Medžiai ir želdiniai miestuose

[Creatium]

Šitos minties nelabai pavyko suprasti.

Cituoju:

tai ir oro tarša (medžiai blokuoja oro cirkuliaciją ten, kur jos labiausiai reikia), tai ir jų priežiūros kaštai, tai ir šaligatvių gadinimas kai medžių šaknys išvarto plyteles, tai ir vietos trūkumas, kai šaligatvis dažnai yra užleidžiamas medžiui, o ne kokiam dviračių takui, tai ir ne tik saulės šviesos blokavimas, bet ir gatvės apšvietimo blokavimas

Galima apsukti atvirkščiai: apšvietimo stulpai irgi blokuoja šaligatvius pėstiesiems, kietieji paviršiai didina oro taršą ir didina oro temperatūrą, taip pat didina priežiūros kaštus (lyginant su, pvz., smėlio taku). Todėl negalima sakyti, kad viena yra geriau už kita, nes abiem tinka tie patys argumentai. Nevalidi diskusija.

Čia gal nuo žmogaus priklauso, bet man karščiai atrodo kaip mažiausia Lietuvos bėda. Neatrodo, kad jie būtų didelė problema ir dauguma kitų, kurie karščiausiais vasaros mėnesiais išvyksta atostogų į .... pietines šalis, kur yra dar karščiau. Kiek pamenu praeitą vasarą tai buvo vos kellios dienos, kurias buvo galima pavadinti karštomis, visos kitos buvo arba šiltos, arba net vėsokos. Tuo tarpu peraugę medžiai blokuoja saulės ar gatvės apšvietimo šviesą ne kelias dienas metuose, o didžiąją dalį metų, dėl to man atrodo daug aktualiau turėti šviesesnę aplinką didžiąją metų dalį, nei pavėsį kelias dienas metuose, kada jis aktualesnis.

Apšvietimo užstojimas irgi yra kvailas argumentas. Jį užstoti gali ir pravažiuojantis troleibusas - ar dėl to reikia jų atsisakyt? Tinkamai prižiūrėti ir apgenėti medžiai neužstos jokio apšvietimo, ką galime matyti Palangos atvejyje.

Kad medžiai blokuoja oro tėkmę ir neva tai didina taršą - tai čia irgi pritemptas faktas. Oro tėkmę labiausiai blokuoja blogai suprojektuoti pastatai, o taršos šaltinis yra transportas ir kietieji paviršiai, kurie tos taršos nesugeria. Medžiai ir kita augmenija padeda smarkiai sumažinti oro taršą miestuose. Vėl gi - pavyzdys iš daugybės kitų labiau pažengusių pasaulio šalių, kur su tarša miestuose (be kitų priemonių) yra kovojama didinant augmenijos kiekį.

Nekalbant jau apie dar kitą medžių naudos aspektą: vietinės ekosistemos kūrimą, kas prie miestiečių geros emocinės sveikatos prisideda kur kas labiau negu ryškiai šviečianti lemputė ant stulpo.

[Eidvis]

Galima apsukti atvirkščiai: apšvietimo stulpai irgi blokuoja šaligatvius pėstiesiems, kietieji paviršiai didina oro taršą ir didina oro temperatūrą, taip pat didina priežiūros kaštus (lyginant su, pvz., smėlio taku). Todėl negalima sakyti, kad viena yra geriau už kita, nes abiem tinka tie patys argumentai. Nevalidi diskusija.

Apšvietimo stulpai yra būtini, norint turėti apšvietimą, dėl to dėl jų net neturėtų būti diskusijos. Diskusija yra ar vienoje ar kitoje vietoje yra būtini medžiai, kadangi jie neturi jokio loginio pagrindimo išskyrus estetiką, tai tą ir reikia vertinti, kartu įvertinus ir neigiamus aspektus, kurie dėl jų atsiranda - priežiūros kaštai, sumažėjęs šaligatvio plotas, apšvietimo ir saulės blokavimas ir t.t.

Apšvietimo užstojimas irgi yra kvailas argumentas. Jį užstoti gali ir pravažiuojantis troleibusas - ar dėl to reikia jų atsisakyt? Tinkamai prižiūrėti ir apgenėti medžiai neužstos jokio apšvietimo, ką galime matyti Palangos atvejyje.

Apie troleubusus gal nekomentuosiu, tik pastebėsiu, kad 'tinakamas medžių prižiūrėjimas' yra mistinis reiškinys. Tokiame apžėlusiame mieste kaip Vilniuje tai neįmanoma, nes labai brangiai kainuoja. Arba tada prioritetas ir miesto pinigai turi eiti medžių genėjimui, o ne gatvių asfaltavimui ir šaligatvių klojimui.

Kad medžiai blokuoja oro tėkmę ir neva tai didina taršą - tai čia irgi pritemptas faktas. Oro tėkmę labiausiai blokuoja blogai suprojektuoti pastatai, o taršos šaltinis yra transportas ir kietieji paviršiai, kurie tos taršos nesugeria. Medžiai ir kita augmenija padeda smarkiai sumažinti oro taršą miestuose. Vėl gi - pavyzdys iš daugybės kitų labiau pažengusių pasaulio šalių, kur su tarša miestuose (be kitų priemonių) yra kovojama didinant augmenijos kiekį.

Didelis mitas yra tai, kad miesto augmenija kažkaip mažina taršą, galima pagalvoti, kad Islandijoje, kurioje nėra medžių, yra be galo užteršta. Čia panašiai kaip galvoti, kad kelios gėlės kambaryje prigamins deguonies ir išvalys orą. Realybė visai kita, dabar gi yra ~7 m/s greičio vėjas, būtent jo cirkuliacija ir išvalo miestą nuo teršalų, medžiai tuo tarpu mažina tą cirkuliąciją, t.y. mažina teršalų išsivalymą.

[mantasm]

Didelis mitas yra tai, kad miesto augmenija kažkaip mažina taršą, galima pagalvoti, kad Islandijoje, kurioje nėra medžių, yra be galo užteršta. Čia panašiai kaip galvoti, kad kelios gėlės kambaryje prigamins deguonies ir išvalys orą. Realybė visai kita, dabar gi yra ~7 m/s greičio vėjas, būtent jo cirkuliacija ir išvalo miestą nuo teršalų, medžiai tuo tarpu mažina tą cirkuliąciją, t.y. mažina teršalų išsivalymą.

Vėjas mieste irgi nekomfortas. Medžiai turi labai aiškų loginį pagrindimą jei žiūrėt iš psichologinės sveikatos pusės. Ta pati estetika, nors ir pati nėra logiška, turi loginį pagrindimą.

[SoulMulticast]

Varlamovas kaip tik siandien papostino straipsni apie zalumos mieste svarba mazinant nusikalstamuma:

Tyrimas parode, kad gerai apzeldintuose kiemuose vyko 52% maziau nusikaltimu, nei namuose ir kiemuose be apzeldinimo

Как озеленение помогает бороться с преступностью

[Lettered]

Apšvietimo stulpai yra būtini, norint turėti apšvietimą, dėl to dėl jų net neturėtų būti diskusijos. Diskusija yra ar vienoje ar kitoje vietoje yra būtini medžiai, kadangi jie neturi jokio loginio pagrindimo išskyrus estetiką.

Estetika taip pat vienas svarbiausių dalykų ir civilizuoti miestai labai daug į tai investuoja, ypač vakarų Europos, jau nekalbanat apie kokį Singapūrą.

[Eidvis]

Vėjas mieste irgi nekomfortas. Medžiai turi labai aiškų loginį pagrindimą jei žiūrėt iš psichologinės sveikatos pusės. Ta pati estetika, nors ir pati nėra logiška, turi loginį pagrindimą.

Ką aš noriu pasakyti, tai ir yra tai, kad vienintelis argumentas sprendžiant ar toje vietoje tinka medžiai, ar ne, turėtų būti estetinis vertinimas. Visi kiti argumentai, tokie kaip 'mažesnis nusikalstamumas', ar 'pavėsis' man atrodo tokie menki, kad net neverti svarstyti.

[Ginthus]

Tokiame apžėlusiame mieste kaip Vilniuje tai neįmanoma, nes labai brangiai kainuoja. Arba tada prioritetas ir miesto pinigai turi eiti medžių genėjimui, o ne gatvių asfaltavimui ir šaligatvių klojimui.

O štai čia klystate. Medžių genėjimas lyginant su asfaltavimu yra toks nykstamai pigus reikalas, kad paprasčiausiai patampa nebereikšmingu ir užmirštu. Gi visi puikiai žinome, kad "pigūs projektai nieko nedomina". O jau kai po dešimtmečių nepriežiūros nusprendžia iškirsti ir pasodinti iškart jau suaugusius sodinukus, tai jau čia kita kalba - šimtai (kartais net tūkstančiai) eurų už vienetą. Prioritetai eina ten, kur didesnis pinigas už mažesnį darbą.

[Eidvis]

Medžių genėjimas žinoma yra pigesnis už gatvės asfaltavimą, skirtumas tik tas, kad tuos medžius reikėtų vos ne kasmet genėti, kai gatvę perasfaltuoti reikia tik kas keliokika metų. Medžiai mieste yra ganetinai brangus malonumas ir turi ganėtinai nemažai minusų, kurių nekartosiu. Bet esmė, kad jų vistiek reikia ir visų pirma dėl estetikos ir gražesnės aplinkos. Ko aš nesuprantu tai yra kad dažnai medžius priimame kaip kažkokia būtinybę, be kurios negalima gyventi. Jie tikrai ne visur tinka, nėra jokios būtinybės, kad absoliučiai visos gatvės būtų apželdintos. Yra vietų, kur tinka mažesni medeliai, yra vietų, kur tinka dideli, yra vietų, kur tinka kitoks žalumos sprendimo būdas ir yra vietų kur tų medžių tikrai nereikia, kur jie sugadina visą estetiką. Galvojimas, kad visur būtinai turi būti medžiai, man atrodo toks pats kvailas, kaip ir galvojimas, kad tų medžių niekur neturėtų būti, skirtumas tik tas, kad pirmas variantas yra ganėtinai dažnas reiškinys.

[mantasm]

Ką aš noriu pasakyti, tai ir yra tai, kad vienintelis argumentas sprendžiant ar toje vietoje tinka medžiai, ar ne, turėtų būti estetinis vertinimas. Visi kiti argumentai, tokie kaip 'mažesnis nusikalstamumas', ar 'pavėsis' man atrodo tokie menki, kad net neverti svarstyti.

Medžių suteikiamas pavėsis ir užuovėja ir yra viena iš priežasčių kodėl jie mums pasąmoningai atrodo estetiški

[Creatium]

Apšvietimo stulpai yra būtini, norint turėti apšvietimą, dėl to dėl jų net neturėtų būti diskusijos. Diskusija yra ar vienoje ar kitoje vietoje yra būtini medžiai, kadangi jie neturi jokio loginio pagrindimo išskyrus estetiką, tai tą ir reikia vertinti, kartu įvertinus ir neigiamus aspektus, kurie dėl jų atsiranda - priežiūros kaštai, sumažėjęs šaligatvio plotas, apšvietimo ir saulės blokavimas ir t.t.

"Neturi jokio loginio pagrindimo". Turi, tik tamsta argumentų nenori matyti ir ignoruoja. Tad nereikia maišyti asmeninio nusistatymo su argumentais, nes pastarųjų yra daugiau nei reikia.

Apie augalų ir tyro oro patalpose ryšį gali pasižiūrėti šioje TED kalboje: https://www.ted.com/talks/kamal_meat..._own_fresh_air

[Eidvis]

Man atrodė, kad atsakiau į visus tuos argumentus, nelabai suprantu apie kokį čia 'ignoravimą' ar 'nenorą matyti' kalbama. Į kai kuriuos jų neverta atsakinėti, kaip kad į augalų patalpose reikšmę, nes kalba vyksta visai kita tema, apie medžių reikšmę miestuose. Jeigu miestas būtų šiltnamis, kuriame būtų labai menka oro cirkuliacija ir į kurį oras iš išorės sunkiai patektų - tada aš suprasčiau tą argumentą. Bet turint omeny kokiu greičiu cirkuliuoja oras, tai kažkokių medžių mieste pagaminas deguonis netenka prasmės, nes vistiek vėjas jį nupučia. Ir net jeigu oras necirkuliuotų ir medžių gamanimas deguonis realiai turėtų reikšmę, tai net tokiu atveju ta reikšmė būtų niekinė, nes daugiau nei 99% miesto medžių auga ne šalikelėse, o miškuose ir parkuose. Man atrodo kažkas ignoruoja ir nenori matyti šitų argumentų

[Creatium]

Man atrodė, kad atsakiau į visus tuos argumentus, nelabai suprantu apie kokį čia 'ignoravimą' ar 'nenorą matyti' kalbama. Į kai kuriuos jų neverta atsakinėti, kaip kad į augalų patalpose reikšmę, nes kalba vyksta visai kita tema, apie medžių reikšmę miestuose. Jeigu miestas būtų šiltnamis, kuriame būtų labai menka oro cirkuliacija ir į kurį oras iš išorės sunkiai patektų - tada aš suprasčiau tą argumentą. Bet turint omeny kokiu greičiu cirkuliuoja oras, tai kažkokių medžių mieste pagaminas deguonis netenka prasmės, nes vistiek vėjas jį nupučia. Ir net jeigu oras necirkuliuotų ir medžių gamanimas deguonis realiai turėtų reikšmę, tai net tokiu atveju ta reikšmė būtų niekinė, nes daugiau nei 99% miesto medžių auga ne šalikelėse, o miškuose ir parkuose. Man atrodo kažkas ignoruoja ir nenori matyti šitų argumentų

Gal tiesiog eik pasigooglint ką rodo tyrimai apie medžiais apsodintų gatvių užterštumą, bo man jau ir pabosti pradeda

[Eidvis]

Jeigu kažkas kažką teigia, tai ne mano darbas tam teiginiui įrodymų ieškoti.

[Eikantas X]

http://www.arboristai.lt/articles/po...itaka-aplinkai

Medžiai ir kiti želdiniai:

1. Išskiria deguonį, bet aišku ne tai svarbiausia, nes sėkmingai gali išskirti ir miške.
2. Jonizuoja orą, teigiamas lengvųjų jonų poveikis.
3. Mažina taršą ir valo orą, sugerdami nuodingas medžiagas.
4. Valo orą, nes nusėda dulkės ant lapų.
5. Valo orą nuo mikrobų, išskiria fitoncidus - antibakterines medžiagas.
6. Lapija dengia nuo Saulės radiacijos.
7. Išskiria drėgmę į orą arba kondensuoja drėgmės perteklių ant lapų - reguliuoja oro drėgnumą.
8. Lapija mažina akustinį triukšmą mieste.

[Eidvis]

Tas viskas suprantama, išskyrus tai, kad klausimas visai kitas buvo.

Bet turint omeny kokiu greičiu cirkuliuoja oras, tai kažkokių medžių mieste pagaminas deguonis netenka prasmės, nes vistiek vėjas jį nupučia. Ir net jeigu oras necirkuliuotų ir medžių gamanimas deguonis realiai turėtų reikšmę, tai net tokiu atveju ta reikšmė būtų niekinė, nes daugiau nei 99% miesto medžių auga ne šalikelėse, o miškuose ir parkuose.

Pirmiausia tai dėl ko mes neuždūstam žiemą, kada medžiai numetę lapus, yra oro cirkuliacija. Jinai yra pagrindas švaraus oro mieste užtikrinimui. Visų antra tai mes kalbame apie šalikėlėse esančius medžius, kurie nesudaro nė vieno procento visų miesto medžių. Įvertinę tuos du faktorius, gauname, kad šalikelės medžių reikšmė yra tokia menka, kad neigiami aspektai dėl blokuojamos cirkuliacijos daro didesnę žalą, nei gaunama nauda. Kad medžiai valo orą turbūt niekas nesiginčija, ginčijamasi tik kokia yra grynai šalikėlė augančių medžių įtaka šitam procesui.

[Creatium]

Tas viskas suprantama, išskyrus tai, kad klausimas visai kitas buvo.



Pirmiausia tai dėl ko mes neuždūstam žiemą, kada medžiai numetę lapus, yra oro cirkuliacija. Jinai yra pagrindas švaraus oro mieste užtikrinimui. Visų antra tai mes kalbame apie šalikėlėse esančius medžius, kurie nesudaro nė vieno procento visų miesto medžių. Įvertinę tuos du faktorius, gauname, kad šalikelės medžių reikšmė yra tokia menka, kad neigiami aspektai dėl blokuojamos cirkuliacijos daro didesnę žalą, nei gaunama nauda. Kad medžiai valo orą turbūt niekas nesiginčija, ginčijamasi tik kokia yra grynai šalikėlė augančių medžių įtaka šitam procesui.

https://scholar.google.lt/scholar?q=...1SBqEQgQMIJTAA

Tais pačiais raktažodžiais gali paieškoti ir populiariųjų info šaltinių (daug yra prirašyta visokiuose The Telegraph apie UK atvejį ir kituose šaltiniuose kitose šalyse).

[Eidvis]

Pagooglinau. Štai ką rašo:

Vegetation is often quoted as an effective measure to mitigate urban air quality problems. In this work we demonstrate by the use of computer models that the air quality effect of urban vegetation is more complex than implied by such general assumptions. By modelling a variety of real-life examples we show that roadside urban vegetation rather leads to increased pollutant concentrations than it improves the air quality, at least locally. This can be explained by the fact that trees and other types of vegetation reduce the ventilation that is responsible for diluting the traffic emitted pollutants. This aerodynamic effect is shown to be much stronger than the pollutant removal capacity of vegetation.



šaltinis

Jeigu kam su anglų ne kažką, tai rašo, kad kompiuteriniai modeliai rodo, jog ventiliacija oro kokybei yra daug svarbesnė, nei pakelėse augantys medžiai ir kad tų medžių teigiamą įtaką oro kokybei nusveria sumažėjusios ventiliacijos negiama įtaka.

Dar daugiau - maždaug puse laiko metuose medžiai yra numetę lapus ir tuo metu oro kokybė priklauso visu 100% vien tik nuo oro cirkuliacijos. Pats didžiausias užterštumas būna atšalus orams, maždaug kaip dabar ir tai ne dėl to, kad nėra lapų ant medžių, o dėl tam tikrų gamtos reiškinių ir fizikos ir žinoma oro cirkuliacija yra esminis faktorius tiems teršalams pašalinti. Bet netgi jeigu mes gyventumėm kažkokioj kitoj dimensijoj, kur cirkuliacija oro kokybei neturėtų jokios įtakos, tai netgi tada šalikelėse augantys medžiai bent jau Vilniaus atveju turėtų niekinę reikšmę, turint omeny kad jie sudaro ypač mažą dalį visų Vilniuje augančių medžių.

Taigi tie, kurie teigia, kad pekelės medžiai turi teigiamą įtaką oro kokybei, papraščiausiai meluoja, nes yra kaip tik atvirkščiai - įtaka oro kokybei yra neigiama.

[Eikantas X]

Taigi tie, kurie teigia, kad pekelės medžiai turi teigiamą įtaką oro kokybei, papraščiausiai meluoja, nes yra kaip tik atvirkščiai - įtaka oro kokybei yra neigiama.

Toks suabsoliutintas teiginys, lyg urbanistinis reljefas visur būtų homogeniškas ir teršalų kiekiai ir vėjų kryptys visur būtų tokie patys. Realiai tai tada kiekvienu konkrečiu atveju, reik skaičiuot oro cirkuliaciją vs kiti privalumai, ir paaiškės, ar medžiai konkrečioj vietoj labiau valo orą, ar visgi sulaiko teršalų išsisklaidymą.

[Creatium]

Pagooglinau. Štai ką rašo:



Jeigu kam su anglų ne kažką, tai rašo, kad kompiuteriniai modeliai rodo, jog ventiliacija oro kokybei yra daug svarbesnė, nei pakelėse augantys medžiai ir kad tų medžių teigiamą įtaką oro kokybei nusveria sumažėjusios ventiliacijos negiama įtaka.

Dar daugiau - maždaug puse laiko metuose medžiai yra numetę lapus ir tuo metu oro kokybė priklauso visu 100% vien tik nuo oro cirkuliacijos. Pats didžiausias užterštumas būna atšalus orams, maždaug kaip dabar ir tai ne dėl to, kad nėra lapų ant medžių, o dėl tam tikrų gamtos reiškinių ir fizikos ir žinoma oro cirkuliacija yra esminis faktorius tiems teršalams pašalinti. Bet netgi jeigu mes gyventumėm kažkokioj kitoj dimensijoj, kur cirkuliacija oro kokybei neturėtų jokios įtakos, tai netgi tada šalikelėse augantys medžiai bent jau Vilniaus atveju turėtų niekinę reikšmę, turint omeny kad jie sudaro ypač mažą dalį visų Vilniuje augančių medžių.

Taigi tie, kurie teigia, kad pekelės medžiai turi teigiamą įtaką oro kokybei, papraščiausiai meluoja, nes yra kaip tik atvirkščiai - įtaka oro kokybei yra neigiama.

Aš irgi pagooglinau tau:

http://www.sciencedirect.com/science...18866706000173
http://www.sciencedirect.com/science...69749113001838
http://www.sciencedirect.com/science...69749101002512
http://home.earthlink.net/~colonelbl...%20QUALITY.pdf
http://www.sciencedirect.com/science...52231015000758 (kalba apie skirtingų dydžių vegetaciją)
http://www.sciencedirect.com/science...69749101002640 (apie medžių lauke įtaką patalpų kondicionavimui)

[Eidvis]

Man nelabai suprantama dėl ko pasiimamas vienas faktorius (medžiai valo orą) ir ignoruojami kiti du mano minėti faktoriai: šalikelės medžiai sudaro niekinamai mažą procentą tarp visų miesto medžių ir kad teršalų pašalinimui daug svarbesnė yra oro cirkuliacija. Kodėl negalime vertinti ne vieno, o kelių faktorių? Jeigu mums reikia nusipirkti pieno ir vertintumėm tik vienintelį faktorių, jo kainą, tai tokiu atveju dėl pieno pakelio gautumėm važiuoti į Lenkiją. Bet kažkodėl pirkdami pieną mes sugebame įvertinti kelis faktorius, ne tik kainą, bet ir atstumą iki parduotuvės ir pieno kokybę.

Priminsiu, kad kalba eina apie šalikelėse augančius medžius, o ne medžius apskritai. Mano pateiktame šaltinyje būtent tai ir yra analiuzuojama, įvertinus ir oro cirkuliacijos efektą. Tavieji šaltiniai gi analizuoja vienintelį aspektą - medžių įtaką miesto klimatui apskritai. Ne šalikelės medžių, o medžių apskritai, kurie auga ir miesto parkuose bei miškuose. Ir kokią gi įtaką matom? Kiek permečiau akimis, tai jinai paskaičiuota poroje iš šaltinių:

Average annual percent air quality improvement ranged between 0.05% in San Francisco and 0.24% in Atlanta

Air quality improvement in New York City due to pollution removal by trees during daytime of the in-leaf season averaged 0.47% for particulate matter, 0.45% for ozone, 0.43% for sulfur dioxide, 0.30% for nitrogen dioxide, and 0.002% for carbon monoxide.

Absoliuti dauguma miesto medžių auga ne šalikelėse, o parkuose ir miškuose. Vertinant visų medžių įtaką oro kokybei jinai ir taip yra niekinė, bet jeigu paimsim vien tik tuos medžius, kurie auga šalikėlėsė ir kurių skaičius nepalyginamai mažesnis, tai tų medžių įtaka oro kokybei bus ne vienas, o keli skaičiai po kablelio. Jeigu šalikelės medžiai oro kokybę pagerina per 0,0001% - tai ar čia argumentas? Pridėkim dar ir tai, kad puse metų jie be lapų ir oro kokybės negerina, pridėkim dar ir tai, kad naktimis, kai nėra saulės, jie taip pat 'miega'. Tie pakelės medžių oro gerinimo skaičiai yra tokie niekiniai, kad net neverta to naudoti kaip argumento. O štai oro cirkuliacija ir jos įtaka oro kokybei nėra keli skaičiai po kablelio, tai kur kas rimtesnis faktorius oro kokybei, bet kažkodėl mes jį norim ignoruoti. Ir tavieji pateikti šaltiniai beveik nieko apie oro cirkuliacijos įtaką nesako, tik vieno vietoje jinai yra minima kaip 'teršalų išsklaidymas priklauso nuo vėjo':

Dispersion relies on descriptions of wind systems that transport and dilute air pollutants at different scales. Regional wind fields, including vertical layering, affect air pollutants at a larger scale, while fluid dynamics often describe air flows around obstacles in street canyons and inside vegetation barriers

Nustokim vadovautis mitais, nes tie mitai neleidžia priimti protingų sprendimų. Tie, kurie galvoja, kad medis turi sielą, neleis jo kirsti netgi jam esant kritinei būklei ir keliant pavojų aplinkiniams. O tie, kurie galvoja, kad pakelės medžiai pagerina oro kokybę, savo nuomonę grįs klaidingais mitais. Vertinant ar pakelėje yra tinkami medžiai turi būti vertinami tokie faktoriai kaip estetinis vaizdas, pasodinimo ir priežūros kaštai, ar netrukdo pėstiesiems/dviračiams ir pan., o ne tokie faktoriai kaip 'medis turi sielą' ar 'pakelės medis pagerina oro kokybę'.