Medžiai ir želdiniai miestuose

[PoDV]

Karmėlava ne Kaunas, o Kaune, bent jau centre, tai ne kartą mačiau kaip laistomi jie.

Taip kaip prižiūri infrastruktūrą Kauno rajonas, lyginant su Kaunu, norėtųsi, kad Kaunas prisijungtų Kauno rajoną

[booraz]

Ričardo Savukyno FB:

Maždaug taip skirtingose miesto vietose skiriasi temperatūra per karščius, kai nėra vėjo. Kai meteorologai sako, kad bus 32 laipsniai (labai dideli karščiai), medžių pavėsyje visai galima būti, nes medžiai garina vandenį ir taip atšaldo orą. Bet ten, kur asfaltas ar betoninės trinkelės - tiesiog neįmanoma išgyventi. Kurį laiką prabuvęs 40 ar daugiau laipsnių temperatūroje, žmogus patiria šiluminį smūgį, o paskui miršta.
Tokius temperatūrų tyrimus, kaip oro įkaitimas skiriasi skirtingose miesto vietose, prieš kelis metus ėmė daryti australai - tada, kai per mėnesį nuo karščio bangų žuvo šimtai žmonių. Tiesiog mirdavo, eidami gatvėse. Paaiškėjo, kad esminis nesuvokiamo karščio šaltinis - tai betoninės plytelės ir asfaltas. Kaip tik tas plyteles ir asfaltą labai mėgsta lėšų įsisavintojai.
Australų pastebėjimas buvo, kad didžiausia apsauga nuo karščių - tai medžiai. Tiesiog paprasti medžiai. Žodžiu, mokslininkai įrodė tai, kas ir taip visiems buvo pakankamai aišku.
Ką dar verta žinoti apie medžius:
- Medžiai ne tik šaldo vasarą - jie šildo žiemą. Esmė labai paprasta: kaip vasarą medžiai užstoja saulę ir garina drėgmę, taip žiemą medžiai praleidžia saulės spindulius ir kartu pristabdo oro judėjimą. Austrijoje specialus, tikslingas apsodinimas medžiais yra naudojamas energetiškai taupių namų efektyvumui padidinti. Ir tas padidėjimas yra labai didelis - mažiausiai keliais laipsniais. T.y., tiek, kiek pritaikius naujesnės kartos apšiltinimo medžiagas.
- Medžiai ne tik kuria šešėlį - jie yra pats efektyviausias taršos šalinimo įrankis, jie sugeria daugybę dulkių ir praktiškai bet kokių rūšių cheminius junginius. Medžių efektyvumas toks didelis, kad per nedidelius miškelius nepraeina netgi nuodingiausi cheminiai ginklai. Jei norite, kad aplink jus mieste nebūtų azoto oksidų, sieros oksidų, visokių fenolių, benzino liekanų ir taip toliau - tai tiesiog turėkite medžių ir krūmų. Augalai sugers viską, o jums liks tik švarus oras.
- Medžio užauginimui reikia poros ar trejeto dešimtmečių. Taigi, kai kažkas pjauna medžius ir sako, kad pasodins vietoje nupjautų po kelis naujus - tai yra demagogija. Nauji medžiai (o dar ir pasodinti kitame miesto gale) išties negali pakeisti vieno nupjauto seno medžio. Senas medis yra senas medis. Jam reikia labai daug darbo ir laiko. Bet tas darbas ir laikas atsiperka mums ir mūsų komfortu, ir mūsų sveikata, ir tiesiog grožiu.
- Medžiai sukuria ir dar kitų komforto dalykų, kuriuos mes ne visada pastebime: pvz., jie tampa namais daugybei paukščių, tad kur daug medžių - gieda ir lakštingalos. Ten, kur daug medžių, gerokai susilpninamas vėjas, tad netgi žiemą, kai vaikštome medžiais apsodinta vieta, būna gerokai šilčiau, nes kai nėra vėjo, juntamas šaltis būna daug mažesnis. Galų gale, tiesiog vos girdimas lapų ošimas, kylantis nuo pačio menkiausio vėjelio, atitinka baltą triukšmą, o kaip rodo daugybė tyrimų, tas garsas labai ramina ir atpalaiduoja. Ne veltui medžių ošimo garsas naudojamas ir meditacijai palengvinti.
Medžiai duoda mums daugybę gėrio. Svarbu tiktai, kad tų medžių būtų. Ir kad jie būtų sodinami ne tik kažkur už miesto, bet ir gatvėse, kurios yra tuščios. Ir svarbu, kad tie medžiai būtų tausojami, o ne naikinami druskomis, ne pjaunami kur papuola su bet kokiais pretekstais. Medžiai mums duoda be galo daug. Jie svarbūs. Ir mes galime juos ir auginti, ir saugoti.

[Obi-Wan Kenobi]

Varšuvos Karalių rūmų sodas. Lenkai teigia, kad po rekonstrukcijos tai yra barokinio tipo sodas/parkas. Mano nuomone, gražus kičas už ES pinigus.








Šaltinis: https://www.facebook.com/pg/zamek.kr...rszawa/videos/

[sankauskas]

Ričardo Savukyno FB:

Apibendrinant -

1) Prie 40° žmogus miršta vietoje. Nors aš prie 40° ne tik kad gyvenau gana ilgai ir gana sėkmingai, bet dar ir intensyviai sportuodavao po 6 valandas per dieną.

2) Australijoje per kažkurią karščio bangą šimtai žmonių mirdavo tiesiog eidami, ir niekas nesuprasdavo, nuo ko. Keista, kodėl apie tai niekur nerašė. Na, bet Ričardas sako, Ričardas žino.

3) Kiekvienoje pastraipoje reikia bent po kelis kartus paminėti "mokslininkai įrodė" nes nu kas gali ginčytis su mokslininkus.

[Žiburinis]

Apibendrinant -

1) Prie 40° žmogus miršta vietoje. Nors aš prie 40° ne tik kad gyvenau gana ilgai ir gana sėkmingai, bet dar ir intensyviai sportuodavao po 6 valandas per dieną.

2) Australijoje per kažkurią karščio bangą šimtai žmonių mirdavo tiesiog eidami, ir niekas nesuprasdavo, nuo ko. Keista, kodėl apie tai niekur nerašė. Na, bet Ričardas sako, Ričardas žino.

3) Kiekvienoje pastraipoje reikia bent po kelis kartus paminėti "mokslininkai įrodė" nes nu kas gali ginčytis su mokslininkus.

O dar protingiau apibendrinant: dabartinis miestų vystimas žalumą naudoja tik kaip dekoraciją, padaro nedidelį parkelį kaip inkliuzą tarp betono. Tipo juk čia ne kaimas. O po to gaunas:

Betonas, oro kondicionieriai ir kvadratinis išdėstymas – taip mokslininkai paaiškino, kodėl Paryžiuje iki 10 °C karščiau nei aplinkinėse teritorijose Prancūziją užklupus karščio bangai, praneša AFP.
https://www.delfi.lt/news/daily/worl....d?id=81556415

[sankauskas]

O dar protingiau apibendrinant: dabartinis miestų vystimas žalumą naudoja tik kaip dekoraciją, padaro nedidelį parkelį kaip inkliuzą tarp betono. Tipo juk čia ne kaimas. O po to gaunas:

Na va, o visi taip mėgsta pašiepti prancūzus. Jie su minimaliom pastangom padarė, kad Paryžiuje būtų 10° šilčiau nei aplinkinėse teritorijose.

[R.D.]

Iš twitterio:

[SoulMulticast]

musu realijomis tokios gatves su medziais egzistuoti negali, Nes papus 20 m/s vejas karta metuose, nukris pora saku ant masinu, savininkai paduos savivaldybe i teisma uz zeldiniu neprieziura. Kitais metais visi medziai bus saugiai apgeneti iki kamieno.

[Žiburinis]

musu realijomis tokios gatves su medziais egzistuoti negali, Nes papus 20 m/s vejas karta metuose, nukris pora saku ant masinu, savininkai paduos savivaldybe i teisma uz zeldiniu neprieziura. Kitais metais visi medziai bus saugiai apgeneti iki kamieno.

Nesamonė, nes dėl force majeure niekas po teismus neužtampys.

[Creatium]

musu realijomis tokios gatves su medziais egzistuoti negali, Nes papus 20 m/s vejas karta metuose, nukris pora saku ant masinu, savininkai paduos savivaldybe i teisma uz zeldiniu neprieziura. Kitais metais visi medziai bus saugiai apgeneti iki kamieno.

Priežastis kiek kita, bet trumpalaikė (10-30 metų): neturime taip gerai užsodintų gatvių su tiesiais ir tinkamais medžiais. Pažiūrėkite į daugelį mieste esančių gatvių. Nu medžiai kairėn - dešinėn. Yra, aišku, ir gerų pavyzdžių.

Tarkim blogas pavyzdys: https://www.google.lt/maps/@54.68723...7i13312!8i6656

Ir kitas dalykas, kad reikia strategiškai į apželdinimą žiūrėti. Strategiškai ir kompleksiškai. Vien medžiai visko nepadarys. Tarkim, galėtų atsirasti taisyklė, kad 80% numatomos įrengti vejos būtų įrengta kaip krūmų ir medžių derinys, o ne gryna veja.

[SoulMulticast]

Priežastis kiek kita, bet trumpalaikė (10-30 metų): neturime taip gerai užsodintų gatvių su tiesiais ir tinkamais medžiais. Pažiūrėkite į daugelį mieste esančių gatvių. Nu medžiai kairėn - dešinėn. Yra, aišku, ir gerų pavyzdžių.

Tarkim blogas pavyzdys: https://www.google.lt/maps/@54.68723...7i13312!8i6656

Ir kitas dalykas, kad reikia strategiškai į apželdinimą žiūrėti. Strategiškai ir kompleksiškai. Vien medžiai visko nepadarys. Tarkim, galėtų atsirasti taisyklė, kad 80% numatomos įrengti vejos būtų įrengta kaip krūmų ir medžių derinys, o ne gryna veja.

kaip vyksta normaliai:
prie kelio yra numatytos vietos medziams. Matai medis kreivas, israuni, atsodini nauja is veislyno bet iskart brandesni kad nereiketu laukt kol tas pagalys isaugs.
kaip vyksta vilniuje:
matai medis kreivas - desimtmeti ji apgeni iki kamieno, isauga kazkoks urodas kaip nuorodoje. Tuomet ji nukerti ir daugiau nieko nedarai. Kai savivaldybe giriasi atsodinanti medzius tai jie yra kazkur laukuose, Laisves pr skiriamojoje juostoje, kur zmonems negalima vaiksciuot ir pan. Vietoj to kad tiesiog prasieiti per Naujamiesti ir atsodint medzius i saligatvio skyles.

Nezinau ar is sito kazkas grazaus isaugs. O speju pagalys buvo jau ne pries vienerius metus ikistas.

[Creatium]

Na, nėra viskas taip į vienus vartus. Daug medžių buvo pasodinta Kęstučio g., Pamėnkalnio g., Antakalnio g. (gal ir daugiau kur, nesu visų gatvių mieste apvažiavęs) užpildyti buvę tarpai ir pridaryta naujų. Bet, aišku, Laisvės pr. ir Oslo g. sankirtos apsodinimas nebuvo toks naudingas, koks galėjo būti.

[lukass]

Dėl kertamų medžių Žirmūnuose gyventojai planuoja prie jų prisirakinti

Sostinės Žirmūnų rajone antradienį pradėjus „Žirmūnų trikampiu“ vadinamo didžiulio kvartalo tvarkybos darbus, gyventojai už galvos susiėmė pamatę, kad kertami medžiai. Žmonės savivaldybę užvertė skundais, norėtų rengti ir prisirakinimo prie medžių akciją. Tačiau miesto valdžia tikina, kad projektas derintas su visuomene du kartus, o kertami medžiai ir krūmai – silpni...

[Eidvis]

Dviračių taką galima tiesti susiaurinant dalį gatvės, susiaurinant dalį šaligatvio, bet nebūtinai kertant medžius ant šaligatvio. Sprendimai yra įvairūs ir priklauso nuo to, ar į medžius žiūrima kaip į vertybę ar kaip į problemą, manau iš šito požiūrio ir kyla dauguma konfliktų. Dėl "niekas nesiruošia kirsti gražių, aplinką puošiančių ir tai vietai tinkančių medžių" - tikėkimės kad taip, bet dar kartą pasikartosiu - praeities pavyzdžiai rodo, kad projektų autoriai Vilniuje labai dažnai kerta ne tik invazinius, ligotus ir pavojingus medžius. Pavyzdys: ką tik atidžiai perklausiau vieno pilių rezervato valdininko, kuruojančių Kalnų parko atnaujinimą, prezentaciją, darytą prieš kelias dienas. Atpasakodamas visą projekto raidos chronologiją jis pripažino, kad iš pradžių Kalnų parke buvo planuota kirsti apie 700 medžių, tačiau vėliau kilus protestams buvo atsisakyta idėjos "atverti panoramas" parke ir buvo apsiribota iškirsti apie 150+ ligotais, invaziniais ir pavojingais pasvirusiais medžiais (https://www.youtube.com/watch?v=QXLM...7-7xfVzFnewqkQ).
Taip išeina, kad 500+ medžių būtų buvę nušnioti vien dėl kažkokios tetos kabinete sugalvotos idėjos "atverti panoramas" (nors geresnės panoramos nei atsiveria nuo Trijų kryžių kalno dabar neįsivaizduoju), bet ne dėl medžių ligotumos ar pavojingumo. Man tai nėra normalu. Ta pati istorija su Sapiegų parku - iš pradžių planuota iškirsti ko ne pusę parko medžių, kaip vėliau paaiškėjo ne dėl jų pavojingumo ar ligotumo, o dėl vienos tetos siekio ir idėjos fix padaryti "barokinį parką".
Ar reikia stebėtis, kad tokių precedentų šviesoje žmonės nebepasitiki projektų autorių paaiškinimais ir netiki medžių kirtimo būtinybę? Gerai, jei Žirmūnuose kirs tik mirusius ar pavojingus medžius, gerai jei vietoje jų pasodins naujus (ne stagarėlius), bet dėl mano minėtų precedentų specifikos nereikia stebėtis, kad žmonės naiviai iškart nepatiki valdininkų paaiškinimais a la "viskas bus normaliai ir gražu, leiskit mums dirbti".

Aš niekaip negaliu suprasti tų medžių nacių požiūrio, kad 'medis yra šventas". Niekaip nesuprantu kodėl seniems invaziniams medžiams yra teikiama pirmenybė prieš dviračių takus ir ladšafto architektų parinktą augmeniją, niekaip nesuprantu kodėl kai reikia rinktis ar nukertant kelis medžius atverti miesto panoramą - pradedama prieš tai protestuoti. Vien Vilniaus miesto ribose medžių auga milijonai, o miesto panoramą galima pamatyti tik iš labai ribotų tam tikrų taškų. Dėl tokių visokių medžių talibų turime nesuprantamą absurdą - geriausius Vilniaus senamiesčio vaizdus blokuoja medžiai. Tie talibai nesupranta už ką protestuoja, bet supranta prieš ką - prieš bet kokį medžių kirtimą. Tie protestai vyko ir rekonstruojant Bernardinų sodą ir Lukiškių aikštę ir jei talibanas nebūtų nieko žinojęs apie medžių kirtimą, tai po to nieko net nebūtų pastebėję, būtų sakę 'o, kaip gražu, kaip žalia'. Bet gal tu man gali paaiškinti jų logiką. Paimkim du pavyzdžius:

Kas mano supratimu yra tinkamai sutvarkytas parkas:


Na ir tavo giriamas Sapiegų parkas:


Ar aš gerai suprantu, kad Sapiegų parko privalumas - kad ten labai daug medžių. Ir ar gerai suprantu, kad kuo daugiau - tuo geriau ir kad jeigu ten būtų dvigubai daugiau medžiu, tai būtų dvigubai geresnis parkas? Tik toks niuansas - šitoje Sapiegų parko nuotraukoje aiškiai matosi, kad kairėję pusė medžiai užaugę didžiuliai, nes turi vietos augi, kai tuo tarpu dešinėje jie susigrūdę ir jų augimas užstrigęs. Mano požiūriu esmė yra ne kiekybėje, o kokybėje. Reikia siekti, kad visų pirma medis turėtų kur augti, o visų antra parką reikia papildyti įdomesniais augalais, ne tik medžiais, o ir tie patys medžiai turėtų būti įvairesnių rūšių, o ne kažkokie invaziniai kenkėjai.

[Žiburinis]

O, Vilnietis skamba išdidžiai, iš didžiosios raidės.
Iš kur žinote "daugumos vietinių vilniečių nuotaikas"?

Nes gyvenu tarp jų. Negi sunku nuspėti miestelėnų nuotaikas vienu ar kitu klausimu? Tarkim ar daug džiaugsmo kai staiga kaiminystė yra stipriai tankinama be pokyčių infrastruktūroje? Tipo duaguma miestelėnų džiaugiasi atsiradusiais kamščiais ir vietų trukumu mokykloje/darželyje/poliklinikoje?

Ir šiaip pastebėjau pastaraisiais metais vis didėja pasipriešinimas Vilniaus 'modernizavimui'. Ne iš gero gi tos visos FB grupės žmones traukia.

[index]

Man pavyzdžiui tankinimas patinka, nes mėgstu žmones ir nemėgstu parkingų, garažiukų/servisiukų/sandėlių ir benamių nušiktų šabakštynų.

[NTfanas]

O taip, geriau būtų, pavyzdžiui, nestatę Balto Lapo projekto Naujamiestyje, kur bus 330 butų ir koks 1000 gyventojų, o geriau palikę autoservisus ir dar balažin ką Kamščiai atsiranda ne iš sutankinimo, o iš švento ir nepajudinamo įsitikinimo, kad gyventi be nuosavo automobilio ne lygis. Bet tikiu, kad bent Naujamiestyje taip mąstančių mažėja

[spekas]

Eidvis labai gerai pastebėjo. Noriu papildyti.

Medžių/šabakštynų fetišizmas tam tikroje visuomenės dalyje yra daugiapakopė problema. Tai ir istorinė, ir kultūrinė, ir psichologinė ir dar kokia. Ne visose išvardintose dalyse esu gerai pasikaustęs, tad tiesiog greitai pasistengsiu perbėgti per tai ką matau.

Noriu pradėti nuo istorijos. Paimkime Vilnių prieš kokį 120 metų. Tada nebuvo centrinio šildymo tad kūrenama buvo krosnimis. Suiručių metu buvo iššluota visi medžiai Vilniuje iki pat horizonto - šiame forume kažkur fotkės mėtosi. Pasibaigus Antram Pasauliniui ir atėjus sovietam iš esmės nebuvo (bent jau Lietuvoje) miestų apželdinimo planavimo. Vyko specifinis nonsensinis daugialypis reiškinys:
- mieste, ypač kur buvo istoriniai pastatai ir kiti valstybingumą skatinantys objektai, buvo organizuojamos priverstinės masinio belekokio apželdinimo akcijos - varydavo žmones sodinti medžių. Atkreipkite dėmesį - sovietmečiu kažkaip stebuklingai buvo užgošti beveik visi tokie objektai: senamiesčio pastatai, bažnyčios, pilys, piliakalniai, parkai ir tt..

- Antroji reiškinio dalis buvo jau pačių žmonių iniciatyvos sodinti medžius. Viskas būtų gerai ir gražu, bet sodinama deja buvo dažnai neišmanant kur ir kokius želdinius sodinti. Rezultatas - per arti pastatų, šaligatvių, gatvių, komunikacijų padrikai ir/ar per tankiai susodinti medžiai. To pasekmių manau nereikia aiškinti.

- Trečioji reiškinio dalis - miesto teritorijos kur nieko nebuvo daroma su želdynais. Tose teritorijose želdynų klausimas buvo paliktas gamtai ir želdynai formavosi sava eiga. Rezultatas - savaime pasisėję medžiai. Eidvio google maps pavyzdys, panašu, kad yra puikus tokio pasisėjimo pavyzdys - sprendžiant iš kamienų gausos, jų išsidėstymo, formos, lokacijos ir kitų savybių, pakankamai užtikrintai teigiu, kad tie klevai yra savaiminio pasisėjimo.

Kita problemos dalis ta, kad nemažai į Vilnių atsikrausčiusių žmonių yra iš kaimo kilę ir, deja, jie nežino ar nežinojo želdinių planavimo mieste principų, iš ko kilo problemos kurias aprašiau aukščiau.

Dar viena problemos dalis (kuri šiaip nebūtų problema, o labai teigiamas dalykas), tai kad mes lietuviai nuo seno labai mylime gamtą ir dalis visuomenės tą meilę perspaudžia ir tampa fanatikais - ir tada turim tokį reiškinį kaip betkokio želdinio sušventinimas ir beabejonės neleidimas prie šventenybės prisiliesti, nes tai, anot jų, savaime suprantama yra šventvagystė. Aš tai vadinu šabakštynų fetišizmu. Būtų labai gražu, kad tie fanatikai pirma leistų susitvarkyti visą šitą ilgalaikį (nuo Antro Pasaulinio maždaug) istorinį želdynų bardaką Vilniuje ir TADA jį saugotų ir puoselėtų. Va tada jiems būtų pagarba.

Tuo pačiu noriu šiek tiek užkabinti ir su tokiu tankiu apželdinimu, Eidvio aprašytą, susijusią problemą. Per tankus apželdinimas medžiais yra ne tik blogai, kad medžiai merdi (ploni, suklypę, greičiau ligojasi etc), bet ir po jais žolė neauga. Kai žolė neauga ir palyja, turim purvyną.

[Milwaukee]

Jei centrineje dalyje norit isvengt kamsciu ir padaryt patogu miesta ka reikia daryti. Eiles tvarka:
a) Reikia statyt kuo daugiau gyvenamo busto periferijoje.
b) Praplest kelius iki centro, kad butu galima ramiai is ten atvaziuot.
c) Susikurt fb grupele, prisidengt Vilniaus saugojotu ir visus siusti i Kuprioniskes, Brinkiskes ir Pilaites kotedzus. Jei gerai dirbsim ir profesionaliai kaisiosim pagali i ratus, galbut salia mano namo, kitas namas ir neatsiras ir busit visi ispirdolinti uz Tarandes - nors ir ten kova uz buvi vyksta

Stai kokia toji, urbanistine laimes formule

[Milwaukee]

Visų pirma, na apibūdinote kas esu, puiku, kad prisimenate, tačiau visiškai nesuprantu prie ko tie asmeniškumai

O kurioj vietoj uzgavau? Pasakiau, tai ka pats buvai sakes? Ar kazkurioj vietoj pritrynei kazko, del ko dabar geda?