Klaipeda nedaug kuo skiriasi nuo Kaliningrado srities miestu,didlietuviai ta pati daro,ka ir ateje po karo rusakalbiai,gaila musu vienintelio uostamiescio,jokios kulturos pastatu apsaugos ir issaugojimo kulturos nera ir nebus,nes daugeliui lietuviu sio krasto architektura svetima
Klaipeda nedaug kuo skiriasi nuo Kaliningrado srities miestu,didlietuviai ta pati daro,ka ir ateje po karo rusakalbiai,gaila musu vienintelio uostamiescio,jokios kulturos pastatu apsaugos ir issaugojimo kulturos nera ir nebus,nes daugeliui lietuviu sio krasto architektura svetima
Nesutinku iš dalies, pasižiūrėk atidžiau kas ten darosi (K. siritis).
Mažiausiai tai yra savivaldybės neūkiškumo pavyzdys. Juk ne po litą kainuoja tos vokiškos plytos. Visgi jei bet kokiu atveju griaus, tai dar naudos galima gauti, parduoti išsiardymui, ar nuardyti ir panaudoti restauracijai senamiesčio plytas tas. Stogas irgi apynaujis, nejaugi nebeliko kiaurų stogų mieste?
8. siek tiek toleliau, einant link senosios smilteles, praejus sovietinio pastato gaišeną (11, 12, 13), matyti, kad kazkas ne taip ir seniai jau pasidarbavo Atvaizdas
Ačiū, Tad, už šią nuotrauką. To namelio čerpių stogu jau nebėra - nugriautas uosto plėtros poreikiams. Tai buvo paskutinis namas iš buvusios Šešupės gatvės, kuri anksčiau vadinta Nemuno 6-tuoju skersgatviu. Pokariu tas namas buvo žinomas Kaitinių namo vardu, čia tuo metu veikė laikinieji Klaipėdos evangelikų liuteronų maldos namai. Leisiu sau pacituoti Birutę Žemaitaitytę (Pietizmas Mažojoje Lietuvoje, Vilnius, 2006-07-12, http://www.voruta.lt/archyvas/82/1333): “M. Kaitinio sūnus Jonas po II pasaulinio karo tėvų sodyboje priglaudė Klaipėdos evangelikų liuteronų bendruomenės laikinuosius maldos namus. 1947-1959 metais juose vykdavo pamaldos, krikštydavo vaikus, tuokdavo poras ir konfirmuodavo jaunuolius.”
Ir iš ten pat - kas tas M.Kaitinis, baigęs čia savo gyvenimo dienas: “Mikelis Kaitinis (Michel Kaitinnis,1850.10.03 Lūžuose, Klaipėdos aps. – 1938.04.20 Smeltėje), Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, tautosakos rinkėjas, klimkiškis sakytojas. Su kitais įkūrė Lietuvišką konservatyvų skyrimo draugystę, aktyviai dalyvavo jos veikloje. Platino lietuvišką spaudą, rinko parašus peticijoms Prūsijos valdžiai, kad mokyklose lietuviams būtų dėstoma gimtąja kalba, pasisakydavo lietuvių susirinkimuose (MLE, 2000, 694). Savo lėšomis leido ir pardavinėjo A. Bruožio knygą “Prūsų lietuvei” (1906). ”
Buvusieji "Litrybromo" ir Okeaninio refrižeratorių laivyno bazės administraciniai pastatai veikiausiai bus sulyginti su žeme, nors dėl šio veiksmo kol kas abejoja kultūros paveldo specialistai.
„O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas
Tai kai visus išnaikins pastatus statytus vokiečių tada Klaipėda bus lietuviška.
Kad pastarasis, pagal viską, statytas tikrai ne iki 1918(23) metų.
„O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas
Comment