Medžiai ir želdiniai miestuose

[Ångstrom]

"Mes už žalią Vilnių!" "Pažeidimų neradome" Piliečiai nesutinka, patys nueina patikrinti ir randa pažeidimus, tada jau kažkodėl ir savivaldybė randa pažeidimus... Siaubas. Net patikrinti nesugeba...

Įdomu. Jei už 19 medžių skirta 5300 Eur bauda, tai išeina 278,95 Eur už medį. Pvz., Klaipėdoje vieno medžio būklės įvertinimo kaina – 59,17 Eur [1]. Taigi, pagal paskirta baudą, išeina, kad pats medis preliminariai vertas tik 4,71 karto daugiau nei jo būklės įvertinimo kaina. Turbūt daugeliu atveju net su baudomis apsimoka tuos medžius kirsti.

[1] https://www.atviraklaipeda.lt/2022/0...kaina-60-euru/

[Ångstrom]

Apie medžių sodinimą Vilniuje:

https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/...tidumo-trukuma

[MedinisStrazdas]

Įdomu. Jei už 19 medžių skirta 5300 Eur bauda, tai išeina 278,95 Eur už medį. Pvz., Klaipėdoje vieno medžio būklės įvertinimo kaina – 59,17 Eur [1]. Taigi, pagal paskirta baudą, išeina, kad pats medis preliminariai vertas tik 4,71 karto daugiau nei jo būklės įvertinimo kaina. Turbūt daugeliu atveju net su baudomis apsimoka tuos medžius kirsti.

[1] https://www.atviraklaipeda.lt/2022/0...kaina-60-euru/

Kol bauda nesiekia atsodinimo kainos (ne šluotos, o tokio pat dydžio medžio atsodinimo, kas gali būti dešimtimis tūkstančių už medį) apsimokės kirsti ir mokėti baudą.

[tukastu]

Įdomu. Jei už 19 medžių skirta 5300 Eur bauda, tai išeina 278,95 Eur už medį. Pvz., Klaipėdoje vieno medžio būklės įvertinimo kaina – 59,17 Eur [1]. Taigi, pagal paskirta baudą, išeina, kad pats medis preliminariai vertas tik 4,71 karto daugiau nei jo būklės įvertinimo kaina. Turbūt daugeliu atveju net su baudomis apsimoka tuos medžius kirsti.

[1] https://www.atviraklaipeda.lt/2022/0...kaina-60-euru/

Tai vat, nukerti medžius , susimoki baudą ir darai ką tau reikia. Kaip ir čia : Štai kuo baigėsi Šimašiaus pažadas pamokyti įžūlius NT vystytojus: vietoj žadėtos šimtatūkstantinės baudos – juokinga sumelė - DELFI
Trukdė medžiai projektui, iškirto, susimokės tas kapeikas ir viskas.

[LuDux]

Užtat apsaugojo medžius nuo nutukimo
Climate change is turning trees into gluttons (phys.org)

[spekas]

Rupūs miltai - prie Petro Povilo bažnyčios auga du maždaug 45 laipsnių kampu palinkę su perpuvusiais kamienais uosialapiai, kurie kai virs sužalos naujai pasodintą ąžuolą. Aš jau apie metus rašinėju savivaldybei, kad nupjautų uosialapius. Iš pradžių išsisukinėjo, o katik radau štai tokį numatomą darbą:


Kažkoks beprotnamis.

[spekas]

O savivaldybė toliau tęsia gerąsias tradicijas ir geni uosialapius:

https://vilnius.lt/lt/miesto-ukis-tr...imo-darbai-58/

[ttttt]

Jūs gal juokaujate? Medžio nukirtimas (nesvabu kokio) dabar lygu savižudybei.

Šiaip man yra įdomu, o kas čia per degradacija nutiko VMS, kad dabar yra tik 2 pasirinkimai - kirsti arba palikti šventą medelį kur jis ir auga, nors auga jis visiškai ne vietoje? Dar statant prokuratūrą, prieš jau kokius 15 metų, visus jos teritorijoje esančius medžius persodino tame pačiame parke su tokiu aparatu ir jie laimingai sau auga iki dabar.



Per paskutikius 5-7 metus kažkaip neprisimenu, kad tokia praktika būtų naudojama, na bent jau vietose, kur tai yra tikrai svarbu ir kur tai sugeneruoja visuomenės rezonansą. Kas atsitiko?

[MedinisStrazdas]

O tokios brandos medžiui nėra čia praktiškai 100% šaknų praradimas?

[ttttt]

O tokios brandos medžiui nėra čia praktiškai 100% šaknų praradimas?

Na, youtube pilna video, kur ir didesnius nei šitie 3 sėkmingai persodina. Juolab matant kaip VMS "išsaugo medžius" tiesiant šaligatvius ir dvirtakius 20cm nuo jų iš abiejų pusių, naikinant šaknis, kaip ir aišku, kad visa tai yra tiesiog pigi pakazūcha ir nei jiem tie medžiai rūpi, nei ką...

[Creatium]

Šiaip man yra įdomu, o kas čia per degradacija nutiko VMS, kad dabar yra tik 2 pasirinkimai - kirsti arba palikti šventą medelį kur jis ir auga, nors auga jis visiškai ne vietoje? Dar statant prokuratūrą, prieš jau kokius 15 metų, visus jos teritorijoje esančius medžius persodino tame pačiame parke su tokiu aparatu ir jie laimingai sau auga iki dabar.

Per paskutikius 5-7 metus kažkaip neprisimenu, kad tokia praktika būtų naudojama, na bent jau vietose, kur tai yra tikrai svarbu ir kur tai sugeneruoja visuomenės rezonansą. Kas atsitiko?

Nu labas rytas.

Vienas stambesnio masto perkėlimo atvejų buvo Daugiafunkcio centro teritorijoje dar šiemet: https://madeinvilnius.lt/naujienos/m...niaus-rajonus/

Taip pat ne vienoje vietoje buvo pasodinti būtent taip perkelti medžiai ten, kur anksčiau stovėję buvo dėl įvairių priežasčių apgadinti.

Negana to, krūvoje NT projektų teritorijų (įskaitant savivaldybės) dabar reikalaujama medžius maksimaliai iškelti, kuriuos galima iškelti.

[ttttt]

Nu labas rytas.

Vienas stambesnio masto perkėlimo atvejų buvo Daugiafunkcio centro teritorijoje dar šiemet: https://madeinvilnius.lt/naujienos/m...niaus-rajonus/

Na ir tau labas vakaras, aš kalbu apie medžius, o ne apie tuos sodinukus, kuriuos tu ir pats galėtum iškąsti ir pernešti savo rankom.

[DeSadas]

Ne, dirbau ir dar kartais dirbu su tvarkybos projektais. Juk be KPD Lietuvoje yra dar Kultūros ministerija, VKPK, rajonų savivaldybių paveldosaugininkai. Bet aš jums atskleisiu "paslaptį" kaip apsimetančiam kažką suprantant klounui - "vetingąsias savybes" nustato nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (apskaitos dokumentaciją rengia KPC, KPD teritorinių skyrių apskaitininkai ir nupirkti specialistai), kurioms įtakos KPD kaip institucija neturi. Bet kaip apie tai sužinosite bent kažkiek, praneškite... O ką ten turėtų kažkas rinkti, papasakok objekto valdytojui (naujiena?)

Grįžtant prie temos, želdinių "saugojimo" klausimas yra politinis klausimas, menkai susijęs su aplinkosauga ir tikrai nesisieja su paveldosauga. Puikus pvz. buvo Šiaulių bulvaras. Dabar laikomasi pozicijos (kaip iš projektų rengimų perspektyvos žiūrint), jeigu medis neserga ir jį galima išsaugoti, jį reikia saugoti. Vienu žodžiu, kažkoks regresas ir pataikavimas "visuomenininkams".

Pone as tikrai zinau kad vertingasias savybes nustato nepriklausomos paveldo vertinimo komisijos, Neturi itakos? ka tu cia man pini, kai visi vienas kita pazysta ir snekasi. Lyg paveldosaugininku ismananciu si reikala butu didele rinka. O kas dar klounas yra... cia diskusiju klausimas. As jus kaip nuluptus zinau toj kontorelej.

ir tavo atsakymas yra tipinis kpd kontoreles atsakymas( arteja laikas kai jus ten tikrai isvaikys), nusimesti atsakomybe kitiems.... tai politinis klausimas, tai visuomene, tai dar kas.. slykstu klausyt. Kai visas teisinis reglamentavimas yra absoliuciai jusu puseje.

[DeSadas]

kiek aš galiu tau, diletante kartoti, aš dirbau tvarkybos srityje, archeologiniuose tyrimuose. Mano sritis ilgus metus buvo išmanyti NKPAĮ, archeologijos PTR'ą, t.y. tyrimų metodiką, leidimų išdavimo tvarką, tad teko būti ir vertinimo tarybuose svarstant įvairius klausimus. Apie teisinį reglamentavimą išmanai absoliutų 0. Jau geriau patylėti, negu rašyti kliedesius. Išmanytojas atsirado...

va va istytmu ismanymas .. svarbiausia paveldosaugoje, ne menedzmentas, ne tinkamos politikos paveldosaugines darymas, ne savo darbo tinkamas organizavimas.. atsifutbolint nuo problemu ... istatymai. Usa jus butumete visi ivaikyti, slykstu klausyt valdininkeliu , kaip ziurkes eda biudzeta o naudos jokios, tiesiog absoliutus liunas.

priminsiu DILETANTE(jei jau mane vadini) nepriklausoma vertinimo komisija KPD vadas gali susaukt bet kada, ginant viesa interesa ir tt priezasciu galima sugalvot daug.

[DeSadas]

kiek aš galiu tau, diletante kartoti, aš dirbau tvarkybos srityje, archeologiniuose tyrimuose. Mano sritis ilgus metus buvo išmanyti NKPAĮ, archeologijos PTR'ą, t.y. tyrimų metodiką, leidimų išdavimo tvarką, tad teko būti ir vertinimo tarybuose svarstant įvairius klausimus. Apie teisinį reglamentavimą išmanai absoliutų 0. Jau geriau patylėti, negu rašyti kliedesius. Išmanytojas ir vaikytojas atsirado...

dziaugiuosi kad greitai ta kontorele bus isvaikyta, gal tik nespejo buvusi valdzia reformu igyvent, bet ir pats zinai kad dabartinei valdziai irgi jus super nepatinkat. Vat tau ir istatymai.

[DeSadas]

Nesuprantu su kuo tu polemizuoji ir kodėl man adresuoji savo liumpenišką delfi komentarų lygio nesąmonę apie biudžetus?Kultūros paveldo politiką Lietuvoje formuoja VKPK ir Kultūros ministerija kaip ir ministro įsakymus leidžia ministras, o įstatymus Seimas..., atsiversk NKPAĮ... kas tau su tuo KPD užėję, skiaudė diletantą? Susidūriau daug kartų, ir nieko... Kokią dar nepriklausomą komisiją? Nesuprantu šitų girto lunatiko rašliavų. Viešpatėliau, viešą interesą ginti gali teismo keliu be "komisijų".

Skauda kai tiesa sakau?

[spekas]

Jie net priešais Onos bažnyčią nepjaus uosialapių, o genės... Net tuos, kurie griauna sieną... Normalu.

https://vilnius.lt/lt/miesto-ukis-tr...rkomi-medziai/

[R.D.]

Vilniaus želdynų ir viešųjų erdvių projektai – interaktyviame žemėlapyje
https://sa.lt/vilniaus-zeldynu-ir-vi...me-zemelapyje/

Žemėlapyje pateikiami želdynų ir viešųjų erdvių projektavimo etapai: projektavimo užduoties, projektinių pasiūlymų, techninio projekto, statybos leidimo, rangos darbų. Rengėjai atkreipia dėmesį, kad bendruomenių įsitraukimas ypač svarbus projektavimo užduoties etape, pagal jų išsakytus gyventojų poreikius formuluojama užduotis projektuotojams.

Nuoroda: https://maps.vilnius.lt/zaliasis_vilnius#

[spekas]

Baltažiedė robinija – gyvybingas invazinis augalas, todėl ją naikinant būtina laikytis mokslininkų rekomendacijų

https://am.lrv.lt/lt/naujienos/balta...-rekomendaciju

,,Aplinkos ministerija atkreipia dėmesį, kad norint efektyviai išnaikinti invazinesbaltažiedes robinijas (Robinia pseudoacacia L.) ir nepadaryti aplinkai žalos, būtina parinkti tinkamus naikinimo metodus ir susiplanuoti darbus iš anksto – prieš šių augalų vegetacijos pradžią.

Baltažiedė robinija, kitaip vadinama akacija, yra labai gajus medis, kuris dauginasi ne tik sėklomis, bet ir šaknų bei kelmų atžalomis. Nupjovus gyvą medį, iš kelmo ir šaknyse esančių pridėtinių ir miegančiųjų pumpurų išauga labai daug naujų ūglių, kurie sudaro tankius, dygius sąžalynus.

Dėl to pirmiausia šie invaziniai medžiai turi būti nudžiovinami herbicidais ir tik tuomet galima nupjauti jų kamienus. Naikinti šį invazinį augalą pjaunant gyvus medžius ne tik neefektyvu, bet tai netgi skatina jų plitimą.

Veiksmingiausia baltažiedes robinijas naikinti pirmiausia jas vegetacijos periodu paveikiant cheminiais preparatais – herbicidais, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas. Asmenys, cheminėmis priemonėmis naikinantys baltažiedes robinijas, privalo turėti reikiamą kvalifikaciją darbui su augalų apsaugos produktais ir dirbdami naudoti būtinas apsisaugojimo priemones.

Siekiant didžiausio naikinimo priemonės efektyvumo ir vengiant neigiamo poveikio aplinkai, medžio kamiene reikia išgręžti skyles, užpildyti jas herbicidu, pažymėti apdorotą medį, kad nebūtų praleisti neapdoroti, o skyles, į kurias pilamas preparatas, rekomenduojama užsandarinti medžio kaiščiais.

Darbai turi būti vykdomi sausu oru, nes lyjant smarkiam lietui cheminis preparatas gali būti išplautas iš skylių ir neturėti laukiamo poveikio. Supilant preparatą reikia naudoti priemones, kurios apsaugo, kad jis nepatektų į aplinką – švirkštus, piltuvėlius, paklotus apie medžius.

Pjauti baltažiedžių robinijų medžius galima tik įsitikinus, kad jie yra nudžiūvę, geriausia kitą vegetacijos sezoną (kitais metais). Gyvybingo augalo rovimas pažeidžia šaknis, dėl to vėliau pradeda augti naujos, gausios atžalos. Būtina kelis metus stebėti ar teritorijoje neišauga naujų atžalų ar individų iš dirvožemyje esančių sėklų.

Palankiausias cheminio apdorojimo laikas yra apie birželio 10 d. iki liepos 20 d., o nuo liepos 20 d. iki rugpjūčio 15 d. gali būti pakartotinai apdorojami nenudžiūvę medžiai, bet ne anksčiau kaip praėjus 30 dienų nuo pirmojo naikinimo herbicidais. Naikinimo laikas turi būti nustatomas atsižvelgiant į baltažiedės robinijos vegetacijos pradžią, nes ji gali skirtis skirtinguose šalies regionuose ar skirtingais metais.

Prieš naikinimą reikia pasirengti šios rūšies populiacijos gausos reguliavimo veiksmų planą konkrečiai teritorijai, kuriame bus numatyti konkretūs veiksmai, terminai, asmenys, reikalingos lėšos. Tai numatyta aplinkos ministro patvirtintoje Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkoje.

Savaiminis šios rūšies arealas yra Šiaurės Amerikos pietrytinėje dalyje, o Europoje baltažiedės robinijos pradėtos auginti parkuose, pakelėse XVII a. pradžioje. Šis dekoratyvus medis užauga iki 12–30 metrų aukščio, 0,6-1,2 metro skersmens. Auga beveik visoje šalies teritorijoje, tačiau ypač gausu Kuršių nerijoje, Kauno, Švėkšnos, Druskininkų parkuose ir kt.

Baltažiedė robinija įrašyta į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą ir gyvybingų individų auginimas, dauginimas, mainymas, įvežimas, perkėlimas, prekyba ar kitoks jų naudojimas yra draudžiamas. Primename, kad Lietuvoje draudžiama auginti visas baltažiedės robinijos veisles ar formas, prekiauti jų sėklomis ir sodinukais.

Už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų. Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300-500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800-1500 eurų baudos.

Daugiau informacijos apie baltažiedės robinijos naikinimą rasite čia
''

[spekas]

,,nOrmAliai'':

Už nelegaliai nupjautą ąžuolą įmonei skirta atlyginti per 60 tūkst. eurų žalą

https://vilnius.lt/lt/2022/12/21/uz-...kst-euru-zala/