurą mąstymą

[themanual]

Kas juos įleido į televiziją ir dar davė eterį? Jie visiški radikalai, turintys tik vieną požiūrį ir siaurą mąstymą

deja bet taip, teko girdėti įdomių pasisakymų iš su jais susijusių asmenų apie dviračių takus, invazinius medžius, statybas. Požiūris ant tiek radikalus, jog miestas apskritai negalėtų egzistuoti jeigu būtų juo vadovaujamasi nuo pat miesto įkūrimo, o dabar norima įšaldyti bet kokią plėtrą.

Bandė dar savivaldybei prikabinti kiekvieną vystytojų nukirstą medį (tegu ir komspensuotą) privačiuose sklypuose, bet tuomet reikėtų ir pridėti privačiai sodinamus medžius į savivaldybės sąskaitą. Iš esmės tai pagal juos galima statyti tik išsaugant visus medžius sklype, bet geriau apskritai statyti už miesto, nes mieste ir taip per didelis tankumas

Bus beje daug nepasitenkinimo jeigu statys tą medinį dangoraižį, nes žmonės prieš aukštus pastatus, ofisus apskritai ir medienos naudojimą statyboms...

[Ginthus]

Kas juos įleido į televiziją ir dar davė eterį? Jie visiški radikalai, turintys tik vieną požiūrį ir siaurą mąstymą

Vau. Really? Kai kitą kartą valgysiu kavinėje, pilsiuos degalus, kviesiu santechniką, būtinai priminsiu jiems apie jų siaurą mastymą ir dar kažką apie radikalias pažiūras...

[molis666]

Nelabai suprantu, kur čia radikalumas. Kad kertami medžiai turi vertę ir nėra tik malkos? Kad turi būti tinkamai įvertinti ir kompensuoti, kaip civilizuotame pasaulyje?

[themanual]

Nelabai suprantu, kur čia radikalumas. Kad kertami medžiai turi vertę ir nėra tik malkos? Kad turi būti tinkamai įvertinti ir kompensuoti, kaip civilizuotame pasaulyje?

Daugumos susijusių su jais asmenų požiūris toks jog seno medžio neįmanoma kompensuoti jaunu medžiu, todėl seno medžio apskritai negalima kirsti jokiais būdais. Taip pat dalis tiki jog invaziniai medžiai nekuria jokios žalos, todėl jų taip pat negalima kirsti jokiais būdais. Medinių namų taip pat statyti negalima nes žala gamtai irgi pagal tokią formulę gaunasi begalinė. Apie tai kad medžiai sensta ir kartais tiesiog patys nudžiūva irgi net negalima diskutuoti, nes jei medis nudžiuvo tai garantuotai meras naktį su druskos kapšeliu ėjo barstyti

[Creatium]

Šitie visi veikėjai patys sau į kojas šaudo ir rėkia, kad juos muša.

[Perfect]

Antra Spalvų laida apie medžius ir viešasias erdves https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/...as-medis-zala?

Bendras įspūdis toks, kad tai yra moksleivių arba pirmo kurso žurnalistikos studentų tiriamosios žurnalistikos bandymas, kuriam iki tiriamosios žurnalistikos reikia priaugti. Nors keliami klausimai aktualūs (senų medžių vertė ir apsauga), tačiau toliau neaišku kas su kuo lyginama. Imamas Londono šimtametis parkas ir tame parke augęs išpuoselėtas medis, kuris neaišku su kuo lyginamas Vilniuje. Aktualiausia laidoje kelta problema, kuri taip ir nebuvo užakcentuota, yra tai, kad Vilniuje trūksta dėmesio želdynų puoselėjimui.

[Saliamonas]

1. Mero pozicija - "laidos nežiūrėjau ir nežiūrėsiu, bet montažas" - iškalbingiau už visą dokumentinį filmą, tik čia labiau apie patį merą ir jo komandą kaip politikus nei apie medžių problemą;
2. "Penktoji liepa, kuri yra sveika ir graži, aš ją siūlau pjauti dėl kompozicijos" - čia jau medžių problemos apibendrinimas in a nutchell, kurio niekaip neatplaus jokie Šimašiau komandos triusikų skalbėjai. Sveikų brandžių ir dar istorinę vertę turinčių medžių naikinimas vien dėl kažkokių debilių "kompozicijos" nėra normali praktika.

[Sula]

Daugumos susijusių su jais asmenų požiūris toks jog seno medžio neįmanoma kompensuoti jaunu medžiu, todėl seno medžio apskritai negalima kirsti jokiais būdais. Taip pat dalis tiki jog invaziniai medžiai nekuria jokios žalos, todėl jų taip pat negalima kirsti jokiais būdais. Medinių namų taip pat statyti negalima nes žala gamtai irgi pagal tokią formulę gaunasi begalinė. Apie tai kad medžiai sensta ir kartais tiesiog patys nudžiūva irgi net negalima diskutuoti, nes jei medis nudžiuvo tai garantuotai meras naktį su druskos kapšeliu ėjo barstyti

Senas medis mirs arba nuvirs ir taps natūralia gamtos buveine. Jame gyvens šimtai rušių vabzdžių, bestuburių ir kirmėlių, dašimtys rūšių grybų ir samanų, o ant substrato išaugs kiti augalai ir jauni medžiai.