Medžiai ir želdiniai miestuose

[daktaras]

/\ o tu taip imk ir atmesk tuos 15 procentų. skirtumas tikrai pasijaus. ir tikrai ne į gerąją pusę

[Metropolis]

Na, manau, kaip ten bebūtų, medžius pakeitus dumbliais miestų nebeliktų ...
Kita vertus, deguonies gamyba daugiau biologijos, o ne miestų ekologijos klausimas... Bet jei kalbėt apie dumblius, nėra jie tokie „geradėjai“. Ir štai kodėl: palyginus su kitomis Europos upėmis, kasmet į Dunojų patenka milžiniški azoto ir fosforo kiekiai. Į Dunojų patenka maždaug 550 000 tonų azoto, tuo tarpu į Reiną - 50 000, o į Seną - 149 000 tonų azoto. Pernelyg dideli šių medžiagų kiekiai dažnai sukelia eutrofikaciją: vandenyje atsiranda organinių organizmų, ypač dumblių, perteklius.
Žūdami dumbliai sunaudoja vandenyje esantį deguonį, todėl kraštutiniais atvejais dėl to išnyksta kitos organizmų rūšys ir žūva bioįvairovė. Taip jau atsitiko Juodojoje jūroje. Šiaurės vakarų šelfas, kuris kažkada pasižymėjo turtinga bioįvairove, dabar rudens ir pavasario metu, kai jūroje yra didžiausias deguonies poreikis, tampa „mirusia zona”.
Grįžtant prie temos, didžiausias teršėjas mieste yra automobilis. Benzine, kuris dar naudojamas kai kuriose šalyse, yra švino junginių, ir labai daug jų patenka į atmosferą su automobilių išmetamosiomis dujomis. Miestų ore nuodingų anglies monoksido (dujų, kurias išskiria degantis angliavandenilinis kuras) ir švino junginių koncentracijos kai kada padidėja tiek, kad oras tampa ypač pavojingas žmogaus sveikatai. Pavyzdžiui, automobilis, nuvažiuodamas 20 000 km, išmeta į orą: iki 775 kg švino, 40 - 75 kg azoto oksidų, 234 kg angliavandenilių, 765 kg anglies monoksido.
Todėl šiandien ypač svarbu mieste taikyti visas priemones, kurios gali padėti mažinti šį kenksmingą poveikį: tai naujas kuras, naujos technologijos, miesto teritorijų aeracija ir želdiniai.
Daugiau info apie dumblius:
http://ec.europa.eu/environment/news...d/news9_lt.pdf
Apie miestų želdynus, jų sistemos formavimą, info galima rasti VGTU mokslininkų darbe:
http://www.vgtu.lt/leidiniai/elektro...tvarka/4sk.pdf
Man iš tiesų mažai svarbu, kas ten gamins tą deguonį – Amazonės miškai, dumbliai ar dar kas nors. Labiausiai norėtųsi bet kuriam mieste vaikščioti be dujokaukės (kas kai kur Azijoje tampa norma)...

[Eimantas]

Seni medžiai: pasigailėti negalima, iškirsti


Senų tuopų kirtimas pačiame uostamiesčio centre sukėlė tikrą emocijų audrą.

Vieni klaipėdiečiai džiaugėsi, kad atėjus vasarai šių medžių metami pūkai nebeerzins alergiškų žmonių ir nebeterš reprezentacinės Klaipėdos vietos. Kiti - atvirkščiai: svaidė žaibus į Savivaldybės aplinkosaugininkus.

Neva kenksmingas išmetamąsias automobilių dujas sugeriančios tuopos, be šių savybių, dar ir puošė miestą, o nusprendę medžius iškirsti valdininkai tik sudarkė Atgimimo aikštę.

Tuo tarpu patiems valdininkams klaipėdiečių pasipiktinimas nesuprantamas.

Klaipėdos savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė sako kone kasdien sulaukianti gyventojų skundų ir prašymų iškirsti dar sovietmečiu prisodintas tuo metu itin madingas kanadines tuopas bei kitus jau pasenusius ir iš vidaus supuvusius medžius. Apraudoti šių uostamiesčio puošmenų esą nėra jokio reikalo - jų vietoje sodinami nauji želdiniai.

Kad šių medžių gailėti neverta, tikino ir Klaipėdos universiteto Botanikos parko specialistai, išvardinę daugiau senų medžių trūkumų nei pranašumų.
Prie Jūrininkų prospekte sodinamo naujo parko prisidėjo ir miesto politikai, pirmuosius medelius sodinę savo rankomis

Minusų daugiau nei pliusų


Prie Jūrininkų prospekte sodinamo naujo parko prisidėjo ir miesto politikai, pirmuosius medelius sodinę savo rankomis

Botanikos parko direktorė Rūta Žadeikienė kanadinėms tuopoms sakė taip pat jokių sentimentų nejaučianti.

Mūsų dienraščiui ji kalbėjo, kad šios rūšies medžiai miesto centre, o ir miegamuosiuose rajonuose, kelia daugiau problemų nei duoda naudos.

Tuopų šaknų sistema gadina šaligatvius, dėl jų sudėtinga pasiekti arba tiesti požemines komunikacijas. Šaknys labai greitai išleidžia daugybę atšakų, todėl jas būtina naikinti.

Šių medžių šakos greitai nudžiūva, bet koks stipresnis vėjas jas nudrasko, tačiau blogiausia ne tai - nuo kamienų atskilusios nudžiūvusios šakos apgadina automobilius ir kelia pavojų praeivių gyvybei.

Pavasarį medžiai ir vėl pridaro rūpesčių - metami pūkai nukloja visą miestą, o alergiški klaipėdiečiai šias tuopas lenkia iš tolo, nes žiedai sukelia šienligę.

Nebemadingos

Kanadinės tuopos uostamiesčio centrui netinkančios dar ir todėl, kad yra per aukštos ir užstoja kitus medžius, - vardijo R. Žadeikienė.

Pokalbininkė tikino, kad nė viename Europos didmiestyje šios rūšies medžių nė su žiburiu nesurastum. Rūšis pasenusi moraliai ir puošti gatvėms yra netinkama.

"Sovietmečiu dėl ateities niekas sau galvų nesuko - sodino tai, ką tuo metu turėjo. Juk dabar akivaizdžiai matyti, kad ir ta liepų rūšis, kuri anuomet turėjo papuošti Klaipėdos senamiestį, šiandien pridaro daug rūpesčių miesto tvarkytojams. Medžiai per aukšti, šakas dažnai tenka genėti, o po darbų jos nelabai estetiškai atrodo", - vardijo Botanikos parko direktorė.

Anot jos, senų medžių vietoje puikiai atrodytų šermukšniai ir tam tikros rūšies liepos, kurios yra neaukštos ir nereikalauja ypatingos priežiūros. Specialistės teigimu, uostamiesčio centrą galėtų papuošti šiuo metu Europoje populiarūs platanų ir bevaisių kaštonų medeliai, kurie ir gražiai atrodo, ir valo orą.

Iki Europos - dar toli

Svečiose šalyse viešėjusi R. Žadeikienė pasakojo, kad užsieniečiai savo sostines ir didmiesčius žaluma puošia išmoningai ir skoningai, ko klaipėdietė pasigenda savame mieste.

Pavyzdžiui, norvegai, suomiai ir švedai, vasaros sezono metu centrinėse gatvėse ir alėjose pastato didžiulius vazonus su medžiais. Turistai akis gano ir į kone 3 metrų aukščio, įmantrių formų vazonus su gėlynais.

Orams atšalus, vazonai iš gatvių surenkami ir suvežami į angarus, kuriuose prižiūrimi iki kito sezono.

Toks puošybos būdas vargiai įsivaizduojamas Lietuvoje, svarstė R. Žadeikienė, nes greičiausiai jau po pirmos nakties pusė vazonų būtų sudaužyta, o medeliai sulaužyti.

Klaipėdos žaliuosiuose plotuose, skveruose ir parkuose, Botanikos parko direktorė sako pasigendanti želdinių ir medžių įvairovės. Esą jie vis dar dvelkia praeitimi - kai kitur žaliuoja riešutmedžiai ir platanai, uostamiestyje tebekaraliauja tuopos ir beržai.

Rekonstrukcijos pakeis miestą

Panašu, kad šiems medžiams žaliuoti liko nebeilgai. Netolimoje ateityje pradėjus Tiltų ir J. Janonio gatvių rekonstrukcijas, numatyta iškirsti net 42 pasenusius ir sergančius medžius.

Juos turėtų pakeisti nauji želdiniai, kurie, aplinkos kokybės specialistų teigimu, oro valymo ir puošybos funkcijas atliks kur kas geriau nei dabartinės tuopos ir liepos.

Klaipėdos valdininkai taip pat ketina uostamiestį papuošti naujomis žalumos oazėmis. Tiesa, kol kas būsimieji parkai ir skverai - dar tik techniniuose projektuose.

Jeigu neiškils biurokratinių kliūčių, Melnragėje bus įrengtas naujas skveras, Joniškės gatvės šaligatviai pasipuoš naujais medžiais.

Šiuo metu naujas parkas gimsta ir Jūrininkų prospekto gale. Kol kas jis dar neturi pavadinimo ir nėra iki galo užbaigtas, tačiau, sako uostamiesčio valdininkai, esą gera pradžia - pusė darbo.

Vaida JUTKONĖ
www.ve.lt

[Svecias]

Idomu, kodel lietuviams medziai kelia tiek sentimentu ir prieraisumo? Gal tai atejo is tu laiku, kai meldemes Azuolui ir kitiems medziams?
Apskritai, kokiu velniu reikia senu dideliu medziu miestu centre? Tam skirti parkai, o kisti medzius i kiekviena gatve, saligatvi ir aikste, mano supratimu, yra nenormalu.

Teigiama medziu reiksme aplinkai irgi perdedama.

Cia info tiems, kas galvoja, kad medziai yra musu gyvybes ir sveikatos saltinis...

HK’s people have longest life spans
http://www.gulf-times.com/site/topic...5&parent_id=25

Kiek Honkongo gatvese yra medziu, turbut patys suprantat...

Iš esmės dėl medžių tau pritariu , bet Honkongas nėra pats geriausias pavyzdys, nes jie buvo priversti susispausti daugiau nei galima turimam žemės lopinėlyje. Ir dar jie yra kaip sala, kurią iš visų pusių prapučia vėjai

[somis]

Na, manau, kaip ten bebūtų, medžius pakeitus dumbliais miestų nebeliktų ...

nori pasakyti, kad nuvažiuodamas iki palangos žmogelis į orą išmeta 10kg švino? kai jis sunaudoja.. aa. na tarkime 20l benzino.. gal čia gramais?

[balietis]

Tai kad pačiame straipsnyje jie teigia, kad ilgai gyvena dėl pažangios ir lengvai prieinamos sveikatos apsaugos sistemos. Žodžiu, jie nėra sveikesni, jiems tiesiog ilgiau neleidžia numirti.

Čia tas pats, kas neigti gamtos naudą tvirtinant, jog kokiais nors viduramžiais pas mumi buvo tik pelkės ir miškų masyvai, o žmonės gyvendavo ~30 metų.

[Lettered]

John >>> paistai cia apie honkonga, sukisti zmones kaip skruzdeles cia geriausias pavyzdys? Nuvaziuok i normalius mietus vakaru Europoje (nekalbu apie kokius nors Londono pramoninius kvartalus, o ten, kur gyvena pasiturintys zmones) Aisku, todel Vilniuje butas kur nors prie pusyno zymiai prangesnis nei kokiose fabijoniske, kur tik dulkes ir automobiliu ismetamos dujos...

[c2h5oh]

Idomu, kodel lietuviams medziai kelia tiek sentimentu ir prieraisumo? Gal tai atejo is tu laiku, kai meldemes Azuolui ir kitiems medziams?

Taip, ko gero tai pagonybės liekanos rimtai.

Jeigu grįžtant prie temos "ką kirsti, ką palikti" - Vilniaus centre man labiausiai pjūklo prašosi vadinamieji "šunparkiai".
Dažniausiai jie atrodo sekačiai - per karą sugriuvęs namas neatstatytas (šonuose kaimyniniai namai tebestovi), jo vietoje per lenininę talką prisodinta kokių papuolė medelių. Kartais toks šunparkis vėliau susilaukdavo ir kokio nors "balvono".

Geriausias pavyzdys - "žemaitės" šunparkis Gedimino pr. Iš viso aplinkinių pastatų (tiek gedimino pr., tiek ir giliau kieme) vaizdo matosi, kad toj vietoj turėjo būti pastatas. Dabar ten esanti votis prašyte prašosi užstatoma, bet, žinoma, pradėjus jušinti tą šunparkį mūru "prieš žaliųjų plotų naikinimą" stotų kokia nors "žvėryno bendruomenė".

[umbrella]

Taip, ko gero tai pagonybės liekanos rimtai.

Jeigu grįžtant prie temos "ką kirsti, ką palikti" - Vilniaus centre man labiausiai pjūklo prašosi vadinamieji "šunparkiai".
Dažniausiai jie atrodo sekačiai - per karą sugriuvęs namas neatstatytas (šonuose kaimyniniai namai tebestovi), jo vietoje per lenininę talką prisodinta kokių papuolė medelių. Kartais toks šunparkis vėliau susilaukdavo ir kokio nors "balvono".

Geriausias pavyzdys - "žemaitės" šunparkis Gedimino pr. Iš viso aplinkinių pastatų (tiek gedimino pr., tiek ir giliau kieme) vaizdo matosi, kad toj vietoj turėjo būti pastatas. Dabar ten esanti votis prašyte prašosi užstatoma, bet, žinoma, pradėjus jušinti tą šunparkį mūru "prieš žaliųjų plotų naikinimą" stotų kokia nors "žvėryno bendruomenė".

Matai tokiu ale sunparkiu nebutina uzstatyti. Juos reiktu bent jau sutvarkyti. Beje pries kelis metus girdejau kad buvo kazkas planuojama daryti prie zemaites paminklo? Lygtai statyti giliau skvere kazka (berods viezbuty), o pati skvera sutvarkyti. Gal kas yra kazka girdejes apie tai?

[c2h5oh]

Geležinkelininkai apnuogino Panevėžį
http://www.delfi.lt/news/economy/aut...hp?id=12664881

Panevėžiečiai šiurpsta matydami, kaip pastarosiomis dienomis vienas po kito negailestingai kertami didžiuliai medžiai, augantys per miestą nusidriekusio geležinkelio pašonėje. Šie medžiai ilgus dešimtmečius saugojo žmones nuo triukšmo, tepalų smarvės, teikė malonų pavėsį.

Pastebėkit, kokie žodžiai naudojami aprašant medžių kirtimą. beje, straipsnio gale paaiškėja, kad tuos medžius būtina iškirsti keleivių saugumui ir pagal Geležinkelio įstatymą.

[Eimantas]

Skelbia karą tuopoms

GIEDRĖ BALČIŪTĖ

Klaipėdos savivaldybė paskelbė karą tuopoms.

Pirmosios tuopos buvo nupjautos jau kovo pradžioje. Šią savaitę buvo pašalinta apie dešimt Kauno gatvės skvere augusių tuopų, o jau pirmadienį keturių didžiulių tuopų nebeliks Naikupės gatvėje.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Varnagienė sakė, kad tuopos pjaunamos vykdant pernai mero Rimanto Taraškevičiaus duotą pažadą klaipėdiečiams.

Pernai tuopos labai skleidė pūkus. Dėl to savivaldybė gavo daugybę skundų iš klaipėdiečių su prašymais jas pašalinti. Tada meras viešai pažadėjo, kad pūkus skleidžiančios tuopos bus išpjautos. Dalį jų pašalinome pernai, kitas pjausime šiemet“, - aiškino V.Varnagienė.

Specialistė sakė iki dabar sulaukianti daugybės gyventojų skundų dėl tuopų. Žmonės skundžiasi ne tik dėl alergiškiems žmonėms kenksmingų pūkų, bet ir todėl, kad didelės tuopos užstoja šviesą.

Gediminas Valašinas, bendrovės „Klaipėdos želdiniai“ direktoriaus pavaduotojas, sakė, kad pasitaiko ir nepatenkintų, kurie pyksta, kad pjaunami medžiai. Tačiau esą daugiau atsiranda tų, kurie džiaugiasi, kad, iškirtus tuopas, sumažėja alergenų ir pasidaro šviesiau.

„Tuopos savo darbą jau atliko: išvalė orą ir užpildė tuštumą, kai buvo kuriami nauji rajonai. Dabar jos užaugo labai aukštos, o kai kurios jau yra per senos, kad tinkamai valytų orą. Be to, jos užstoja šviesą, dėl to prasčiau auga žolė. Tuopų šaknys kilnoja šaligatvių plyteles, o šakose lizdus suka varniniai paukščiai. Tuopa yra užmiesčio, laukų, bet ne miesto medis“, - įsitikinęs G.Valašinas.

Panašios nuomonės yra ir Klaipėdos savivaldybės kraštovaizdžio architektė Laimutė Norkienė, dalyvavusi komisijoje, lėmusioje kai kurių tuopų likimą.

Tačiau L.Norkienė sakė, kad nebūtina šalinti absoliučiai visų tuopų. Kai kur jos tinka. Esą ypač gražiai atrodo tuopos, augančios Minijos ir Baltijos prospekte.

Tuopos pradėtos šalinti jau prieš trejus metus. Vien užpernai nupjauti 168 medžiai.

Kiek jų bus pašalinta šiemet, dar nenuspręsta. V.Varnagienė žadėjo, kad bus nupjautos ne visos, o tik daugiausiai problemų keliančios tuopos.

Vietoje nupjautų medžių žadama pasodinti kitų, kurie taip pat gerai valo orą, tačiau neauga tokie dideli ir neužstoja šviesos. Gali būti, kad Kauno gatvės skvere vietoje tuopų bus persodinti kai kurie medžiai iš tankiai užžėlusio Trinyčių parko.

www.klaipeda.daily.lt

[sauls]

Na mano mintis ta, kad medziai nera esminis dalykas zmoniu sveikatai ir gyvenimo trukmei. Nezinau, kaip su tais vejais, bet budamas bemaz bet kurioje Honkongo vietoje vislaik jauti ismetamuju duju ir dumu kvapa, oro uzterstumas ten tikrai siaubingas. Tersalai eina ne tik is automobiliu, bet ir is ivairiausiu industriju prikimstos salia esancios zemynines Kinijos Guangdongo provincijos. Taciau nepaisant viso to, zmones ten gyvena ilgiau, negu bet kur kitur pasaulyje. Toks yra faktas.
Zodziu, argumentas, kad medziai musu miestuose yra labai svarbus zmoniu sveikatai, yra visiskai zluges ir bevertis. Teks ieskoti nauju argumentu.

Medicinoje yra du terminai apibudinantys zmogaus gyvenimo trukme: biologine gyvenimo trukme, kokybisko gyvenimo trukme (kai zmogus gali vaikscioti, pasirupinti savimi ir gerai jauciasi ir nejaucia fiziniu bei psichologiniu amziaus apribojimu). Apie kuria ilgiausia gyvenimo trukme mes kalbame Hong Kong'o atveju? Tiesa sakant buvau ten, ir zalumos aplinkui netruksta, tiek pietineje saloje tiek ir naujosiose teritorijose. Yra zymiai baisesniu miestu siuo atzvilgiu, ypac komunistineje Kinijoje, Tailande.

[Metropolis]

Na mano mintis ta, kad medziai nera esminis dalykas zmoniu sveikatai ir gyvenimo trukmei. Nezinau, kaip su tais vejais, bet budamas bemaz bet kurioje Honkongo vietoje vislaik jauti ismetamuju duju ir dumu kvapa, oro uzterstumas ten tikrai siaubingas. Tersalai eina ne tik is automobiliu, bet ir is ivairiausiu industriju prikimstos salia esancios zemynines Kinijos Guangdongo provincijos. Taciau nepaisant viso to, zmones ten gyvena ilgiau, negu bet kur kitur pasaulyje. Toks yra faktas.
Zodziu, argumentas, kad medziai musu miestuose yra labai svarbus zmoniu sveikatai, yra visiskai zluges ir bevertis. Teks ieskoti nauju argumentu.

Nesutinku, John, su tokia nuomone (gal pačiam tai ir nėra problema - tuomet puiku). Tiesiog BET KOKIE medžiai miestams tikrai nereikalingi - juos reikia priežiūrėti, tam skirti žmogiškuosius ir finansinius išteklius ir t.t. Tačiau jų įtaka žmonių gyvenimo kokybei neabejotina. Pateikiu nuorodą į Mercer HR kompanijos tyrimą
http://www.mercerhr.com/summary.jhtm...105#sanitation

Jame Honkongas užima ne itin aukštą vietą...

[Eimantas]

Parkai miestus gali atvėsinti 4 laipsniais
http://www.delfi.lt/news/daily/scien...hp?id=13217508

[stelazecijus]

Želdiniai mieste

Sveiki, noriu prie savo daugiabučio pasodinti ~ 6 medžius, kurie gerai sugertų triukšmą, daug deguonies gamintų ir gražiai suaugtų . Dirvožemis nepasižymi juodžemiu, kietas. Saulėta vieta. Miegamasisi rajonas, palyginus nedidelis eismas, bet noriu gyvent švariau ir miegot ramiau. Kas gali patarti kokių nors minčių? Kas žino koks LIETUVOS medis ar krūmas geriausiai sugeria triukšmą ar ušteršta orą?

[Tadas]

Sveiki, noriu prie savo daugiabučio pasodinti ~ 6 medžius, kurie gerai sugertų triukšmą, daug deguonies gamintų ir gražiai suaugtų . Dirvožemis nepasižymi juodžemiu, kietas. Saulėta vieta. Miegamasisi rajonas, palyginus nedidelis eismas, bet noriu gyvent švariau ir miegot ramiau. Kas gali patarti kokių nors minčių? Kas žino koks LIETUVOS medis ar krūmas geriausiai sugeria triukšmą ar ušteršta orą?

Tai dar palauk. Pasitark su kitais namo gyventojais, nes po to neberasi savo medelių

[praetor]

Kad kaimynai tai nepradaigos, bet niekalai neuzaugos gali.
Galvok apie spygliuocius, egles auga greit ir yra itin tankios. Ai tiesa, visokie burtininkai sako, jog siurbia energija, bet tai paistalas daugiau.
Galima pusis, kaip suprantu, esamas dirvozemis ir aplinkuma jom tiktu labiau.

[Svecias]

Tu pirmiau su seniūnija išsisaiškink ar ten galima sodinti medžius? Gal ten kokie vamzdžiai ar kabeliai praeina, gal planuoja kloti po metų ar dviejų, tai iš tavo geros minties ir triūso bus tik visiems vargas ir nemalonumai. Tai nėra tavo nuosava žemė, kad galėtum kada sugalvojęs ir kur sugalvojęs bet ką sodintum.

Net nuosavame sklype yra apribojimų medžių sodinimui.

[stelazecijus]

taip taip taip, as jau viska apglavojau isiaiskinau, jokiu ten kominikaciju neina, zmones, kaimynai tikrai pritars ir net gal pades sodint, nes gana normalus daugiabutis. Be to jau yra nemazai tu medziu prisodinta. Na, as sia tema siek tiek knygose domejausi, bet taip ir tiesaus atsakymo neradau. Egles, Pusys - nelabai nelabai. Nors pusys kaip medis labai siltas ir grazus, bet Pusis meta konkorezius, o tai nera labai gerai. Keli medziai butu prie parduotuves ir takelio i ja, kiti prie gatves,o tad nelabai gerai jei medziai papildomai siukslintu juos. Be to reiktu ,kad medziai kuo daugiau uzstotu parduotuves vaizda. Egle....na man bent ji kelia depresines nuotaikas, primena ziema(salta, slidu, tamsu) :-/ Be to kai kurios egles meta konkorezius. Gal tiktu berzas - jis gana ilgai lapoja, greit uzauga, gana neinoringas dirvozemiui, valo ora gerai, mediena vertinama, bet jo lapai mazi ir jis toks "permatomas". aisku truputi noretusi pasodinti kazka originalesnio nei berzas, kuriu pilna Kaune. Na ziuresim....jei nerasiu nieko kito, teks sodinti berželius.

Beje zinojot, kad kaštonas yra ne lietuviskas medis. As neseniai suzinojau, tai siek tiek nustebau

[Eimantas]

Man atrodo įvairūs medžiai auga įvairiose gamtinėse zonose, o ne pagal valstybių sienas ar tautų gyvenamas teritorijas