Vilniaus planai ir žemėlapiai

[HSV]

Gaila, kad nėra daugiau sutapatintų priemiesčių nuotraukų

[vidoq]

Gal kas nors matė tarpukaryje lenkų urbanistų parengtą Didžiojo Vilniaus planą Plan miasta wielkiego Wilna

Štai čia: - http://www.maps4u.lt/lt/includes/siu...-2K5_1938.html

[laimutis]

Vadinamasis Fiurstenhofo XVIII a. 3-iojo dešimtmečio pabaigos Vilniaus plano fragmentas: miesto teritorija



Šaltinis: VILNIAUS ŽEMUTINĖ PILIS XIV A. - XIX A. PRADŽIOJE
2005-2006 m. tyrimai. 2007.

[laimutis]

Fiurstenhofo XVIII a. 3-iojo dešimtmečio pabaigos Vilniaus plano fragmentas: Šnipiškių ir Lukiškių priemiesčiai



Šaltinis: VILNIAUS ŽEMUTINĖ PILIS XIV A. - XIX A. PRADŽIOJE
2005-2006 m. tyrimai. 2007.

[Ginthus]

Fiurstenhofo XVIII a. 3-iojo dešimtmečio pabaigos Vilniaus plano fragmentas: Šnipiškių ir Lukiškių priemiesčiai

Atvaizdas


Šaltinis: VILNIAUS ŽEMUTINĖ PILIS XIV A. - XIX A. PRADŽIOJE
2005-2006 m. tyrimai. 2007.

Ačiū už retus vaizdus. Yra dar nematytų dalykų. Pvz. Šnipiškėse dabartinio Juozapavičiaus 5 garažo vietoje, kas ten per statinys pavaizduotas? Lyg ir panašu į gynybinius įtvirtinimus.
Taip pat gynybinės sienos niekur dar nematyti elementai pvz. prie Cerkvės ir prie Aušros vartų panašu, kad stovėjo nemaži apvalūs bokštai.

[lukass]

Vadinamasis Fiurstenhofo XVIII a. 3-iojo dešimtmečio pabaigos Vilniaus plano fragmentas: miesto teritorija

Atvaizdas


Šaltinis: VILNIAUS ŽEMUTINĖ PILIS XIV A. - XIX A. PRADŽIOJE
2005-2006 m. tyrimai. 2007.

Kas ten per sala Užupyje?

[index]

Ačiū už retus vaizdus. Yra dar nematytų dalykų. Pvz. Šnipiškėse dabartinio Juozapavičiaus 5 garažo vietoje, kas ten per statinys pavaizduotas? Lyg ir panašu į gynybinius įtvirtinimus.
Taip pat gynybinės sienos niekur dar nematyti elementai pvz. prie Cerkvės ir prie Aušros vartų panašu, kad stovėjo nemaži apvalūs bokštai.

Čia, kaip suprantu, tas bokštas prie Aušros vartų.

[laimutis]

Čia, kaip suprantu, tas bokštas prie Aušros vartų.

Atvaizdas

Dar vienas didelis apvalus bokštas stovėjo priešais Aušros vartus. Jo likučiai fiksuoti jau 1913 m. tada manyta buvus čia barbakaną. 1966 m. kasinėjant buvo pastebėta, jog čia būta pylimo ir gynybinio griovio. 1985 m. rekonstruojant gatvę, žemės darbus stebėjo archeologai, kai kur atliko ir tyrimus. Čia dirbę archeologai iškėlė hipotezę, kad XVI a. ties Aušros vartais galėjo būti vandens bokštas, ir iš dalies kasinėjimų duomenimis bei 1648 m. F.Getkanto ir Fiurstenhofo Vilniaus miesto planais, kuriuose vaizduojamas bokštas priešais Aušros vartus, ir dailininko P.Smuglevičiaus piešiniais, mano, kad čia galėjo būti vandens bokštas. Padarytas ir menamo bokšto rekonstrukcijos piešinys.



Šaltinis: Irena Jučienė Vilniaus artilerijos bastionas 1990.

[Dadis]

Kas ten per sala Užupyje?

Įtariu Saksų sala - daugiau čia:

1930 M. SAUSIO 19 D. NAUJI TILTAI VILNIUJE! II

[lukass]

Įtariu Saksų sala - daugiau čia:

1930 M. SAUSIO 19 D. NAUJI TILTAI VILNIUJE! II

Bet žemėlapyje pavaizduota arčiau miesto.

[laimutis]

Įtariu Saksų sala - daugiau čia:

1930 M. SAUSIO 19 D. NAUJI TILTAI VILNIUJE! II

Dadi gal čia forumo dalyvis lukass kalba apie Vilnios upės salą už Dievo Motinos Ėmimo į Dangų cerkvės kur vėliau buvo Tymo kvartalas?

[Jegermeister]

Įtariu Saksų sala - daugiau čia:

1930 M. SAUSIO 19 D. NAUJI TILTAI VILNIUJE! II

Ne, ši Saksų sala būtų už šio žemėlapio ribų.

Žemėlapyje matoma sala buvo maždaug šioje vietoje:
http://www.maps.lt/map/default.aspx?...ay,stops,zebra

[lukass]

Dadi gal čia forumo dalyvis lukass kalba apie Vilnios upės salą už Dievo Motinos Ėmimo į Dangų cerkvės kur vėliau buvo Tymo kvartalas?

Būtent apie tą. Gal žinote jos pavadinimą?

[Zorro]

Salos 1859 m. žemėlapyje.

[Ginthus]

Salos 1859 m. žemėlapyje.

Atvaizdas

Taip išeina, kad dabartinė Maironio gatvė buvo saloje, ir būtent ties ta neišlikusia senvage ir ėjo miesto riba - siena tarp barbakano ir cerkvės. Užvertus upelio senvagę nebeliko ir sienos.

[Ginthus]

Čia, kaip suprantu, tas bokštas prie Aušros vartų.

Atvaizdas

Vis žiūrėjau į šį piešinį ir kažkas man rodėsi ne taip. Vistik manau tai nėra tas bokštas. Čia matome gynybinę sieną ir bokštelį priešais Halės turgų žiūrint rytų kryptimi. Tad šis paveikslas neturi nieko bendra su menamu vandens bokštu. Na gal išskyrus tai, kad šia kryptimi žiūrint turėtume matyti ir menamo vandens bokšto akveduką.

[laimutis]

Vis žiūrėjau į šį piešinį ir kažkas man rodėsi ne taip. Vis tik manau tai nėra tas bokštas. Čia matome gynybinę sieną ir bokštelį priešais Halės turgų žiūrint rytų kryptimi. Tad šis paveikslas neturi nieko bendra su menamu vandens bokštu. Na gal išskyrus tai, kad šia kryptimi žiūrint turėtume matyti ir menamo vandens bokšto akveduką.

1648 m. LDK kartografo Frydricho Gedkanto sudarytas Vilniaus miesto gynybinės sienos planas



Šis vadintas Apvaliuoju arba Rūdninkų bokštu, stovėjo sienos posūkyje tarp Rūdninkų ir Medininkų vartų. Žinomuose istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą jis paminėtas 1610 m. Priemiesčio pusėje šis cilindrinės formos bokštas buvo prisiglaudęs prie gynybinės sienos kampo. 1648 m. LDK kartografo Frydricho Gedkanto plane bokštas iš miesto pusės pavaizduotas atviras be sienos.

Antrasis - Spaso bokštas, stovėjęs tarp Spaso ir Bernardinų vartų, yra minimas 1671 m. dokumente, kur nurodoma, jog pastatytas prieš 150 metų. Jis tai pat buvo cilindrinės formos, pritaikytas flanginei gynybai.
Abu šie bokštai nugriauti 1800-1801 m.

P.Smuglevičiaus akvarelėje labai gerai matosi Apvalusis bokštas ir nuo Medininkų vartų link Vandens bokšto einanti mūrinė siena.

Aušros (Medininkų) vartai (už jų - Švč.Trejybės bažnyčia, kairėje - Rūdninkų bokštas), apie 1785 m.



Vilniaus miesto gynybinė siena, Irena Jučienė, Vytautas Levandauskas. Vilnius: Mintis, 1979, 64 p.

[Ginthus]

1648 m. LDK kartografo Frydricho Gedkanto sudarytas Vilniaus miesto gynybinės sienos planas

Atvaizdas


Šis vadintas Apvaliuoju arba Rūdninkų bokštu, stovėjo sienos posūkyje tarp Rūdninkų ir Medininkų vartų. Žinomuose istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą jis paminėtas 1610 m. Priemiesčio pusėje šis cilindrinės formos bokštas buvo prisiglaudęs prie gynybinės sienos kampo. 1648 m. LDK kartografo Frydricho Gedkanto plane bokštas iš miesto pusės pavaizduotas atviras be sienos.

Antrasis - Spaso bokštas, stovėjęs tarp Spaso ir Bernardinų vartų, yra minimas 1671 m. dokumente, kur nurodoma, jog pastatytas prieš 150 metų. Jis tai pat buvo cilindrinės formos, pritaikytas flanginei gynybai.
Abu šie bokštai nugriauti 1800-1801 m.

P.Smuglevičiaus akvarelėje labai gerai matosi Apvalusis bokštas ir nuo Medininkų vartų link Vandens bokšto einanti mūrinė siena.

Aušros (Medininkų) vartai (už jų - Švč.Trejybės bažnyčia, kairėje - Rūdninkų bokštas), apie 1785 m.

Atvaizdas


Vilniaus miesto gynybinė siena, Irena Jučienė, Vytautas Levandauskas. Vilnius: Mintis, 1979, 64 p.

Šaunuolis, tiek naujų dalykų iškapstai. Įdomu tai, kad šiame plane jau trūksta sienos atkarpos nuo pat Šv. Onos bažnyčios iki pat pilies, kurią galima įžiūrėti ankstesniame Fiurstenhofo plane. Nors ir atkarpa iki Barnakano vis dar sveika.

[laimutis]

Šaunuolis, tiek naujų dalykų iškapstai. Įdomu tai, kad šiame plane jau trūksta sienos atkarpos nuo pat Šv. Onos bažnyčios iki pat pilies, kurią galima įžiūrėti ankstesniame Fiurstenhofo plane. Nors ir atkarpa iki Barnakano vis dar sveika.

Frydricho Gedkanto 1648 m. planas yra senesnis nei 1737 m. Fiurstenhofo. Miesto gynybinė siena prasidėjo ir jungėsi su Žemutine pilimi prie Vyskupų rūmų ir ėjo iki pat Bernardinų bažnyčios, tačiau kaip ji jungėsi su pilimi toliau, kol kas neišaiškinta. Šioje vietoje miestą saugojo: Vilnios upė bei stačios kalvos.

Apie sieną nuo Bernardinų bažnyčios iki pilies rašoma knygoje „Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras ir jo epocha“, Lino Girlevičiaus straipsnyje „Vilniaus miesto fortifikavimas XVI a. pradžioje“. http://www.vilniauspilys.lt/lietuvos...-ir-jo-epocha/ Kažkada skaičiau šia knygą, bet neturiu dabar jos po ranka.

[Zorro]

Vilnius 1944





Kaip sovietai nemokšiškai „rekonstravo“ Vilnių: nušluoti ištisi Senamiesčio kvartalai