/\ Apie 20:00. Bet eismas buvo gana intensyvus - daug nuotraukų sugadino iš priekio atvažiuojantys automobiliai su savo šviesomis.
Šiaip pora kartų buvo priėję po bomželį ir paprašė centų, bet kažkaip jie buvo neagresyviai nusiteikę ir negavę nuėjo savo keliais.
Šv. Baltramiejaus bažnyčia - vienintėlė katalikų bažnyčia, kurioje pamaldos vyksta baltarusiškai
Broma (t.y., vartai)
Nusileidus J.Meko laiptais.
Ant tų laiptų (jei randami Užupio g. 24 tarpuvartėje). Ten neapšviesta ir turbūt nesaugu; be to, vaizdą užstoja medžiai, todėl nuo laiptų nuotraukų nėra
Trumpa ekskursija po Užupį ir Paupį F. Dzeržinskio pėdsakais
J. Maceikos ir P. Gudyno „Vadove po Vilnių“ (1960 m.) pateikta keletas adresų namų Užupyje ir Paupyje, kuriuose kadaise yra gyvenęs liūdnai pagarsėjęs Feliksas Dzeržinskis (Feliks Dzierżyński, Феликс Эдмундович Дзержинский, 1877-1926). Glaudžiausiai su Geležiniu Feliksu vadinamo veikėjo istorine atmintimi susijęs medinis dvarelis Paupio g. 26, kuriame tris dešimtmečius veikė memorialinis muziejus. Šių metų birželio pabaigoje įvykęs gaisras smarkiai suniokojo ilgai tuščią ir nenaudojamą stovėjusį medinį namą. Noras pasižiūrėti, kas liko iš įdomaus XIX a. vidurio bajoriško dvarelio ir tapo pretekstu šiam fotoreportažui. Smalsumo vedinas, pakeliui susiradau ir nufotografavau penkis pastatus Užupyje, kur prabėgo dalis įžymiojo komunisto, ČK kūrėjo vaikystės ir jaunystės dienų. Jei turistai gausiai lanko gimtąją Vlado Drakulos Sighișoarą, kodėl nepavaikščiojus kitos ne mažiau garsios ir, švelniai tariant, ne itin simpatiškos istorinės asmenybės pėdsakais čia pat, Vilniuje
Foto 2011 08
Užupio g. 23. Čia 1887-1889 m. F. Dzeržinskis gyveno su motina, broliai ir seserimis.
Krivių g. 3. 1896 m. gyveno pas seserį.
Užupio 14. 1896-1897 m. buvo apsigyvenęs neišlikusioje šio namo mansardoje.
Baltasis skg. 4. F. Dzeržinskis vėl glaudėsi pas seserį, pabėgęs iš tremties Viatkoje.
Polocko g. 2. 1909 m. trečią kartą pabėgęs iš tremties, čia Geležinis Feliksas slapstėsi.
Trumpa ekskursija po Užupį ir Paupį F. Dzeržinskio pėdsakais (2 dalis)
Prieš pereidami į Paupį, užsukime į Bernardinų kapines. Čia palaidota F. Dzeržinskio motina Helena iš Januševskių Dzeržinska (1849-1896). Užrašas ant antkapio lenkiškai byloja: „Ramybė Geriausios iš Motinų sielai“.
Paupio g. 26. 1895 m. gyveno pas savo senelę K. Januševską.
Prieš porą mėnesių namą nusiaubė gaisras.
Pastatas – puikus XIX a. vidurio medinės architektūros pavyzdys. Gaila, kad neįtrauktas į paveldo sąrašus
Paminklo postamento liekanos. Statula dabar – Grūto parke.
Pastatas – puikus XIX a. vidurio medinės architektūros pavyzdys. Gaila, kad neįtrauktas į paveldo sąrašus Atvaizdas
Paminklo postamento liekanos. Statula dabar – Grūto parke. Atvaizdas
Ačiū už dėmesį
Išties labai įdomus Civio reportažas, ačiū Niekad net nemaniau, kad Dzeržinskis buvo toks tikras užupietis, galvojau, kad tik Paupio 26 buvo gyvenęs... O medinio namuko tikrai gaila, nepaisant to, kas jame gyveno, gražus ir senas buvo
Štai dar kelios nuotraukos iš memorialinio muziejaus klestėjimo laikų:
Šaltinis: visualrian.ru, I. Pavlovo nuotr. 1969 m.
Atkreiptinas dėmesys, kad tai atvirkštinis kadras - veranda ne toje pusėje. Bet tokių supainiotų negatyvų anksčiau, ryškinant rankiniu būdu, nemažai pasitaikydavo Įdomu, kad šioje nuotraukoje matomas ir dar vienas panašus neišlikęs medinukas prie "Skaitekso".
A. Karoso nuotr., 1960 m.:
Beje, teko girdėti, kad iki pat atgimimo laikų net ir netoliese buvusi stotelė vadinosi "Dzeržinskio muziejus", o dabar tai tik užkampis prie apleistos "Skaiteks" gamyklos...
Išties labai įdomus Civio reportažas, ačiū Niekad net nemaniau, kad Dzeržinskis buvo toks tikras užupietis, galvojau, kad tik Paupio 26 buvo gyvenęs... O medinio namuko tikrai gaila, nepaisant to, kas jame gyveno, gražus ir senas buvo
Štai dar kelios nuotraukos iš memorialinio muziejaus klestėjimo laikų:
Šaltinis: visualrian.ru, I. Pavlovo nuotr. 1969 m. Atvaizdas
Atkreiptinas dėmesys, kad tai atvirkštinis kadras - veranda ne toje pusėje. Bet tokių supainiotų negatyvų anksčiau, ryškinant rankiniu būdu, nemažai pasitaikydavo Įdomu, kad šioje nuotraukoje matomas ir dar vienas panašus neišlikęs medinukas prie "Skaitekso".
Beje, teko girdėti, kad iki pat atgimimo laikų net ir netoliese buvusi stotelė vadinosi "Dzeržinskio muziejus", o dabar tai tik užkampis prie apleistos "Skaiteks" gamyklos...
Paveldo žinoma gaila, tačiau pats Dzeržinskis ne dovana, iš esmės geriausia tvarkyt tą rajoną, tačiau iki galo graban sukišt Dzeržinskį. Geriau Kaune pastaryti lentelę prie fabriko prie kurio Dzeržinskis vos galo negavo už savo propogandą.
Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
Paveldo žinoma gaila, tačiau pats Dzeržinskis ne dovana, iš esmės geriausia tvarkyt tą rajoną, tačiau iki galo graban sukišt Dzeržinskį. Geriau Kaune pastaryti lentelę prie fabriko prie kurio Dzeržinskis vos galo negavo už savo propogandą.
Na, aš vis dėlto manau, kad autentiškas senovinis pastatas (ar bet koks kitas daiktas) yra niekuo "nekaltas" dėl to, kas jame gyveno, statė ar buvo savininkas... Daug senovinių daiktų, statinių per savo amžių yra pabuvę blogų asmenų rankose, bet tai ne dingstis juos naikinti - kas jau buvo, tas buvo...
Na, aš vis dėlto manau, kad autentiškas senovinis pastatas (ar bet koks kitas daiktas) yra niekuo "nekaltas" dėl to, kas jame gyveno, statė ar buvo savininkas... Daug senovinių daiktų, statinių per savo amžių yra pabuvę blogų asmenų rankose, bet tai ne dingstis juos naikinti - kas jau buvo, tas buvo...
mano nuomonė tokia pat tiesiog reikia kuo mažiau akcentuot tuos asmenis, geriau akcentuoti pati rajoną ir jo vertę. O tokiems kaip Dzeržisnkis visalaik atsiras vietos ten kur jį sumušė, Kaune prie kažkokio fabriko
reiškia sulyginti buldozeriu viską, kas susiję su tuo asmeniu.
O F. Dzeržinskio tikrai nesiūlyčiau garbinti, tiesiog istorijos nepakeisi, o ir blogųjų asmenybių pėdsakai joje gali būti įdomūs, tik tai reikia subtiliai pateikti, tačiau ne neigti ar visiškai pamiršti
Comment