Parašė AšNeRobotas
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
Šilutė
Collapse
X
-
Šilutė patiko. Daug nesitikėjau, todėl miestas maloniai nustebino. Rekomenduoju apsilankyti Šilutės Hugo Šojaus muziejuje. Muziejuje 3 aukštai, o ekspozicija įvairialypė - Šilutės istorija, H.Šojaus šeimos istorija, gamta ir kultūra, etniniai regiono reliktai ir laikina teminė ekspozicija. Turgaus aikštė ir šalia esanti Šyšos pakrantė gerai sutvarkytos, bet vieta gana naujauki dėl tuštumos aištėje. Žmonėms mažai tikslo ten ilgiau pasibūti. Tikriausiai, vieta būna gyvybinga per šventes.
Comment
-
Parašė Brokeris Rodyti pranešimą
Man vienas gražiausių Lietuvos miestų, nieko netrūksta mieste o jei dar esi koks freelenceris tai pasaka ten gyventi. Gal tik paugliams nėra per daug veiklos.
- 1 patinka
Comment
-
Parašė Obi-Wan Kenobi Rodyti pranešimą
Miesto patrauklumą gyventi reikia vertinti maždaug lapkričio mėn viduryje apie 18 val. Vasarą tai ir Kaišiadorys patrauklūs.Paskutinis taisė Silber418; 2022.09.02, 14:10.
- 2 patinka
Comment
-
Kokybės klausimų prašome nekelti ir akių nedraskyti
https://www.silokarcema.lt/naujiena/...edraskyti.html
Kiškio dauboje...
- 7 patinka
Comment
-
Parašė manometras Rodyti pranešimąNet nežinau ar šitą dėčiau į Šiaip linksma, ar į Šiaip liūdna, ar į Šiaip įdomu.
- 1 patinka
Comment
-
Gavosi ilgas atsakymas, tad iš karto atsiprašau už paklodę
Parašė mantasm Rodyti pranešimą
kuo Šilutė urbanistiškai geresnė nei Kaišiadorys, Utena ar Švenčionėliai?
Didžiausia problema su tokia miestelių struktūra yra ta, kad komercija paprastai statosi aplink tankiausias miestelio dalis, t.y. ten, kur galima lengviausiai pasiekti daugiausia žmonių. Būtent dėl to lietuviškuose miesteliuose dažniausiai komercija būna neproporcingai koncentruota didelėse, parkingais apsuptose dėžėse, esančiose šalia miestelių, prie didelių kelių. Europos miesteliuose tokios komercijos irgi yra, tačiau tankiausios miestelių dalys ('high streets') gali rimtai su ja pakovoti. Lietuvoje, tuo tarpu, nominalūs miestelių 'centrai' nuo tokios komercijos gauna malkų į vienus vartus. Jų 'centruose' dažnai visiškai nėra ką veikti, net ir su ES fondais sutvarkius šaligatvius ar įrengus parką, kurį aplanko kokie penkiolika žmonių per dieną. Būtent dėl to didelėje dalyje Lietuvos miestelių egzistuoja de facto du centrai: vienas nominalus (prie bažnyčios), kitas - mikrorajoninis, kuriame yra visa komercija (tai galioja ir tavo paminėtiems Švenčionėliams).
Kai kuriais atvejais ši problema buvo palengvinta komunistų planuotojų. Pavyzdžiui, netoli Švenčionėlių esančiuose Švenčionyse, komunistai sugalvojo mikrorajoną statyti miestelio nominaliame centre. Būtent dėl to Švenčionių centras 'jaučiasi' žymiai geriau ir miesteliškiau nei distopinis Švenčionėlių centras - ten daugiau komercijos ir daugiau veiksmo.
Kitas dalykas, aišku, yra architektūra ir pastatų išdėstymas - dažnai geriausi Lietuvos miesteliai yra tie, kurie daugiausia plėtėsi 'stalinistinio' planavimo metu pokaryje. Tais laikais dar urbanistai mokėjo formuoti centrus ir įveikti iššūkius, kuriuos reikia įveikti norint statyti tankiai centre. Vėlyvajame sovietmetyje būdavo tiesiog pasirenkamas eilinis šalia miestelio esantis laukas ir ten sugrūdami žmonės, meluojant jiems, kad 'medžiai ir gamta'. Dėl to kuo didesnė dalis miestelio buvo pastatyta vėlyvojo 'modernizmo' laikais, tuo tas miestelis yra šūdinesnis ir labiau išbalansuotas bei architektūriškai ir urbanistiškai neįdomus. Lietuvos miesteliai taip pat daugiausia neturi ir jokių architektūriniu regioninių gairių privačiai statybai. Dėl to yra statoma bet kaip, bet kokiom spalvom ir bet kokiu stiliumi. Aplinkui tuos miestelius nėra jokio savito, regioninio 'vaibo', kuris yra įprastas vakarų Europoje.
Kalbant apie transportą, transportas irgi yra sudedama miestelio centro dalis. Tačiau mikrorajoniniai modernistai (kurie dominuoja Lietuvos miestuose) neretai iškelia autobusų stotis į miestų kraštus, nesugeba perkelti traukinio stočių į centrą, net kai bėgiai eina pro jį (kaip pvz. Jonavoje) ir pan. Viskas juose sukasi aplink automobilį, o alternatyvos tam nėra jokios. Tie žmonės tiesiog nesupranta kas yra transportas ir kodėl jis turi būti centre. Transporto analfabetas Pakalnis ne per seniausiai, pavyzdžiui, siūlė iškelti Vilniaus centrinę stotį į Pilaitę. Ko tikėtis iš mažesnių miestelių, jei sostinėje supratimas apie transportą ir jo svarbą centro formavimui yra nulinis?
Dabar dėl ko gerai yra Šilutė:- Miestelis turi aiškiai suformuotą centrą, kurio (iš struktūrinės perspektyvos) nesugebėjo sunaikinti ir sovietų modernistai, kurie, vietoje statymo izoliuotų getų (kaip koks Šiaulių Pietinis), komiblokus išsklaidė aplink centrą, tad ir po tos plėtros miestas centravosi ties centrine Lietuvininkų gatve.
- Šilutė, skirtingai nei kiti Lietuvos miesteliai, turėjo labai rimtą mūrinių ir moderniam naudojimui tinkamų pastatų skaičių iš karto po karo ir tai jaučiasi - sutvarkius gatves, ten būtų galima išgauti kokius gal 2 kilometrus tikros centrinės gatvės. Skyrus dalį tokios gatvės tik pėstiesiems, Šilutė galėtų turėti top 5 centrinę gatvę Lietuvoje. Tai, būtų geriau nei koks 5 kartus didesnis Panevėžys ar 3-4 kartus didesnis Alytus, nekalbant jau apie panašaus dydžio Lietuvos miestelius
- Miestelyje tiek autobusų, tiek traukinių stotys yra centre ar prie pat jo, o tai yra labai svarbus centro formavimo atributas
- Šilutėje ir aplink Šilutę yra daug savitos regionui architektūros, pasilikusios nuo vokiškųjų laikų, nors mačiau kažkiek ir naujos statybos, kuri turėjo regioninės architektūros bruožų, o tai Lietuvoje yra itin neįprasta (bent jau už Klaipėdos regiono ribų)
- 19 patinka
Comment
-
Parašė MedinisStrazdas Rodyti pranešimąŠilutėje, pagal idėtas nuotraukas, nudžuvęs medis vidurį šaligatvio, stulpai, pėstiesiems vos kelios plytelės aplinkui 4 juostų gatvę kurioje nupieštos tik dvi juostos. Jei dėl pastatų, tai Kaišiadoryse 3 aikštai, Šilutėje 2.
https://www.youtube.com/watch?v=lFRn4vW6LiE
- 3 patinka
Comment
Comment