Sveiki, nepasikuklinau ir sukūriau atskirą temą, nes manau, jog šis mano fotoreportažas bus vertas atskiros temos.
Čia noriu pristatyti keletą įdomesnių ir ne visada praeivių matomų Vilniaus vietų ir pagrindinį savo šiandienos kelionės tikslą - grafų Umiastovskių rūmus. Bet apie viską nuo pradžių
1. Kiekvieną kartą išėjęs iš namų nustembu, koks vis dėlto populiarus yra šis parkelis šalia statomų prokuratūrų rūmų.
2. Eilinis "kamštukas" ties "Žalgirio" stadionu. Nu, nėr ko norėt - lygiai pusė šešių vakaro
3. Kadangi pasivaikščiot neišeinu labai dažnai, vėlgi šiek tiek nustembu, kokia populiari Neries pakrantė
4.
5. Eidamas pro prezidentūrą kaip tik "pataikiau" ant vėliavų nuleidimo ceremonijos. Bet ten vyko ne visai oficiali ceremonija, o kažkas panašaus į mokymus ar generalinę repeticiją.
"ĮSAKAU LIETUVOS RESPUBLIKOS VĖLIAVĄ NULEIST!!!"
6.
7.
8. O štai ir tarpinis kelionės tikslas. Praėjus prezidentūrą ir pakilus Universiteto gatve prieiname tokius vartus. Nagi, prisipažinkit, keli iš Jūsų yra matę prezidentūros vidinį kiemą? Tuoj pamatysim.
9. Šiuose rūmuose įsikūręs koks tai italų kalbos ar tai kultūros institutas ar kažkas panašaus.
10. Lendame pro dar vienus vartelius.
11. Ir patenkame į štai tokią terasą.
12. Kurioje randame labai gražią šachmatų lentą
13. Ir, žinoma, prezidentūros vidinį kiemą
14. Beje, iš šios terasos galima patekti į kitų namų kiemus
15. Dar kartelį terasa iš kitos pusės ir judame toliau.
16. Lendu į pakeliui pasitaikiusį dar vieną kiemą ir ten randame kokį tai įdomų namuką:
17. Bei kadaise buvusį balkoną
18. O pasirodo, šiame kieme vyksta statybos ir automobilių reikėtų neparkuoti
19. Žvilgsnis už tvoros
20. Dar kartą. Ir keliaujame toliau.
21. Štai ir mano kelionės tikslas - Grafų Umiastovskių rūmai (Trakų g. 2). Šis pastatas tikrai žinomas daugumai vilniečių, pirmasis jo aukštas "okupuotas" "Fashion" klubo, baro ir restorano, o antrąjame įsikūrusi šiokia tokia galerija, beje, gyvenanti savo paskutines dienas. Deja, daug informacijos apie šiuos rūmus rasti nepavyko, tačiau daug įdomaus sužinojau iš parodą prižiūrinčios ir bilietus pardavinėjančios moteriškės.
22.
23.
24. Štai tokia paroda ten vyksta. Beje, kiek pavyko sužinoti, tai yra apskritai paskutinė paroda šiuose rūmuose, vėliau jie bus uždaryti ar tai rekonstrukcijai, ar tai privatizuoti.. Žodžiu, liko visai nedaug laiko ten apsilankyti.
25.
26. Bandau eiti į vidų. Kaip vėliau sužinojau, Napoleonas šiais laiptais žirgu užjojo
27. Mane pasitinka štai ši maloni moteris, kuri mielai sutinka papasakoti apie šiuos rūmus. Beje, kadangi bilietas kainavo 2 Lt (studentams), o aš turėjau tik 20, ši moteris neturėjo man grąžos, taigi, buvau įleistas nemokamai. Bet prižadėjau, kad pareklamuosiu parodą, taigi, labai tikiuosi, kad bent keli iš Jūsų po šio reportažo ten apsilankysite ir taip išpirksite mano skolą
28. Dviejų šimtų metų senumo autentiškas parketas
29. Žengiu tolyn labiau apžiūrinėdamas rūmų detales, negu paveikslus.
30.
31.
32.
33.
Nors už lango verda gyvenimas, viduje tvyro slogi ir baugi atmosfera... netrukus sužinosime kodel.
34.
35.
36. Už šių durų - kambarys, kuriame grafas pasikorė. Kalbama, jog rūmuose vis dar klajoja jo vėlė gąsdindama prašalaičius...
37. Šiek tiek nejauku žengti vidun.
38. Štai tas kambarys...
39.
40. O čia įdomiausia rūmų dalis - terasa su įspūdinga skulptūra. Ir viskas dvelkia autentika, senove... mane tai labai veža tokie pastatai.
41.
42.
43.
44.
45. Toliau kieme matyti Vilniaus gynybinės sienos likučiai, kurios dalį nugriovė kažką ten statantys tautiečiai
46.
47. Grafai Umiastovskiai ne visai tokį vaizdą savo laikais regėjo...
48. O tada nutiko keistas dalykas. Mums su ta moterim besišnekučiuojant terasoj, aiškiai pasigirdo, kaip trinktelėjo pagrindinės durys. Iš karto pagalvojom, kad kažkas atėjo, tačiau kai nuėjom prie durų (ten trys žingsniai) - ten nebuvo nei gyvos dvasios! Visame rūmų antrame aukšte buvo tik du žmonės - aš ir ta moteriškė. Kas nors trinktelėti durimis ir greitai pabėgti tikrai negalėjo, nes vienintelis kelias - žemyn laiptais, o jie seni ir mediniai, taigi, puikiai girdisi, kai kas nors jais lipa, o ir taip greitai kažin ar įmanoma jais nusileisti... Nu aš jau ne juokais sunerimau, šiurpuliukai pradėjo bėgioti, o ji sau ramiai, sako - va, grafas vaikšto...
49. Beklausydamas istorijų apie tai, kaip čia nuolat girdisi žingsniai, krentančių paveikslų garsai ar durų trenksmai, padarau dar keletą nuotraukų ir po truputį ruošiuosi judėti. Velnias griebtų, rimtai ne jauku pasidarė...
50.
51.
52. Padėkojęs prižiūrėtojai ir prižadėjęs reklamą atsisveikinu. Štai tie laiptai.
53. Virš jų - tiltelis į kitas patalpas.
54. Lauko durų prieangio grindys.
55. Ar šiuo metu grafo vėlė žiūri pro šiuos langus...?
56. Ir štai reportažo "vinis". Pasakykite man, kas ten tarpdury? Tai pamatęs, vos nuo kėdės nenuvirtau...
57. Štai šios nuotraukos crop'as. Nebaugu? Nuo šiol pradėsiu rimčiau žiūrėti į istorijas apie vaiduoklius...
Tai tiek šiurpuliukų šiltą balandžio vakarą
58. Na ir pabaigai, kelios fotkės pakeliui namo. Tiesiog puikiai atnaujintas bažnyčios fasadas ir skveras.
59.
60. Ir kad jau pakeliui užmačiau tokį, tai paagituosiu
A mažu suveiks kam
VISKAS, dėkoju už Jūsų dėmesį ir sugaištą laiką, tikiuosi, buvo įdomu.
Ir netikėkit tom pasakom apie vaiduoklius Saldžių sapnų!
Čia noriu pristatyti keletą įdomesnių ir ne visada praeivių matomų Vilniaus vietų ir pagrindinį savo šiandienos kelionės tikslą - grafų Umiastovskių rūmus. Bet apie viską nuo pradžių
1. Kiekvieną kartą išėjęs iš namų nustembu, koks vis dėlto populiarus yra šis parkelis šalia statomų prokuratūrų rūmų.
2. Eilinis "kamštukas" ties "Žalgirio" stadionu. Nu, nėr ko norėt - lygiai pusė šešių vakaro
3. Kadangi pasivaikščiot neišeinu labai dažnai, vėlgi šiek tiek nustembu, kokia populiari Neries pakrantė
4.
5. Eidamas pro prezidentūrą kaip tik "pataikiau" ant vėliavų nuleidimo ceremonijos. Bet ten vyko ne visai oficiali ceremonija, o kažkas panašaus į mokymus ar generalinę repeticiją.
"ĮSAKAU LIETUVOS RESPUBLIKOS VĖLIAVĄ NULEIST!!!"
6.
7.
8. O štai ir tarpinis kelionės tikslas. Praėjus prezidentūrą ir pakilus Universiteto gatve prieiname tokius vartus. Nagi, prisipažinkit, keli iš Jūsų yra matę prezidentūros vidinį kiemą?
Tuoj pamatysim.9. Šiuose rūmuose įsikūręs koks tai italų kalbos ar tai kultūros institutas ar kažkas panašaus.
10. Lendame pro dar vienus vartelius.
11. Ir patenkame į štai tokią terasą.
12. Kurioje randame labai gražią šachmatų lentą
13. Ir, žinoma, prezidentūros vidinį kiemą
14. Beje, iš šios terasos galima patekti į kitų namų kiemus
15. Dar kartelį terasa iš kitos pusės ir judame toliau.
16. Lendu į pakeliui pasitaikiusį dar vieną kiemą ir ten randame kokį tai įdomų namuką:
17. Bei kadaise buvusį balkoną
18. O pasirodo, šiame kieme vyksta statybos ir automobilių reikėtų neparkuoti
19. Žvilgsnis už tvoros
20. Dar kartą. Ir keliaujame toliau.
21. Štai ir mano kelionės tikslas - Grafų Umiastovskių rūmai (Trakų g. 2). Šis pastatas tikrai žinomas daugumai vilniečių, pirmasis jo aukštas "okupuotas" "Fashion" klubo, baro ir restorano, o antrąjame įsikūrusi šiokia tokia galerija, beje, gyvenanti savo paskutines dienas. Deja, daug informacijos apie šiuos rūmus rasti nepavyko, tačiau daug įdomaus sužinojau iš parodą prižiūrinčios ir bilietus pardavinėjančios moteriškės.
22.
23.
24. Štai tokia paroda ten vyksta. Beje, kiek pavyko sužinoti, tai yra apskritai paskutinė paroda šiuose rūmuose, vėliau jie bus uždaryti ar tai rekonstrukcijai, ar tai privatizuoti.. Žodžiu, liko visai nedaug laiko ten apsilankyti.
25.
26. Bandau eiti į vidų. Kaip vėliau sužinojau, Napoleonas šiais laiptais žirgu užjojo
27. Mane pasitinka štai ši maloni moteris, kuri mielai sutinka papasakoti apie šiuos rūmus. Beje, kadangi bilietas kainavo 2 Lt (studentams), o aš turėjau tik 20, ši moteris neturėjo man grąžos, taigi, buvau įleistas nemokamai. Bet prižadėjau, kad pareklamuosiu parodą, taigi, labai tikiuosi, kad bent keli iš Jūsų po šio reportažo ten apsilankysite ir taip išpirksite mano skolą
28. Dviejų šimtų metų senumo autentiškas parketas
29. Žengiu tolyn labiau apžiūrinėdamas rūmų detales, negu paveikslus.
30.
31.
32.
33.
Nors už lango verda gyvenimas, viduje tvyro slogi ir baugi atmosfera... netrukus sužinosime kodel.
34.
35.
36. Už šių durų - kambarys, kuriame grafas pasikorė. Kalbama, jog rūmuose vis dar klajoja jo vėlė gąsdindama prašalaičius...
37. Šiek tiek nejauku žengti vidun.
38. Štai tas kambarys...
39.
40. O čia įdomiausia rūmų dalis - terasa su įspūdinga skulptūra. Ir viskas dvelkia autentika, senove... mane tai labai veža tokie pastatai.
41.
42.
43.
44.
45. Toliau kieme matyti Vilniaus gynybinės sienos likučiai, kurios dalį nugriovė kažką ten statantys tautiečiai
46.
47. Grafai Umiastovskiai ne visai tokį vaizdą savo laikais regėjo...
48. O tada nutiko keistas dalykas. Mums su ta moterim besišnekučiuojant terasoj, aiškiai pasigirdo, kaip trinktelėjo pagrindinės durys. Iš karto pagalvojom, kad kažkas atėjo, tačiau kai nuėjom prie durų (ten trys žingsniai) - ten nebuvo nei gyvos dvasios! Visame rūmų antrame aukšte buvo tik du žmonės - aš ir ta moteriškė. Kas nors trinktelėti durimis ir greitai pabėgti tikrai negalėjo, nes vienintelis kelias - žemyn laiptais, o jie seni ir mediniai, taigi, puikiai girdisi, kai kas nors jais lipa, o ir taip greitai kažin ar įmanoma jais nusileisti... Nu aš jau ne juokais sunerimau, šiurpuliukai pradėjo bėgioti, o ji sau ramiai, sako - va, grafas vaikšto...
49. Beklausydamas istorijų apie tai, kaip čia nuolat girdisi žingsniai, krentančių paveikslų garsai ar durų trenksmai, padarau dar keletą nuotraukų ir po truputį ruošiuosi judėti. Velnias griebtų, rimtai ne jauku pasidarė...
50.
51.
52. Padėkojęs prižiūrėtojai ir prižadėjęs reklamą atsisveikinu. Štai tie laiptai.
53. Virš jų - tiltelis į kitas patalpas.
54. Lauko durų prieangio grindys.
55. Ar šiuo metu grafo vėlė žiūri pro šiuos langus...?
56. Ir štai reportažo "vinis". Pasakykite man, kas ten tarpdury? Tai pamatęs, vos nuo kėdės nenuvirtau...
57. Štai šios nuotraukos crop'as. Nebaugu? Nuo šiol pradėsiu rimčiau žiūrėti į istorijas apie vaiduoklius...
Tai tiek šiurpuliukų šiltą balandžio vakarą
58. Na ir pabaigai, kelios fotkės pakeliui namo. Tiesiog puikiai atnaujintas bažnyčios fasadas ir skveras.
59.
60. Ir kad jau pakeliui užmačiau tokį, tai paagituosiu
A mažu suveiks kam VISKAS, dėkoju už Jūsų dėmesį ir sugaištą laiką, tikiuosi, buvo įdomu.
Ir netikėkit tom pasakom apie vaiduoklius
Saldžių sapnų!
Buvo smagu/baugu pažiūrėt
Comment