labai įdomu, Romai, ačiū. Tik nedidelė pastabėlė- siauruko tiltas ties vingio parku ėjo ne kur dabartinis pėsčiųjų, o kiek toliau. Iki jo buvusios vietos gali nueiti pro Marčiulionio namą einančiu Blindžių g. tęsiniu
Apie tą ekskursiją po Antakalnio bunkerius skelbimą perskaičiau tik jai praėjus ir labai susinervyjau. Dabar, pažiūrėjus Romo nuotraukas, bent kiek apsiraminau. Dėkui!
Svarbiausia - įžvelgti stebuklą paprastuose dalykuose.
/\ Tas objektas greičiausiai yra apleista slėptuvė - pažiūrėk į duris. Jos turi keturias rankenas skląsčiams užsklęsti.
Irgi taip galvoju, tik įdomu kokio laikotarpio, ar prieškarinė (karo laikotarpio) vokiška, ar pokarinė. Įėjimas iš senų plytų sumūrytas, bet tai galėjo padaryti ir sovietmečiu. Reikėtų kada į vidų nusileisti.
Jūrų perkėloje yra tarybinių laikų slėptuvė, kurią planuojama griauti, nes ji trukdo plėsti uostą.
Slėptuvė buvo skirta atominio ar cheminio karo arba didelės avarijos atveju pasislėpti Jūrų perkėlos darbuotojams, laivų įguloms ir į Vokietiją keltais plaukiojusiems sovietinės armijos karininkams. Slėptuvėje savaitę galėjo išgyventi apie 700 žmonių.
Ir šiuo metu statinys pritaikytas slėptis. Nuo tarybinių laikų joje beveik niekas nepakito. Čia įrengti mediniai gultai, tualetai, vandens talpykla, vadavietė, medikamentų ir maisto sandėliai, yra dyzelinis generatorius, skirtas tiekti elektrai, oro valymo sistema ir netgi autonominis patalpų aprūpinimas deguonimi.
Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) jūrų perkėlos terminalo direktorius Vaclovas Grigalauskas teigė, kad per jūrų perkėlą gabenamas nemažas kiekis pavojingų medžiagų. Įvykus avarijai slėptuvėje galėtų slėptis perkėlos darbuotojai.
Tačiau KLASCO pasitarimuose ne kartą buvo iškilęs klausimas, ką daryti su slėptuve. Ji įrengta beveik 600 kvadratinių metrų plote ir kliudo Jūrų perkėlos rekonstrukcijai.
Į Civilinės saugos objektų registrą įtrauktą slėptuvę išlaikyti KLASCO per metus kainuoja iki 2 tūkst. litų. Nuo 1986 metų, kai slėptuvė pastatyta kartu su Jūrų perkėla, ji nė karto nenaudota pagal paskirtį. Joje vykdavo tik mokymai.
Tačiau ir išgriauti slėptuvę, anot V.Grigalausko, nebūtų pigu. Joje įrengtos gelžbetoninės dvie-jų metrų storio sienos. Slėptuvę galima būtų panaudoti kaip turizmo objektą, tačiau ji įrengta uždaroje teritorijoje šalia kelio į jūrų keltus, kur važinėja sunkusis transportas.
Vakar slėptuvėje apsilankęs Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyriausiasis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas liko sužavėtas taip gerai išsilaikiusiu tarybinių laikų karinės paskirties objektu.
Slėptuvė nėra paveldo objektas. L.Kavaliauskas mano, kad jos nereikėtų griauti. Gerokai blogesni tarybiniai kariniai objektai yra mėgstami turistų.
Manoma, kad slėptuvė galėtų būti viena tų vietų, kurias galima rodyti kruiziniais laivais į Klaipėdą atplaukusiems jūrų turistams www.klaipeda.daily.lt
Griauti ar negriauti sovietmečio reliktą - slėptuvę?
Jūrų perkėlos terminale tebėra unikalus objektas - sovietmečiu įrengta slėptuvė. Ja būtų galima naudotis ir dabar, tačiau terminale ženkliai didėja krova, būtina plėsti gamybos plotus.
Slėptuvė Nr. 83 pastatyta kartu su Jūrų perkėlos terminalu (JPT) 1986 m., nes perkėla buvo karinis objektas. Ji buvo skirta įvykus atominiam sprogimui slėptis nuo užteršto oro perkėlos darbuotojams, dislokuotam pasieniečių būriui, karinių dalinių kariškiams, į terminalą atplaukusių laivų įguloms.
Slėptuvė, kurios bendras plotas 580 kv. m, yra 4 m gylyje po žeme. Virš jos - 2 m storio gelžbetonio siena ir 1,5 m storio grunto sluoksnis. Ji turi visišką autonomiją - savo dyzelį generatorių, gaminantį elektros energiją, kuria naudotis galėtų ir jūrų perkėla. Įrengti oro filtrai, pasirūpinta kokybiškais deguonies balionais, telefono komutatoriumi, suteikiančiu galimybę tiesiogiai susisiekti su Maskva. Viskas padaryta taip, kad slėptuvėje 700 žmonių galėtų išsilaikyti savaitę.
Nugriauti - brangu
Ir dabar JPT slėptuvė yra viena moderniausių Klaipėdoje. Joje tebėra daug kas išlikę, pavyzdžiui, ir gultų, ir degazacijos priemonių. Pasak grandies vadės KLASCO darbuotojos Žydrės Likšienės, prieš dvejus metus slėptuvę tikrinę Civilinės saugos departamento atstovai trūkumų nerado.
Suprantama, dabar apie atominius sprogimus niekas negalvoja, tačiau JPT kraunama daug pavojingų krovinių. Įvykus nelaimei, jeigu reikėtų žmones iš perkėlos evakuoti pavėjui, slėptuvė praverstų. Jos eksploatacinės išlaidos - 1,5 tūkst. Lt per metus.
Nors JPT labai trūksta ploto krovos darbams, tačiau slėptuvei, turinčiai 2 metrų gelžbetonines sienas, nugriauti reikėtų įdėti nemažai darbo ir lėšų. JPT direktorius Vaclovas Grigalauskas mano, jog ji dar kurį laiką nebus liečiama. Be to, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), kuriai priklauso JPT, ketina šį klausimą spręsti suderindama su valstybės poreikiais.
Paklaustas, ar perkėlos slėptuvė negalėtų tapti kruizinių laivų turistų lankomu objektu, V. Grigalauskas atsakė, kad KLASCO pramogų verslu neužsiima, tačiau, jeigu šis versliukas bent jau nebūtų nuostolingas, gal būtų galima apie tai pagalvoti.
Vertins specialistai
Pasak Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo valstybinio inspektoriaus Laisvūno Kavaliausko, Klaipėdoje yra nemažai nuo Antrojo pasaulinio karo išlikusių dar vokiečių įrengtų slėptuvių. Neseniai pradėjus jas tyrinėti paaiškėjo, kad jų yra labai įdomių, pavyzdžiui, požeminių tunelių po gatvėmis.
Pasak L. Kavaliausko, šiandien slėptuvė Nr. 83 Lietuvoje nėra kultūros vertybė, tačiau tokie objektai populiarūs Europoje ir visame pasaulyje. Latviai slėptuves naudoja kaip turizmo traukos objektus. Pavyzdžiui, jie turi 2 tūkst. kv. m. slėptuvę, kuri prieš kelerius metus buvo atidaryta turistams.
"Perkėlos slėptuvė - įdomus objektas. Pirmiausia reikia jį įvertinti, kad galėtume teikti pasiūlymus Vertinimo tarybai prie Kultūros paveldo departamento. Ji turėtų spręsti, ar jis turi būti įrašytas į valstybinį ar vietinį registrą, ar ne", - "Vakarų ekspresui" sakė L. Kavaliauskas.
įdomu kada ir kokiu tikslu tie bunkeriukai statyti. Sunku patikėti, kad tai 2PK laikų, nes iškur partizanams gauti cemento ir armatūros, be to mediena pernelyg gerai išsilaikiusi Kaip tarpukario lenkų įtvirtinimai- pernelyg atgrubnagiški...
įdomu kada ir kokiu tikslu tie bunkeriukai statyti. Sunku patikėti, kad tai 2PK laikų, nes iškur partizanams gauti cemento ir armatūros, be to mediena pernelyg gerai išsilaikiusi Kaip tarpukario lenkų įtvirtinimai- pernelyg atgrubnagiški...
Tai tikras sovietmečio propogandos pavyzdys. Man dar teko "gilioje" vaikystėje su ekskursija lankytis Rūdininkų girioje kur buvo visai neseniai atstatytos šitos pačios rąstinės žeminės, kuriose atseit gyveno ir kovojo su vokiečiais LTSR "didvyriai" Sniečkus ir kiti joparankiniai. Tai tais laikais, kai aš lankiausi, dar jokių betoninių pastatytų nebuvo. Tiesa, tuo metu ten naujas žemines su erkskavatoriu kasė, gal jas padarė betonines, kad taip greitai, kaip medinės, nesupūtų juk turėjo "išvaduotai" liaudžiai parodyti sovietinių partizanų kovų ir gyvenimo autentiką o cementą matyt ta pati "išvaduota" laiudis ir išvagė ir pragėrė, todėl perdengimai ir įlūžo.
kadangi dalyvavau Vilniaus turizmo informacijos centro surengtoje ekskursijoje "Vilniaus požemiai", tai, sakau, reik papildyt šią temą. nors kokie jau čia tie požemiai... visi civilizuoti
beje, šios gijos nėra "Temų rodyklėje". galgi reiktų įvest?..
Arkikatedros požemis:
nepagoniškos kriptos ir pagoniškas altorius:
XIII a. grindys:
kadaise požemį nuolat užliedavo vanduo, tarsi primindamos istoriją, blizga marmurinės plytelės... čia ketinta įrengti brangenybių ekspoziciją, to liudininkai - dėžutės su elektros instaliacija (neįrengė, per drėgna).
už grotų - paslaptingi grabai...
atkuriama senovinė freska (XIV a.)
Barboros Radvilaitės karstas
o čia jau Barbakanas a.k.a Bastėja. šlapia ir tamsu:
o štai už tų durų gyveno basiliskas...
kas netingi, daugiau foto ir info albuman sukroviau.
isvaiksciojom, isnarsem, bet kas konkreciau cia buvo, taip ir nesuprantu. Kazkokia gelezinkelio baze ar...? (o dar ir su rusu kalba reikalai ne itin geri)
Comment