Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

Parodos ir pristatymai

Collapse
Tai svarbi tema.
X
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Kauno galerijoje POST - architektūros įkvėpta paroda
    Town at Edge of Garden at Edge of Town/ Miestelis sodo pakrašty, pakrašty miestelio
    ( veiks iki spalio 13os)

    https://lt-lt.facebook.com/events/495000577957531/

    https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/...a-apie-lietuva
    nuo 04:15

    Comment


      ARCHITEKTO HERBARAS: Įsivaizduojamas Kauno raštų žemėlapis

      Kauno menininkų namų ir Kauno architektūros festivalio KAFe parodoje „Architekto herbaras“ pristatomas įsivaizduojamas Kauno raštų žemėlapis, tyrinėjantis miesto gamtinių paviršių įvairovę. Čia vienodas dėmesys teikiamas ir gamtinei, ir žmogaus sukurtai aplinkai, tokiu būdu identifikuojant skirtingas Kauno erdves ne pagal architektūrinę struktūrą, o gamtinę. Išraiškingi gamtiniai raštai ir medžiagiškumo pavydžiai, užfiksuoti šiuolaikinių technologijų pagalba, persipina su žmogaus kuriamo pasaulio artefaktais. Šiame procese griežtos miesto ribos nyksta, užleisdamos vietą užpelkėjusioms pievoms, tampančiomis paslankiais riboženkliais, architektūra išleidžia šaknis ir suveši žaliuojančiais ūgliais, o mikroskopiniai medžiagiškumo raštai kuria alternatyvą urbanistiniams tinklams.
      Paroda „Architekto herbaras“ Kauno menininkų namuose veiks iki spalio 18 dienos darbo dienomis 10-19 val.

      http://pilotas.lt/2019/10/04/archite...stu-zemelapis/

      https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/...turtui-isigyti
      nuo 05:20

      Comment


        NDG lapkričio 5:

        Lapkričio 5 d., antradienis, 19 val.

        MARIJA DRĖMAITĖ

        Architekto Le Corbusier palikimas

        Ar namas vis dar yra „mašina gyventi“?

        Architektūros istorikė Marija Drėmaitė tyrinėja 20 amžiaus architektūrą ir miestų modernizaciją, dėsto Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, nuolat dalyvauja mokslinėse konferencijose visame pasaulyje, rašo populiarias knygas savo tyrimų temomis ir yra labai laukiama paskaitų skaitytoja, nes geba patraukliai išdėstyti profesionalų turinį ne tik specialistams, architektūra besidomintiems smalsuoliams, bet ir plačiajai auditorijai.

        Paskaitoje Marija Drėmaitė pristatys bene garsiausio 20 amžiaus architekto Le Corbusier (1987–1965) idėjas apie modernų būstą ir šių idėjų įtaką mūsų šiandienos gyvenimui. Le Corbusier knyga „Architektūros link“ (Vers une architecture), parašyta beveik prieš šimtą metų (1923), laikoma bene svarbiausiu 20 amžiaus architektūros manifestu. Tai epinė knyga – jos autorius taip įtikinamai pagrindė moderniosios architektūros poreikį, kad daugeliui tai atrodė vienintelis teisingas kelias. Garsusis Le Corbusier pareiškimas, kad „namas – tai mašina gyventi“ ir kitos architektūrinės idėjos gali atrodyti beprotiškos, juokingos arba negailestingai autoritarinės, tačiau jomis žavėjosi ir sekė didžiuma 20 amžiaus architektų ir planuotojų. O kiek jos aktualios šiandien?
        https://www.lapastalks.com/marija-drmait
        Paskutinis taisė Romas; 2021.07.21, 20:03. Priežastis: Nebūtinas visur BOLD (riebus šriftas)

        Comment


          Energetikos muziejus
          2019 m. gruodžio 7-21

          https://www.etm.lt/

          Comment


            „Idealizmas“: Utopija Lietuvos architektūroje I.
            Architektės Godos Verikaitės paroda „Bolotopija“


            Click image for larger version

Name:	unnamed.jpg
Views:	523
Size:	146,6 kB
ID:	1772987



            http://www.0-x.eu/galerija/idealizma...da-bolotopija/

            Comment


              Kviečiame į tęstinio parodų ciklo projekto „Idealizmas 3x3x3“, architektės ir menininkės Aistės Amrazevičiūtės parodos „Lignarium“ atidarymą, kuris įvyks 2020m. gegužės 29 d. 18 val. Architektūros galerijoje „Nulinis laipsnis“ Šv. Stepono 14, Vilnius.

              Apie Projektą:

              Geografinė padėtis ir miškų gausa sąlygojo medienos, kaip pagrindinės Lietuvos statybinės medžiagos, paplitimą. Lietuva turtinga puošniais medžio dirbiniais, medinės architektūros išskirtinumu bei ornamentikos įvairove. Vizuali kalba iliustruoja vietos kultūrinį paveldą, kurį vienija bendras intuityvus bruožas- išreikšti artimą ryšį su gamta. Dėl industrializacijos ir standartizuotų statybinių gaminių, įgimtos medienos savybės bei būdingas heterogeniškumas vis dar lieka nepakankamai vertinami ir neištirti.
              Daugiau informacijos nuorodoje:

              http://www.0-x.eu/uncategorized/arch...oda-lignarium/

              Click image for larger version

Name:	ybw4qv3a.jpg
Views:	472
Size:	123,5 kB
ID:	1803424

              Comment


                Istorija ir atmintis. Romano Borisovo akvarelės
                Valdovų rūmai 2020 m. spalio 14 d.–2021 m. birželio 20 d.

                https://www.valdovurumai.lt/lankytoj...sovo-akvareles

                Virtuali ekskursija po parodą su autoriumi
                Istorija ir atmintis. Romano Borisovo akvarelės
                2021 m. vasario 13–16 d.
                https://www.valdovurumai.lt/lankytoj...a-su-autoriumi
                https://www.delfi.lt/kultura/naujien....d?id=86440035

                Comment


                  Buvusios caro kareivinės virto moderniausiu Lietuvos nacionalinio muziejaus filialu – buvusią paskirtį primena arkos ir fasadas

                  Buvusios caro laikų kareivinės, sovietmečiu – mokykla-internatas, Lietuvai atgavus Nepriklausomybę atiteko Lietuvos nacionaliniam muziejui (LNM). Duris atverti pastatas gali tik dabar, po 10 metų rekonstrukcijos.
                  Kaip sako LNM direktorė Rūta Kačkutė, muziejus džiaugiasi pristatydamas moderniausią filialą, jame galės eksponuoti ir parodas iš užsienio, kurioms iki šiol neturėjo tinkamų erdvių.
                  LNM direktorė Rūta Kačkutė pasakoja: tai 1878 metais pastatytas kareivinių pastatas (dab. T.Kosciuškos g. 3) . Tiesa, apie pirmykštę paskirtį jau primena tik akcentai, pastato išorė, nes viduje čia viskas itin modernu. Tokio filialo LNM dar neturėjo.

                  https://www.15min.lt/m/id/aktualu/li...das-56-1461592
                  Paskutinis taisė Romas; 2021.07.21, 19:55. Priežastis: Citavimas

                  Comment


                    Vilniaus miesto muziejus
                    Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai
                    2021.07.21 - 2022.01.09
                    Kaip šiandien atrodytų Vilnius, jei visos praėjusio amžiaus vizijos miestui būtų virtusios realybe? Kodėl kai kurios iš jų nebuvo įgyvendintos? Kodėl tos pačios vietos nepaliauja masinti kūrėjų beveik šimtą metų? Atsakymus į šiuos klausimus rasite liepos 21 dieną duris atversiančioje Vilniaus muziejaus parodoje „Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai

                    Pasirodo, į XX a. Vilniaus miesto plėtros planus buvo įtraukti net 3 vandens telkiniai, tačiau nė vienas nebuvo išpildytas. „Būtume galėję turėti Vilniaus marias“, – pažymėjo M.Drėmaitė.
                    „Dar 1938 m. Turniškėse turėjo išdygti hidroelektrinė, turėjusi Vilniui teikti pigią elektros energiją, todėl šalia Neries iki pat Nemenčinės turėjusios būti marios. Tačiau keičiantis valdžioms, sumanymas buvo numarintas.“
                    „Kitas projektas, susijęs su Vladislovo Mikučianio projektu, kuriuo numatyta patvenkti Vilnelę prie Pūčkorių. Tačiau jo užmojai pernelyg smarkiai keitė gamtą bei reikalavo didelių lėšų ir laiko. Todėl šis projektas nebuvo įgyvendintas“, – pasakojo M.Drėmaitė.
                    Trečiąjį projektą istorikė pavadino „veikiau diplominiu“, tačiau jis taip pat buvo susijęs su Nerimi: „1979 m. Vilniaus universiteto geografijos katedros absolventas Gintautas Grodis buvo sumanęs rekreacinį Neries telkinį prie Nemenčinės. Pagal planą turėjo susiformuoti Vilniaus marios, kurios būtų tokio dydžio, kad vienu metu galėtų atostogauti 50 tūkst. vilniečių.“ (...)

                    Pasak kuratorių, parodos turinys susideda iš 10 temų, suskirstytų į 3 rūšis: pagal laikotarpį, topografiją (miesto vizijos ir generaliniai planai, karštieji taškai), tipologiją (Vilniaus marios, šventovės, aistras keliantys paminklai).
                    Vilniaus muziejaus salėse bus eksponuojami brėžiniai, maketai, kai kurių pastatų 3D modeliai Vilniaus žemėlapyje, foto ir video manipuliacijos. (...)

                    Parodoje bus galima daugiau sužinoti ir apie jau pastatytus reikšmingus objektus, pavyzdžiui, Sporto rūmų kompleksą ar Seimo rūmus. „Tai yra konkursiniai objektai, tad mes norėjome pasižiūrėti, kaip būtų atrodžiusios šios erdvės, jei šie projektai nebūtų pelnę pirmosios vietos“, – sakė M.Drėmaitė.

                    https://www.15min.lt/kultura/naujien...s-1104-1538224
                    https://www.15min.lt/kultura/naujien...ai-929-1535254

                    Comment


                      Paroda Vilniaus miesto muziejuje
                      Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai
                      2021.07.21–2022.01.09

                      Viskas padaryta, kad senamiestį būtų kuo nepatogiau pasiekti. Muziejaus pastatas dar mažiau mažai pastebimas, nes Vokiečių gatvės viduryje iškastos komunikacijos. Pirmą kartą apsilankiau šiame muziejuje - vien dėl šios parodos.


                      Bendras įėjimas į kavinę ir į muziejų. Bilietą reikia nusipirkti kavinėje







                      ​​​​

                      Labai įdomus 1980 m. projektų maketas "Vilnius 2000" iš Energetikos ir technikos muziejaus


                      Matosi tiltas Žvėryne, Kęstučio gatvės tąsoje ir tunelis nuo Geležinio Vilko į Vytenio gatvę


                      Šnipiškių vystymo vizijos


                      Sukami trys filmai


                      A. Nasvytis pristato naujojo centro vizijas




                      Tarpukariu vykusio Adomo Mickevičiaus paminklo konkursų projektai

                      Nemažai sovietinio laikotarpio centro planų ir vizualizacijų


                      Buvo ir nematytų projektų - Turniškių užtvanka, 1931 m. futuristinė vizija, 1938 m. ir 1943 m. išplanavimo projektai
                      Ogólny plan zabudowania miasta Wilna w granicach administracyjnych / Vilniaus genplanas 1938 m.


                      Gal buvo mažoka sovietinių laikų generalinių planų.
                      Tačiau ankstyvojo sovietmečio generalinių planus galima surasti virtualiuose archyvuose.
                      O dėl vėlesnio laikotarpio - nepatogu visiems rodyti, kad kokia nors Šiaurinė gatvė nepastatoma jau 50 metų

                      Gaila, kad kai kurie projektai liko neįgyvendinti


                      Tačiau kai kurių projektų visai negaila


                      Malonu, kad darbuotojai paslaugūs ir išmanantys.
                      Tikrai puiki paroda su labai gerai atrinktais eksponatais, lakoniškais ir tiksliais paaiškinimais.
                      Dešimtmečio įvykis.

                      Comment


                        O kas nepatogaus su senamiesčio pasiekimu? Ką tik grįžom iš parodos, išlipom MO muziejaus stotelėje ir atėjome. Kas čia nepatogaus?

                        Comment


                          Parašė digital Rodyti pranešimą
                          Ką tik grįžom iš parodos
                          Kaip patiko paroda?

                          Comment


                            Paroda įdomi, 2 valandos prabėgo nepastebimai.

                            Comment


                              Žymusis Vilniaus dailininkas Stanisław Bohusz - Siestrzeńcewicz (1869 - 1927) grįžo į gimtąjį Vilnių
                              Jo paroda veiks Vilniaus dailės galerijoje nuo š.m. spalio 28 d. iki gruodžio 15 d..

                              Buvo parodos pristatymas ir per LRT televiziją. Apgailėtinai atrodė, kaip perrašius jo pavardę į "Stanislovą Bohušą - SEstšencEvičių, bet ir buvo bandoma tarti sulietuvintai ne ..."ievičius" o "..EEEvičius" su atviru "æ:' (kaip mEdis ar mEnas").

                              Vilniaus paveikslų galerijoje – Stanislavo Bohušo-Siestšencievičiaus paroda
                              Spalio 28 d., 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaroma dailininko Stanislovo Bohušo-Sestšencevičiaus kūrybos paroda (veiks iki gruodžio 15 d.), kurioje bus eksponuojami svarbiausi Lenkijoje ir Lietuvoje saugomi kūriniai, pristatantys įvairias dailininko kūrybos sritis – buitinio žanro paveikslus ir piešinius, art nouveau bruožų turinčias simbolistines kompozicijas, iliustracijas vilnietiškojo kabareto „Ach“ leidiniams, XX a. pradžios Vilniaus gatvių ir aristokratų salonų gyvenimo vaizdus.

                              https://www.bernardinai.lt/vilniaus-...iciaus-paroda/
                              Stanisław Bohusz - Siestrzeńcewicz gimė 1869 m. lapkričio 26 d. Nemenčinėlės dvare (20 km nuo Vilniaus, dab. Riešės sen.), Lietuvos bajorų Stanislavo Bogumilo Bohušo-Siestšencievičiaus [Stanisław Bogumił Bohusz - Siestrzeńcewicz] ir Konstancijos Volanaitės [Konstancja Wolan] šeimoje.
                              Mokytis dailės jis pradėjo Vilniuje, Mykolo Medardo Rudnickio dirbtuvėje Tilto gatvėje ir Ivano Trutnevo vadovaujamoje Vilniaus piešimo mokykloje. 1888–1894 m. dailės studijas tęsė Imperatoriškojoje dailės akademijoje Peterburge. 1894–1895 m. dailininkas tobulinosi «Akadémie Julian» Paryžiuje, vėliau persikėlė į Miuncheną, keletą metų praleido žymaus lenkų tapytojo Józefo Brandto studijoje, priklausė tenykštei lenkų dailininkų kolonijai, tapo Miuncheno „Kunstverein“ draugijos nariu.

                              Apie 1900 m. S. Bohušas-Sestšencevičius sugrįžo į tėvynę. Daug laiko jis praleisdavo keliaudamas po įvairius Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos dvarus, dažnai lankydavosi Vilniuje. 1907 m. dailininkas apsigyveno Vilniuje, aktyviai įsitraukė į miesto kultūrinį gyvenimą. 1920 m. jis persikėlė į Poznanę, čia tapo dailininkų draugijos „Świt“ nariu.
                              Dailininkas mirė 1927 m. gegužės 24 d. Varšuvoje, buvo palaidotas Vilniuje, evangelikų kapinėse ant Tauro kalno. Kapines panaikinus, S. Bohušo-Sestšencevičiaus antkapis buvo perkeltas į Vilniaus Rasų kapines. (...)

                              Šią iš Lenkijos ir Lietuvos kolekcijų suformuotą parodą surengė Suvalkų apskrities muziejus. Be Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, kūrinius jai skolino Varšuvos ir Poznanės nacionaliniai muziejai, Lodzės dailės muziejus, Mazovijos muziejus Plocke, Lešno apskrities muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Bažnytinio paveldo muziejus Vilniuje, Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“, dr. Jaunius Gumbis bei privatūs Lenkijos kolekcininkai.
                              Parodos kuratorė Eliza Ptaszyńska (Suvalkų apskrities muziejus). Parodos koordinatorius Vilniuje Evaldas Stankevičius (Lietuvos nacionalinis dailės muziejus). Organizatoriai: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Suvalkų apskrities muziejus

                              https://www.lndm.lt/stanislovas-bohu...ius-1869-1927/

                              https://kurierwilenski.lt/2021/10/27...strzencewicza/

                              Comment


                                Paroda Vilniaus miesto muziejuje
                                Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai
                                2021.07.21–2022.01.09

                                Marija Drėmaitė, Rasa Antanavičiūtė
                                Neįgyvendintas Vilnius
                                V., Lapas, Vilniaus muziejus, 2021
                                Ši knyga lydi Vilniaus muziejaus parodą „Neįgyvendinti XX amžiaus Vilniaus projektai“, kurią rengė ir kuravo knygos autorės. Knyga išleista bendradarbiaujant su Vilniaus muziejumi.


                                https://vilniausmuziejus.lt/knygos-n...s-pristatymas/

                                Comment


                                  Atidarymas šiandien 20:30

                                  2022.01.22 - 2022.05.10
                                  ​​​​​„Modernizmas ateičiai 360/365“
                                  Kauno centrinis paštas, Laisvės alėja 102
                                  Penkių modernistinių miestų partneriai iš Kauno, Lvovo, Brno, Kortrijko ir Tel Avivo pastaraisiais metais leidosi į nepaprastai daug vertingų patirčių dovanojusią kelionę. (...)

                                  Ekspozicijoje kuriamas vientisas pasakojimas apie modernizmo architektūrą kaip reiškinį, kurį patyrė Rytų, Vidurio ir Vakarų Europos miestai. Taip pat analizuojamos skirtingos šalių patirtys, susijusios su šiuo palikimu (...)
                                  ​​​​
                                  ​​​​​​„Modernizmas ateičiai“ parodoje skaičius 360 simbolizuoja visas galimas modernizmo perspektyvas: kultūrines, politines, ekonomines ir kt. O skaičius 365 skatina atkreipti dėmesį į kasdienybės paveldą. (...)

                                  https://kultura.kaunas.lt/renginys/t...i-360-365/5714
                                  Jei dar nėra temos apie KEKS -2022, tai turbūt pats laikas tokią sukurti.

                                  Comment


                                    Vilniaus muziejus
                                    2022.01.28 - 2022.07.03
                                    Vokiečių gatvė
                                    Apie gana trumpą Vokiečių gatvę Vilniuje kalbama ir rašoma daug ir seniai. Ji linksniuojama kaip brutalios sovietinės invazijos į Senamiestį auka, Didžiojo ir Mažojo Vilniaus žydų getų skiriamoji riba, svarbi miesto centro atkarpa, kurią reikia vienaip ar kitaip pertvarkyti. Šiandienos vilniečiams Vokiečių gatvė yra tokia sava, kad veikiausiai retas susimąsto, kodėl ši gatvė vadinasi būtent taip, kada ji atsirado ir kaip keitėsi jos kasdienybė.

                                    https://vilniausmuziejus.lt/gyvenimas-vokieciu-gatveje/
                                    http://www.bernardinai.lt/parodoje-a...zo-stikliukai/

                                    Comment


                                      Buvau šitoj parodoj apie Vokiečių gatvėj, jau trečioji šiame naujame Vilniaus muziejuje. Esu didelis šio muziejaus entuziastas ir vis dar labai džiaugiuosi, kad toks muziejus yra. Visgi, vietos jiems tobulėti dar tikrai yra. Vokiečių gatvės paroda pasirodė gan įdomi, bet šiek tiek padrika, pabarstyta visko po truputį, kartais nelabai logiškai išdėstant parodos skyrius. Jau neminint tai, kad trūko kažkokio interaktyvumo ar įdomaus pateikimo. Gal taip nutiko, nes prie parodos kuratorių nurodyti net šeši žmonės. Gal trūko vieno žmogaus, kuris sujungtų šešias parodas į vieną?

                                      Iš visų trijų jų parodų, kol kas pastaroji silpniausia, nors tema iš savęs be galo įdomi. Nueiti pasižiūrėti vis tiek siūlau, tik gal labai didelių lūkesčių šiam kartui nereikia turėti

                                      Comment


                                        Paroda „Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas“
                                        Antanas Ingelevičius (1892–1947?) – kūrėjas, kuriam buvo atseikėta talento, bet pagailėta šlovės.
                                        Jo nuotraukos tokia pat paslaptis, kaip ir jų autorius. Prieš jo fotoobjektyvą tarpukario Kaunas atsiskleidė visai kitomis spalvomis – senovinis, medinis, besivystantis, kasdienis ir ikimodernistinis. Visai kitoks, negu mes jį pažįstame.


                                        https://lnm.lt/renginiai/paroda-anta...as-ir-miestas/
                                        Deja, paroda veikė tik iki vakar ...
                                        https://lnm.lt/aktualijos/kulturos-i...amas-lankymas/

                                        Comment


                                          Kęstučio Stoškaus paroda "VILNIAUS PORTRETAS"
                                          Paroda Vilniaus rotušėje veiks nuo vasario 28 d. iki balandžio 1 d.
                                          Kęstutis Stoškus (g. 1951 m.) – talentingas architektūros fotografas, kurį pavergė senojo Vilniaus miesto magija. Su fotoaparatu jis išvaikščiojo kiekvieną Senamiesčio gatvę, skersgatvį, akligatvį ir upių krantines, užsuko į kiemus, užkopė į kalvas ir ištyrinėjo vienuolynus, bažnyčias, kapines.
                                          Kaip meistriškas architektūros fotografas, Stoškus dažnai bendradarbiauja su istorikais, meno istorikais ir leidėjais, iliustruodamas mokslinius leidinius ir albumus. Vis dėlto dauguma jo fotografijų atsirado be jokio užsakymo ir tik vėliau pasitarnavo šalies architektūros tyrinėjimo, dokumentavimo ir populiarinimo tikslais.
                                          Stoškaus architektūrinėse fotografijose labiausiai žavi gebėjimas dokumentinę fotografiją suderinti su subjektyvia menine fotografija, neprarandant nei vienos iš šių sričių privalumų.

                                          https://www.vilniausrotuse.lt/lt/ren...iaus-portretas
                                          Rotušės darbo valandas surasti sudėtinga, o aplankytioi po darbo vlandų - dar sudėtingiau.

                                          Šiandien rodė reportažą per LRT "Labas rytas". radau tik garso įrašą
                                          LRT.lt 2023 03.23
                                          Kęstutis Stoškus: eidami senamiesčio gatve pakelkite galvas - tai Vilnius, stebuklingas karalių miestas
                                          https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/...araliu-miestas

                                          Comment

                                          Working...
                                          X