Parodos ir pristatymai

[laimutis]

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje - fotografijų paroda „D-O-N-E-L-A-I-T-I-S“

2013 m. vasario 13 d., ketvirtadienį, 17.30 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) atidaroma fotografo Virgilijaus Jankausko fotografijų paroda „D-O-N-E-L-A-I-T-I-S“. Pasak parodos autoriaus, tai jo noras pasisavinti Kristijoną Donelaitį savo fotografijoms ir surasti jo pėdsakus Mažosios Lietuvos Žemėje šiandien.



http://www.mazoji-lietuva.lt/article.php?article=6773

[inga.]

Dalinuosi Kultūros paveldo departamento kvietimu:

Vilniaus Akropolyje veikia fotografijų paroda "Lietuvos vėjo malūnai". Autorius Raimondas Gurskis įamžino visus vėjo malūnus, esančius Lietuvoje: http://akropolis.lt/lt/vilnius/nauji...po-vienu-stogu

[Romas]

V.Kasiulio dailės muziejus. 2014 m. 05.15-09.14

2014-05-14
„XX a. pirmosios pusės Vilniaus dailininkų grafika ir piešiniai iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių“

Pranešime palieku tik autorių pavardes, pilnas pranešimo tekstas - nuorodoje:

Paroda „Vilniaus ženklai“

Ekspozicijoje – daugiau nei šimtas 1900–1950 metais sukurtų autorinių estampų, piešinių, pastelių, akvarelių. Lankytojams rodoma daugiau nei šimtas 1900–1950 metais sukurtų autorinių estampų, piešinių, pastelių, akvarelių iš Lietuvos dailės muziejaus rinkinių (...)


Pasak parodos kuratorės Ilonos Mažeikienės, „(...) Vilnius, išgyvenęs nemažai dramatiškų istorijos posūkių, visada garsėjo tolerancija ir pakantumu įvairioms kultūrinėms tradicijoms, kurias daug metų puoselėjo įvairiatautė miesto bendruomenė. Būdama marga, daugialypė ir daugiakalbė, ji aktyviai kūrė savitą vilnietišką kultūrinę tapatybę. (...) Vilniaus meno gyvenimui buvo būdingas balansavimas tarp prieraišumo tradicijoms ir vis prasiveržiančių naujumo apraiškų, nuolatinė įtampa tarp konservatyvumo ir liberalumo. (...).“

(...) Vyriausioji šimtmečio pirmos pusės vilniečių menininkų karta – tai amžių sandūroje gimę ir Vilniuje aktyviai pasireiškę fotografas ir tapytojas Stanislavas Filiberas Fleris (Stanisław Filibert Fleury), atkreipęs visuomenės dėmesį pirmosiomis stereoskopinėmis Vilniaus fotografijomis ir gyvųjų paveikslų inscenizacijomis, Vilniaus piešimo mokyklos ir Peterburgo dailės akademijos auklėtiniai Juzefas Balzukevičius (Józef Bałzukiewicz), Stanislavas Bohušas-Sestšencevičius (Stanisław Bohusz-Siestrzeńcewicz), Eugenija Senkevič-Pšelgovska (Eugenia Sienkiewicz-Przyalgowska), lenkų modernizmo klasikas, (...) Ferdinandas Ruščycas (Ferdynand Ruszczyc), urbanistinių vizijų autorius Juozapas Kamarauskas. (...)

Viduriniosios kartos vilniečiai – (...) Adamas Mendzyblockis (Adam Międzyblocki), Liudomiras Slendzinskis (Ludomir Sleńdziński) ir Bronislavas Jamontas (Bronisław Jamontt), Vytautas Kairiūkštis (..). Tarp šios kartos dailininkų derėtų išskirti aktyvaus grafiko, šios dailės srities žinovo, atsidavusio pedagogo Ježio Hopeno (Jerzy Hoppen) nuopelnus.

Jauniausieji tarpukario grafikai – tai profesinį grafiko kelią pasirinkę Dailės fakulteto auklėtiniai. Tarp jų išskirtume Zbignevą Kališčiaką (Zbigniew Kaliszczak), (...) Romaną Jakimavičių (Roman Jakimowicz) ir Edvardą Kučinskį (Edward Kuczyński), (...) Valentą Romanovičių (Walenty Romanowicz). Vienas įdomiausių šios kartos grafikų buvo Leonas Kosmulskis (Leon Kosmulski) (...) . Vladas Drėma ir Balys Macutkevičius sukūrė portretų ir žanrinių kompozicijų (...). Ekspresionizmo stilistikos atgarsių gausu Benciono Michtomo (Bencion Michtom), Šeinos Efron (Szejna Efron), Fanios Levuvnos (Fani Lewówna, Adatos Gurevič-Grodskos (Hadasa Gurevicz-Grodska), Rachelės Suckever (Rachel Suckever) kūryboje. (...). Tarpukario Vilniaus grafikos mokyklos puoselėtoms tradicinėms vertybėms ištikimi savo kūryboje liko Levas Dobžinskis (Lew Dobrzyński) ir Michailas Sevrukas (Michał Siewruk), tuo tarpu Juzefo Senkalskio (Józef Sękalski) medžio raižiniuose dominuoja moderniõs, miestiškos kultūros ženklai, (...). Grafikos ir taikomosios dailės sąsajas matome dekoratyviuose, spalvotuose Hanos Milevskos (Hanna Milewska) estampuose, primenančiuose audinių ir kilimų raštus.

Karo ir pokario metų Vilnius, kaip svarbus kūrybos motyvas, gyvas Mečislovo Bulakos piešinių sangvinu cikle (1943–1950) su apgriauto, apdegusio Vilniaus senamiesčio vaizdais, Vlado Drėmos medžio raižinių serijoje (1943)(...).


http://www.lrkm.lt/go.php/lit/VYTAUT...JE_ATIDAR/4626

Viena nuotrauka iš tos parodos



Paroda nėra labai įspūdinga - pateikiami mažos apimities darbai, daugiausia grafikos. Kai kuriuos (J.Hoppeno, V. Drėmos, W. Romanowicziaus) teko matyti internete.
Kur kas didesnį įspūdį daro autorių sąrašas, iš kurių dalis daugeliui beveik negirdėti.
Galima įsivaizduoti, kiek mums nežinomų to laikotarpio dailės kūrinių yra sukaupta Vilniaus dailės muziejuje ir turbūt dar nebuvo viešai eksponuojami.

[digital]

Vilniuje duris atvers pastatai, šiaip visuomenei neprieinami

Šiandien Vilniuje prasideda visame pasaulyje itin populiarus, o mūsų sostinėje organizuojamas pirmą kartą atviros architektūros festivalis „Open House“, kurio metu bus galima aplankyti daugiau nei 30 architektūros objektų, kurie visuomenei paprastai yra neprieinami ar sunkiai prieinami.

Vilniečiai galės užeiti į Lietuvos Respublikos prokuratūrų administracinį pastatą, Santuokų rūmų bei Operos ir baleto teatro užkulisius, pagrindinę „Swedbank“ būstinę, Kompozitorių sąjungos pastatą, Naciolnalinės dailės galerijos menes, buvusio Žemės ūkio ekonomikos mokslinio tyrimo instituto ir Skaičiavimo centro koridorius, Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą, atviri bus keli individualūs gyvenamieji namai. Nemokamas ekskursija po pastatus ves savanoriai ir architektai.

[Romas]

Gal dar ne vėlu sudalyvauti...

vz.lt 2015.04.25
„Open House“ kviečia į dialogą architektus ir visuomenę

Daugiau nei 30-yje pasaulio miestų rengiamas atviros architektūros festivalis „Open House“ balandžio 25–26 d. pasiekia ir Vilnių.
(...)

Renginyje savarankiškai arba ekskursijose su savanoriais gidais, architektais ar meno kritikais bus galima apžiūrėti pastatus, kurie šiokiomis dienomis miestelėnams neprieinami. Kai kuriuose pastatuose veiks kūrybinės dirbtuvės, koncertai, diskusijos.

Visi festivalio renginiai nemokami, tačiau į kai kuriuos būtina registruotis – pavyzdžiui, į valdžios institucijų būstines, taip pat į ekskursijas, kurias ves profesionalai – „Swedbank“ centrinės būstinės autorius Audrius Ambrasas, nacionalinės premijos laureatas Rolandas Palekas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros fakulteto dekanas Liutauras Nekrošius, meno kritikas Ernestas Parulskis ir kt. Šios ekskursijos sulaukė ypatingo susidomėjimo – į kai kurias jų užsiregistruoti jau nebeįmanoma.

Visa festivalio renginių programa – http://www.openhousevilnius.lt/

http://vz.lt/article/2015/4/25/open-...s-ir-visuomene

[inga.]

Viename iš Sapiegų rūmų pastatų liepos 17 d. 14 val atsidaro saugomų teritorijų nacionalinis lankytojų centras. Vieniems gali pasirodyti įdomu rūmai, kitiems - ekspozicijos, todėl kvietimą bandau talpinti čia. Plačiau

[bato_usai]

Balandžio 25 d. (pirmadienį), 17 val., VU Istorijos fakulteto 211 auditorijoje (Universiteto g. 7, II aukštas) vyks Naujosios istorijos katedros apvaliojo stalo organizuojamas susitikimas / diskusija su Vilniaus miesto vyriausiuoju architektu Mindaugu Pakalniu. Susitikimo tema: „Krantas kairysis – krantas dešinysis. Vilniaus miesto plėtros perspektyvos“. Moderuoja: doc. dr. Saulius Kaubrys ir doc. dr. Arūnas Streikus.

https://www.facebook.com/events/1687694548147547/

[Kartmen]

Atviros architektūros savaitgalis

„Open House Vilnius“ – tai renginys, kviečiantis pasinerti į išskirtinės ir kokybiškos miesto architektūros atradimo nuotykį. Atviros architektūros savaitgalio metu istorijas pasakos Vilniaus pastatai, kurie įprastai yra visiškai arba iš dalies neprieinami visuomenei.

Ekskursijos nemokamos, renginys atviras visiems!

Viskas, ką tau reikia padaryti – tai balandžio 23 – 24 dienomis išeiti į miestą.

http://www.openhousevilnius.lt/

P.S.sorry už reklamą.

[bato_usai]

Rytoj parodoje RESTA – savivaldybės konferencija „Augantis tūkstantmečio kartos miestas – kaip keisis Vilnius?“
http://www.vilnius.lt/index.php?2749607777

Visus besidominčius Vilniaus perspektyva, miesto vizija ir plėtra, kviečiame į savivaldybės organizuojamą konferenciją – „Augantis tūkstantmečio kartos miestas – kaip keisis Vilnius?“, kuri vyks Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO (5.2 salėje), statybų ir remonto parodos RESTA metu, balandžio 28 d., nuo 10 iki 15.30 val.

Konferencijos programoje – pranešimai ir diskusijos apie investicijas, keičiamą miesto bendrąjį planą, inžinerinės infrastruktūros plėtrą, miesto transporto ateitį – kaip judėsime Vilniuje po penkerių metų, ir išmanųjį miestą – ką reiškia protingai ir atvirai valdyti miestą.

[Romas]

„Užmirštasis Vilnius“ – LMA Vrublevskių bibliotekos projekto pristatymas

2017 m. vasario 20 d. 16 val. Lietuvos mokslų akademijos mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3) bus pristatomas LMA Vrublevskių bibliotekos projektas „Užmirštasis Vilnius“.
Dalyvaus projekto vadovas Egidijus Gotalskis, programos kūrėjai – UAB „Hnit-Baltic“ atstovai, VU Komunikacijos fakulteto profesorius dr. Rimvydas Laužikas. Renginį ves Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Rima Cicėnienė.

2015–2016 metais LMA Vrublevskių bibliotekoje buvo įgyvendinamas interaktyvus projektas „Užmirštasis Vilnius“.
Remiantis miesto planais, XIX–XX a. žymiausių fotografų darbais bei atvirukais, saugomais bibliotekos fonduose, buvo atkurti Vilniaus vaizdai. Neturintis atitikmens Lietuvoje projektas skirtas ne tik moksliniams tyrinėjimams. Naudodamiesi išmaniosiomis technologijomis, visi besidomintys miesto istorija gali susipažinti su Vilniaus teritorine, architektūrine raida ir gatvių išplanavimu bei pokyčiais nuo XIX a. antros pusės iki šių dienų.

LMA Vrublevskių bibliotekos interneto svetainėje paskelbtas žemėlapių portalas – vienas iš projekto „Užmirštasis Vilnius“ baigiamojo etapo rezultatų, kuriame vartotojas gali interaktyviai palyginti skirtingų laikotarpių Vilniaus žemėlapius bei fotografijas.



LMA Vrublevskių bibliotekos žemėlapių portalo kūrėjas ir projekto partneris – UAB „Hnit-Baltic“.

http://www.mab.lt/lt/naujienos/1785

[Romas]

Bažnytinio meno muziejus
Ko liepsna nesunakino: Ceikinių bažnyčios vertybės ir Monikos Žaltauskaitės-Grašienės atvaizdai

Gegužės 23 d., antradienį, 17 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) atidaroma paroda „Ko liepsna nesunaikino: Ceikinių bažnyčios vertybės ir Monikos Žaltauskaitės-Grašienės atvaizdai“.
Po gaisro išlikę parodos eksponatai ir žymios Lietuvos tekstilininkės kūriniai pristato medinio sakralinio paveldo problematiką. (...)

2016 m. balandžio 5 d. sudegė Ceikinių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia, puikiai atspindėjusi XVIII a. medinės sakralinės architektūros tendencijas. Bažnyčios erdvę puošė vertingi to laikotarpio altoriai ir paveikslai, vėlesni liaudies meistrų kūriniai, liturginiai reikmenys. Po gaisro išliko tik nedidelė vertybių dalis: Bažnytinio paveldo muziejuje saugomi liturginės tekstilės pavyzdžiai, keletas indų ir procesijų reikmenų, iš bažnyčios perkelti ar išgelbėti daiktai (tarp jų – įspūdinga, didelę meninę ir istorinę vertę turinti XVIII a. sidabrinė monstrancija, eksponuojama parodoje).

Ceikinių bažnyčios gaisras primena daugybę panašių gaisrų, suniokojusių ne vieno kaimo ar miestelio maldos namus. Medinio kultūros paveldo saugojimo ir neišsaugojimo tema nuolat sulaukia atgarsio Lietuvos visuomenėje, ji atsispindi ir šiuolaikinio meno kūrėjų darbuose.
Kartu su vertybėmis, išlikusiomis po Ceikinių bažnyčios gaisro, parodoje eksponuojami Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto Tekstilės katedros vedėjos Monikos Žaltauskaitės-Grašienės kūriniai. Kompiuterinio žakardo technika išaustame cikle „Besišypsanti“ (2016 m.) užfiksuota Švč. Mergelės Marijos skulptūra, išlikusi per gaisrą Kulautuvos bažnyčioje. Skulptūros ir jos fragmentų atvaizdai šiuolaikine meno kalba byloja, kad naikinančios liepsnos perkeistas paveldas gali sukelti stiprias emocijas, nurodyti gyvą ryšį su praeitimi. (....)

Paroda veiks iki 2017 m. rugsėjo 2 d.

http://www.bpmuziejus.lt/lt/pagrindi...enes-atvaizdai

[lukass]

Procedūrinė topofilija parodoje „Formuojant peizažą“

Šiuo metu Nacionalinėje dailės galerijoje veikiančią parodą „Formuojant peizažą“ galima būtų laikyti metų pradžioje čia pat veikusios ekspozicijos-projekto „Miesto gamta: pradedant Vilniumi“ parafraze. Tačiau dėl visame salės plote eksponuojamų sostinės eskizų, planų ir žemėlapių, ji kur kas labiau primena jau aprašytam Vilniaus kūnui kompiuteriniu tomografu ar magnetiniu rezonansu atlikto tyrimo nuotraukas, pačiu laiku rezonuojančias ir su šiandienos miesto infrastruktūrine sveikata...

[Romas]

Paroda Vilniaus rotušėje
Fotografijų paroda „Senas–Naujas Vilnius“

Vilniaus istorinis centras, šiandienos visuomenei pasakojantis daugybę skirtingų istorijų, vis dar žengia savitumo paieškų keliu. Kiekvienai kartai yra ypač aktualu išsaugoti miesto veidą, atskleisti jo tapatumą ir suvokti savąjį santykį su juo. Išsaugojęs viduramžių miestui būdingą planinę struktūrą ir UNESCO pelnytai įvertintas dėl savo reikšmės Vidurio ir Rytų Europai, Vilniaus senamiestis patyrė daugybę pokyčių ir iki šiol yra įtakojamas besikeičiančių urbanistikos paveldo apsaugos tendencijų. Sociokultūrinės ir geopolitinės situacijų kaita lėmė skirtingas Vilniaus senamiesčio vertės traktuotes.
Parodoje „Senas–Naujas Vilnius“ pristatomi fotografo Mečislovo Sakalausko XX a. 6–8 dešimtm. fiksuoti vaizdai, įamžinantys to laikmečio Vilniaus istorinio centro vietos dvasią. Pasitinkant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, šalia istorinių fotografijų eksponuojamos šiandienos senamiesčio nuotraukos, provokuojančios susimąstyti, ar XX a. pradžioje užgimusi paveldosaugos kryptis išsaugoti miesto visumą yra tęsiama iki šiol ir kokia ateitis laukia mūsų sostinės istorinės dalies.

http://www.vilnius-events.lt/rengini...aujas-vilnius/

http://sa.lt/parodoje-senas-naujas-vilnius/


Dėl nepatogaus rotušės "darbo" (tiksliau, nedarbo) laiko - tik darbo dienomis ir tik darbo metu, ir tik iki vasario 3 d. - turbūt mažai kam tą įdomią parodą pavyks aplankyti

[Romas]

Paroda Lietuvos nacionaliname muziejuje
Tarpukario Lietuvos fotografo Vytauto Augustino paroda „Fotografavau Lietuvą“

2018 m. sausio 18 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta vieno ryškiausių tarpukario Lietuvos fotografų Vytauto Augustino (1912–1999) paroda Fotografavau Lietuvą, kuri skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti.
Parodą lydi Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistas Vytauto Augustino kūrybą pristatantis leidinys Fotografavau Lietuvą…, kurį sudarė fotografijos istorikas Stanislovas Žvirgždas.

Vytautas Augustinas gimė 1912 m. liepos 25 d. Leliūnų miestelyje. (...) Fotografija Vytautas susidomėjo paauglystėje – brolio Kazimiero iš Kauno parvežtu fotoaparatu Leliūnų gyventojams darė nuotraukas pasams. Spausdavo „kaimo kamaroje skaičiuodamas mintyse“. Broliui Kazimierui pasiūlius, 1929 m. persikėlė į Kauną ir pradėjo dirbti firmoje „Viskas fotografijai“: plovė voneles, ryškino juostas, darė kopijas. Apie 1935 m. įsidarbino policijos rezerve fotografu. Išblėso nedrąsi svajonė mokytis Meno mokykloje. Tačiau meniška prigimtis prasiveržė fotografuojant. Dirbdamas fotografavo gamtą, šventes. Fotografijas pasiūlė spaudai ir tapo mėgstamu ir vertinamu fotografu. (...)
Jis aktyviai dalyvavo 1933 m. įsikūrusios Lietuvos fotomėgėjų sąjungos (nuo 1936 m. Lietuvos fotomėgėjų draugija) veikloje. 1935–1938 m. savo darbus pristatė draugijos rengtose parodose Kaune ir 1940 m. Vilniuje. Ketvirtojoje Fotomėgėjų draugijos parodoje (1937) Vytautui Augustinui skirta pirmoji premija. 1937 m. Tarptautinėje Paryžiaus technikos ir meno parodoje kartu su kitais Lietuvos fotografais apdovanotas aukso medaliu. 1939 m. Vytauto Augustino fotografijos eksponuotos Niujorko pasaulinėje parodoje.
(...) 1944 m. liepą artėjant frontui, susidėjęs negatyvus į medinį lagaminėlį, Vytautas Augustinas dviračiu išvažiavo į Vakarus. 1945–1949 metais gyveno perkeltųjų asmenų (DP) stovyklose Vokietijoje. (...)
1995 m. fotografas grįžo į Lietuvą. Lydimas sūnėno poeto Algimanto Baltakio, apsilankė Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Po pokalbio su muziejaus direktore mediniame lagaminėlyje išsivežtus negatyvus padovanojo muziejui.

Paroda veiks iki 2018 m. kovo 25 d.

http://www.lnm.lt/tarpukario-lietuvo...rafau-lietuva/

Šiaip dauguma nuotraukų (yoač Kauno) buvo matytos, gal išskyrus Vilniaus nuotraukas; tačiau po Bulhako Vilniuje nelabai ką nors naujo buvo galima pasakyti fotografuofant tik senamiestyje.
Gana daug daug policininkų ir kareivių nuotraukų 1938-1939 m. Deja, tas pasiruošimas nebuvo panaudotas 1940 metais.
Yra kelios miestelių nuotraukos (Leliūnų, Videniškų) Beje, Raudondvario nuotrauka parodoje įdėta atvirkščiai.
Šiek tiek nuvylė kaimų nuotraukos šiaudiniais stogais. Tačiau nuotraukos tik rodo tai, kas buvo.

[lukass]

Savivaldybėje – architektūros studentų darbų paroda „Architektūra ir bendruomenė“

Antradienį, vasario 6 d., 13 val., Vilniaus jaunimo informacijos centre atidaroma paroda „Architektūra ir bendruomenė“ (Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, 1 aukštas).



Parodoje pristatomi VGTU Architektūros fakulteto architektūros vientisųjų studijų programos 2-ojo kurso studentų parengti Vilniaus miesto bendruomenių centrų kompleksiniai projektai. Rengiant projektus, bendradarbiauta su Žvėryno, Žirmūnų, Visorių, Naujosios Vilnios ir Balsių bendruomeninėmis organizacijomis – nagrinėtos bendruomenių pasiūlytos konkrečios Vilniaus miesto teritorijos.



Projektuojant analizuoti vietos gyventojų socialiniai, kultūriniai ir rekreaciniai poreikiai, vertintos vietovės gamtinės ir antropogenines sąlygos, todėl projektai apima ne tik pastatų architektūrinius, bet ir teritorijų urbanistinio suformavimo bei aplinkos (bendro naudojimo erdvių) sutvarkymo pasiūlymus. Tokiu būdu parinktose Vilniaus miesto dalyse sukuriami jų išskirtinio charakterio paisantys, tačiau kartu socialiai reikšmingi ir estetiškai patrauklūs urbanistiniai-architektūriniai kompleksai.



Susipažinti su parodos eksponatais bus galima vasario 6-9 d.

[Romas]

Nacionalinė dailės galerija 2018.02.14 - 03.18
Optimizmo architektūra. Kauno fenomenas, 1918 - 1940

Kauno modernioji architektūra atspindi politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį optimizmą, kuris XX a. I pusėje buvo būdingas naujųjų Europos valstybių sostinėms. 1919 m. Kaunui netikėtai tapus Lietuvos Respublikos laikinąja sostine, miesto transformacija prilygo stebuklui. Kaunas radikaliai pakeitė savo tapatybę: per mažiau nei 20 metų gyventojai pastatė daugiau nei 12 000 naujų pastatų ir pavertė Kauną modernia, elegantiška, europietiška sostine.
Po Antrojo pasaulinio karo ir sovietų okupacijos metu tarpukario Kauno modernistinės architektūros paveldas atliko svarbų vaidmenį - jis tapo buvusio valstybingumo atmintimi, simboliniu langu į Vakarus ir pavyzdžiu Lietuvos architektams.
Šiandieniam Kaunui šis paveldas yra svarbus tapatybės šaltinis ir miesto genius loci išraiška. Paroda pasakoja ne vien apie Kauną. Ji yra apie nuolat gimstančias ir žlungančias viltis, apie kūrybos pastangas ir optimizmą, apie idėjų ir formų migraciją, lokalumą ir bendrumą, apie meną ir laisvę, karą ir priespaudą. Apie praeities formų ir idėjų kaitą bei jų santykį su šiandiena

http://www.ndg.lt/parodos/parodos/op...itektūra.aspx

Nacionalinė dailės galerija dirbs
vasario 15 d. nuo 12 iki 19 val.,
vasario 16 d. - nuo 12 iki 18 val.

[Romas]

NDG surengta nedidelė, bet labai "tautiška" paroda apie "Contermporary capital".
Kaip tik tik Vasario 16-osios proga. Nė žodžio lietuviškai.
Tik kampe vos pastebimai įkišti kažkokie lietuviški lankstinukai.

Visiškai neįdomūs paaiškinimai, kad ta "ekshibicija" buvo rodoma užsienyje.
Juk nuvažiavę kitur jie daug neaiškina, kad paroda buvo rodoma Lietuvoje ir užrašai bus tik lietuviški.
Tiesiog pakabina užrašus ta kalba, kuri vartojama atitinkamoje šalyje

[Eikantas X]

šiandien, kovo 1, 18.00 NDG:

Optimizmo architektūra: paskaita


Istorinio architektūros palikimo įprasminimas aktualioje kasdienybėje yra betarpiškai susijęs su reikšmės suteikimu. Pasirinkimas vertinti ir puoselėti autentiškumą arba pasyviai stebėti pokyčius yra kultūrinio pobūdžio praktika. Akivaizdu, kad Kaunas šio laikotarpio architektūrinį palikimą sąmoningai prisiima kaip vieną iš kertinių miesto identiteto elementų. Tačiau kokie šio sprendimo argumentai? Kaip jie kinta? Paskaitoje išgirsime vieną iš vertės interpretacijų, kuri bus pristatyta kaip septynios tezės apie Kauno modernizmo architektūros išskirtinumą.

Ši paskaita yra parodos "Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918-1940" dalis.

Renginys nemokamas, be registracijos.
Paskaita vyks lietuvių kalba.

http://www.ndg.lt/renginiai/paskaito...-paskaita.aspx

[digital]

Rytoj:

Kovo 14 d., trečiadienį, 18 val. NDG vyks Dr. Marijos Drėmaitės paskaita “Migruojantys modernistai. Tarpukario Kauno architektai”.

Nepaprastas statybų bumas tarpukario Kaune kelia susidomėjimą laikinosios sostinės projektuotojais – kokie buvo jų kūrybiniai orientyrai, kokias problemas jiems teko spręsti? Žvelgiant į projektuotojų biografijas, į akis krenta įdomus faktas – beveik nė vienas iš gausaus 400 architektų, statybos inžinierių ir technikų būrio nebuvo gimęs Kaune, o karjerą ir gyvenimą daugelis taip pat baigė svetur. Jų profesinis gyvenimas paženklintas migracijos, kurią skatino ne tiek profesiniai interesai (nes keliauti studijų tikslais architektams įprasta nuo senų laikų), bet kur kas dažniau politinės aplinkybės. Šie skirtingų kartų ir išsilavinimų žmonės 20 a. ketvirtojo dešimtmečio viduryje sugebėjo sukurti stiprią modernizmo mokyklą, kurios atgarsiai buvo jaučiami ir antrojoje 20 a. pusėje – išeivijoje ir sovietinėje Lietuvoje.

Ši paskaita yra parodos "Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918-1940" dalis.

Parodos strateginis partneris - Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija.
Partneris - LDM Nacionalinė dailės galerija, Kaunas Europos kultūros sostinė 2022.
Kuratoriai: Marija Drėmaitė, Giedrė Jankevičiūtė, Vaidas Petrulis.
Architektūros ir dizaino kūrėjai: Ieva Cicėnaitė, Matas Šiupšinskas, Linas Gliaudelis.

Projektą organizuoja Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija, finansuoja Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.

Renginys nemokamas, be registracijos.
Paskaita vyks lietuvių kalba.

[kostasas]

Kovo 20 d., antradienį, 17.30 val. visų laukiame 322 aud. diskusijoje Laimingas Kaunas, kurioje šnekėsime su knygos „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940“ autoriais Vaidu Petruliu, Vilte Migonyte-Petruliene, Arvydu Pakštaliu ir Pauliumi Tautvydu Laurinaičiu. Diskusiją moderuos „Kaunas 2022“ programos „Modernizmas ateičiai“ kuratorius, „Ekskurso“ gidas Žilvinas Rinkšelis.
https://www.kvb.lt/lt/is-naujienos/9...ngais-zmonemis