Medžiai ir želdiniai miestuose

[Saliamonas]

Oi, nu kaip baisu, miestas iš sovietines skylės š****j pagaliau vėl tampa Europietišku miestu ir apsivalo nuo visokių šiušklių. Metas pagaliau suvokti, kad miestas yra architechturinis darinys, o ne gamtinis, todėl medžiai turi tarnauti žmonėms ir miestui, o ne atvirkščiai. Jei jau taip jums patinka medžiai ir sovietinis miesto vaibas keliaukite į kokį nors Magadaną arba Donetską, tikrai nepasigailėsite.

Tamsta bent pilnametis, kad tokiom idiotiškom ideologinėm klišėm mėtotės? Matėte tuos Donetskus ir Maskvas nors nuotraukose? Nes asfalto ir betono-utilitarizmo kultas arba pilkuma yra pirmasis dalykas, kurį ten pastebi kiekvienas iš Vakarų ten atvažiavęs žmogus. Jau parodžiau pavyzdžius, kad šiuo metu Rusijoje būtent ir vyksta tas barbariškas miestų "iššžalinimo" procesas, nes vietiniai činovnikai perkloja šaligatvius ir plečia parkovkes, o į senus medžius žiūri kaip į trukdį tokiam progresui. Realiai ten vykdoma tai, kas vakaruose buvo nustota daryti 70-ais - "kelių revoliucija" - platinamos gatvės, kertami medžiai ir t.t.:

Vakarų Europoje ir Š. Amerikoje, tuo tarpu, seniausiai kalbama apie "žaliąją revoliuciją", terminai kaip kad "urban forests' tampa norma, vis daugiau dėmesio skiriama brandžių medžių išsaugojimui ir atsiradimui, jų naudai mieste:

Pasidomėkit, kas vyksta Pasaulyje daugiau,ir nereiks visiems demonstruoti savo provincialumo (terminas provincialus - ribotas, negalintis peržengti vietinio konteksto) ir , nepykit, durnumo.

[molis666]

Kokie dar medžiai Magadane

[lanxtot]

Gedimino prospektui tiko tos didelės Liepos, padarė jį jaukesnį ir labiau atskyrė mašinas nuo pėsčiųjų. Dėl krantinės liepų - galėjo iškirsti tik tas, kur prie pat tiltų, o kitas palikti, kad užpildytų dabartinę tuštumą.

O šiaip man visai nesvarbu, ar mes "žaliausia Europos sostinė", ar ne, nes žali turime būti ne tik dėl kažkokio mažyčio titulo, be to, visada galime būti žalesni.

[Sula]

Gedimino prospektui tiko tos didelės Liepos, padarė jį jaukesnį ir labiau atskyrė mašinas nuo pėsčiųjų. Dėl krantinės liepų - galėjo iškirsti tik tas, kur prie pat tiltų, o kitas palikti, kad užpildytų dabartinę tuštumą.

O šiaip man visai nesvarbu, ar mes "žaliausia Europos sostinė", ar ne, nes žali turime būti ne tik dėl kažkokio mažyčio titulo, be to, visada galime būti žalesni.

Palei Žvejų g. tuopos pagrindinai buvo. Liepas iš tikrųjų galėjo palikti.

Klausimas, kas yra būti žalesniais...

[MedinisStrazdas]

. O buvo Gedimino pr. taip:

Puikiai iliustruoja progresą kaip iš užkampio virstame tikru miestu. Bet čia turbūt norėjote priešingo efekto?

Matyt tiesiog žmonės pribrendo tokiems dalykams kaip želdinių apsauga. Pati visuomenė pasikeitė per 20 metų.

Tą pati galėjai sakyti ir apie Earth Liberation Front, bet realybėje tai jie nieko nenusimanė apie gamtą ne tik miestuose be net ir miškuose. Medžiai visų pirma turi būti prižiūrimi, o kai yra neprižiūrimi tai po to nereikai verkti kad ateina metas juos kirsti. Galėtu tik naujus sodinukus didesnius pirkti.

[Saliamonas]

Puikiai iliustruoja progresą kaip iš užkampio virstame tikru miestu. Bet čia turbūt norėjote priešingo efekto?

Nes tikras miestas - be vešlių medžių, tik su nusususiais sodinukais ir daug asfalto/betono, o vešliems medžiams tikram mieste ne vieta? Jūs gal patys iš kokio Norilsko ar Vorkutos kilę?
Vešlūs medžiai mieste - sovietinis palikimas, o jų iškirtimas ir išbetonavimas - Europietiško miesto bruožas? Kiek durnumo/naivumo/vaikiškumo reikia tikrovę apversti 180 laipsnių ir patiems tuo įtikėti? Ar tiesiog trolinimas vardan didesnio postų skaičiaus?

[MedinisStrazdas]

Nes tikras miestas - be vešlių medžių, tik su nusususiais sodinukais ir daug asfalto/betono, o vešliems medžiams tikram mieste ne vieta? Jūs gal patys iš kokio Norilsko ar Vorkutos kilę?
Vešlūs medžiai mieste - sovietinis palikimas, o jų iškirtimas ir išbetonavimas - Europietiško miesto bruožas? Kiek durnumo/naivumo/vaikiškumo reikia tikrovę apversti 180 laipsnių ir patiems tuo įtikėti? Ar tiesiog trolinimas vardan didesnio postų skaičiaus?

Tikras miestas su prižiūrimasi medžiais, o ne susenusiais susirgusiais ir belaukiančias kol audra juos nuverse. Tikras miestas yra su gražiais ir tvarkingais medžiais o ne invazinėmis rūšimis atkeltomis sovietų ar gadinančiais šaligatvius 3 mėnesius per metus.

Kiek "durnumo/naivumo/vaikiškumo" reikia manyti kad kažkada nufotografuoti medžiai visą laiką atrodys identiškai ir nepasens.

[molis666]

Tą pati galėjai sakyti ir apie Earth Liberation Front, bet realybėje tai jie nieko nenusimanė apie gamtą ne tik miestuose be net ir miškuose. Medžiai visų pirma turi būti prižiūrimi, o kai yra neprižiūrimi tai po to nereikai verkti kad ateina metas juos kirsti. Galėtu tik naujus sodinukus didesnius pirkti.

Nemanau, kad kažkas mano, kad medžių nereikia prižiurėti. Problema tame, kad vietoj priežiuros medžiai yra apleidžiami, remontuojant šaligatvius ar tiesiant komunikacijas, pažeidžiamos jų šaknis, o tada paprasčiausiai nukertami, nes "blogos būklės". O vietoj jų nesodinama nieko, arba dekoratyvinės rūšys, kurios ne tik kad brangios ir sunkiai prigijančios, bet ir nekompensuoja prarastų medžių. Kadangi šis procesas jau tesiasi ne pirmą dešimtmetį, tai žmonės taip ir reaguoja. Nematau čia nieko radikalaus.

[Sula]

Nemanau, kad kažkas mano, kad medžių nereikia prižiurėti.

Tai tame ir reikalas, kad niekas deramai neprižiūri. Tiesiog tam nėra skiriami resursai. O jų nemažai reikia, žinant kiek želdinių mieste.

Problema tame, kad vietoj priežiuros medžiai yra apleidžiami, remontuojant šaligatvius ar tiesiant komunikacijas, pažeidžiamos jų šaknis, o tada paprasčiausiai nukertami, nes "blogos būklės". O vietoj jų nesodinama nieko, arba dekoratyvinės rūšys, kurios ne tik kad brangios ir sunkiai prigijančios, bet ir nekompensuoja prarastų medžių. Kadangi šis procesas jau tesiasi ne pirmą dešimtmetį, tai žmonės taip ir reaguoja. Nematau čia nieko radikalaus.

Specialios veislės, jei, vėl gi, tinkamai susodintos ir prižiūrimos, yra atsparesnės.
Bet ir to nėra, nes naujuose plotuose pasodinami "stagariukai", kurių pusė neprigyja, nudžiūna.
Pažiūrėkite, kokios būsenos liepos pvz.: Architektų g. Jos beveik visos ligotos ir pažeistos, nors sąlygos ten nėra blogiausios. Ar taip turi atrodyti 50-ečiai medžiai?
Spygliuočiai yra dar jautresni.

[Saliamonas]

Tikras miestas su prižiūrimasi medžiais, o ne susenusiais susirgusiais ir belaukiančias kol audra juos nuverse. Tikras miestas yra su gražiais ir tvarkingais medžiais o ne invazinėmis rūšimis atkeltomis sovietų ar gadinančiais šaligatvius 3 mėnesius per metus.

Kiek "durnumo/naivumo/vaikiškumo" reikia manyti kad kažkada nufotografuoti medžiai visą laiką atrodys identiškai ir nepasens.

Tai o kur kažkas sakė, kad medžių prižiūrėti nereikia? Mano įkeltoje nuotraukoje iš Gedimino pr. 2000-aisiais - tvarkingai soformuotos/apgenėtos lajos. Kur jūs ten matote invazines rūšis? Iš kur ištraukėte, kad medžiai Gedimino pr. buvo sergantys/invaziniai/nusenę ir buvo išpjauti dėl to? Gi visi faktai, rašytiniai ir nerašytiniai šaltiniai, filmuota video medžiaga, žmonės dalyvavę visame procese liudija visiškai priešingai - kad medžiai buvo sveiki ir neinvaziniai (liepos), o išpjauti buvo tiesiog, nes taip buvo patogiau ar dėl nekompetencijos.

Ar turite bent kokių įrodymų, kad pašalinti medžiai buvo per seni? Jūsų žiniai liepos gali sėkmingau augti ir būti gyvybingos ir 400 metų. Seniausia žymioji Sapiegų parko liepa dar atsimena pačius sapiegas - jai 350 metų - prastovėjo ji ir Napoleoną, ir Bismarką, ir carus, ir abu pasaulinius karus, ir sovietmetį, gal prastovės ir Šimašmetį Visi įrodymai/faktai sako, kad ir Gedimino pr. liepos buvo sveikos ir prižiūrint galėjo stovėti dar 100 metų. Kodėl tad jas reikėjo sunaikinti? Apie tai ir prasidėjo diskusija, o ne apie invazinius ar avarinius medžius. Švieskitės, vaikai, švieskitės ir mąstykit. Kartais atrodo, kad kalbi su auto-atsakikliu, kai nurodai faktus, įrodymus, apie akivaizdžiai sveikų medžių naikinimo problemą, apie brandžių medžių naudą ir svarbą miestuose, augančią žaliąją miestų politiką Vakaruose, o gauni jau paruoštą 'atsakymus', kažkokius kliedesius apie žalią Magadanus ir sovietmetį/betoninį Europinį miestą

Va dar nuotraukų iš nesovietinio Gedimino pr.

1915 m:




1916 m:



1941:

[Tomas]

Primena dabartinį Gedo prospekto vaizdą, žodžiu labai gerai, kad zuoka atnaujino medžius.

P.S. pvz. Helsinkio istoriniame centre gatvėse nėra nė vieno medžio, nors ten nebuvo nei sovietmečio, nei zuokos.

[Perfect]

Kitas atvejis, Neries krantinė:

Medžius saugoti reikia, bet kai taip manipuliatyviai pateikeinėjama informacija, leidžia manyti, kad arba tiems, kam ji skirta, yra laikomi debilais, arba taip informaciją pateikę yra naivūs dogmatikai.
Akivaizdu, kad sovietinių laikų atvirutė yra fotografuota saulėtą dieną (dar padidinant žalios spalvos kontrastą), o NMC apsiniaukusią dieną.
Kas liečia medžius krantinėje. Norint juos išsaugoti būtų tekę normalų pėsčiųjų ir dviračių taką įrenginėti šlaite. Nes viršuje fiziškai būtų netilpę. Aišku, galima buvo paversti Upės g. pėsčiųjų ir dviratininkų zona. Kas gal ir būtų visai neblogas variantas.

[bato_usai]

Aš šiaip ir like'inau ir sutinku su labai daug Saliamono minčių, tai neįsivelsiu į diskusiją (aptarti beje norėjau Architektūros raidą, ne tiek žalumos), dar atskirai turiu minčių ir apie tai kiek tiesiog nėra naujų sodinukų kairiajame Neries krante ir tiesiog viens su vienu užaugę jaunuoliai iš senesnės nuotraukos, bet ką noriu pasakyti, kad nėra taip jau viskas juoda/balta kaip čia parodoma su tuo žaliavimu, visada galima pasirinkti ir požiūrio tašką.

[MedinisStrazdas]

Nemanau, kad kažkas mano, kad medžių nereikia prižiurėti. Problema tame, kad vietoj priežiuros medžiai yra apleidžiami, remontuojant šaligatvius ar tiesiant komunikacijas, pažeidžiamos jų šaknis, o tada paprasčiausiai nukertami, nes "blogos būklės". O vietoj jų nesodinama nieko, arba dekoratyvinės rūšys, kurios ne tik kad brangios ir sunkiai prigijančios, bet ir nekompensuoja prarastų medžių. Kadangi šis procesas jau tesiasi ne pirmą dešimtmetį, tai žmonės taip ir reaguoja. Nematau čia nieko radikalaus.

Jau trečia puslpį diskutuojame ar reikia prižiūrėti

Taip, dabar yra medžių apleidimo politika. Nes bandant daryti priežiūrą iškarto prasideda skandalai kai tu drįsti nupjauti sergantį medį kad neužkrėstų kitų.

Dėl atsodinimo sutinku, reikėtu sodinti kaip sodina vakarų europoje, jau didesnius ir rūšis specialiai modifikuotas būti ištvermingas miesto sąlygomis. Bet tai kainuoja kelis kartus brangiau, o mūsų viešieji pirkimai neleidžia dėl kokybės mokėti daugiau.

Tas procesas vakaruose tesiasi ne pirmą šimtmetį. Todėl tie "sodinukai" ten jau užaugę ir nuotraukos grąžios.

[Sula]

Švieskitės, vaikai, švieskitės ir mąstykit. Kartais atrodo, kad kalbi su auto-atsakikliu, kai nurodai faktus, įrodymus,..

Atleiskite, bet tai jau kažkokiu mesianizmu ir panieka atsiduoda.

[Sula]

Daugiau nei 32 tūkst. kainavusios pušelės Geležinio Vilko gatvėje taip ir neprigijo: spalį pasodino, balandį – išrovė

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/naujiena/aktual...1500642?copied

Šiaip jau galima buvo to tikėtis. Paaugę spygliuočiai kartais sunkiai prigyja. Geriau jau būtų mažesnius daigus, centus teikainuojančius, sodinę.

[MedinisStrazdas]

Pasodino spalį ir po to "kodėl neprigijo".

Tinkamiausias metas spygliuočių sodinimui yra pavasaris (balandžio pabaiga ir gegužės pradžia) ir ruduo (rugpjūčio pabaiga-rugsėjo pabaiga)

[bato_usai]

Nerimas dėl Palangos parke pjaunamų pušų: prižiūrėtojai ramina

Parko vadovas Valdas Pakusas, išgirdęs klausimą apie pastebėtus nupjautus medžius, atsiduso: „Vyksta natūralūs parko priežiūros darbai“. Anot jo, kasmet parke dalis medžių nukertama jų vietoje pasodinami nauji. Vienais metais pasodinama daugiau, kitais mažiau.

„Jei neprižiūrime, nekirstume sausų ar ligotų medžių, tie patys palangiškiai ir svečiai pirštu badytų, kad neprižiūrime. Tai parkas, ne rezervatas, kad be priežiūros būtų galima palikti“, – teigė V.Pakusas.

Ant jo, parke daugiausiai auga pušų ir juodalksnių. Nukirsta mediena vėliau panaudojama tų pačių lankytojų reikmėms: tvarkomi suoleliai, mediniai takeliai. Tam netinkama mediena parduodama gyventojams kaip kuras, arba smulkinama.

„Tai, ką iškertame, tą pasodiname“, – pridūrė pašnekovas. Kartu jis pasidžiaugė, kad žmonės reaguoja ir nėra abejingi.

[Tomas]

Pasodino spalį ir po to "kodėl neprigijo".

Tinkamiausias metas spygliuočių sodinimui yra pavasaris (balandžio pabaiga ir gegužės pradžia) ir ruduo (rugpjūčio pabaiga-rugsėjo pabaiga)

Spygliuočiai apskritai yra jautresni taršai nei lapuočiai ir pati mintis bandyti užveisti spygliuočių mišką geležiako vidury (kur dulkės, druskos, suodžiai ir pan.) nebuvo labai protinga nuo pat pradžių.

[Eikantas X]