BALIO BURAČO (1897–1972) NUOTRAUKŲ ALBUMO
„MIESTAI IR MIESTELIAI BALIO BURAČO AKIMIS. XX A. 3–4 DEŠIMTMETIS“ PRISTATYMAS
Vytauto Didžio karo muziejuje, 2008 m. spalio 23 d.
Šį sykį - ne praėjusios parodos įspūdžiai, o anonsas
Paroda „ERDVĖLAIKIS: Žmonės / Trintis“
Antanas Sutkus ir Ugnius Gelguda
2008 m. lapkričio 6 d. – gruodžio 18 d.
Parodos atidarymas – 2008 m. lapkričio 6 d. 17 val.
Adresas: Vilniaus paveikslų galerija, Didžioji g. 4
Parodos anotacija
Vienoje parodoje susipina dviejų kartų erdvėlaikiai – žymaus fotografo Antano Sutkaus kūrybos retrospektyva Žmonės ir šiuolaikinio menininko Ugniaus Gelgudos audiovizualinė instaliacija Trintis. Šių autorių jungtį inspiravo viena fotografijos klasiko 1964 m. Vilniuje sukurta fotografija Keltas „Antakalnis – Žirmūnai“, kurios herojais tapo jaunojo kūrėjo tėvai. Dviejų menininkų skirtingi žvilgsniai į socialinę aplinką išryškina besikeičiantį santykį su realybe. Jų sutikti bevardžiai herojai iškyla ir čia pat ištirpsta pilkų šiokiadienių rutinoje, nepalikdami jokių įsimintinų istoriniam laikui ženklų, tačiau ta nugyventos būties „masė“ niekur nedingsta, ji įsilieja į dabartį kaip pamatinė sąlyga, sukeldama „trintį“ naujame erdvėlaikyje
Lapkricio 5d (treciadieni) 17val Kauno miesto muziejuje (M.Valanciaus g.) kolekcionieriaus - istoriko Jono Palio sovietinio Kauno nuotrauku kolekcijos virtuali perziura - pasnekesys
Gruodzio 4d (ketvirtadieni) 17val Kauno miesto muziejuje (M.Valanciaus g.) kolekcionieriaus - istoriko Jono Palio parengta virtuali paroda - pasnekesys "Kauno funikulieriai"
Kadangi ten patekti gana sunku (jie net niekur nerašo darbo valandų, t. y., 9-17), galbūt bus aktualus straipsnelis šios dienos "Lietuvos ryte"
Aurelija JONUŠAITĖ
2009-02-10
Rotušę skundas privertė dirbti ilgiau
Ant Vilniaus rotušės durų rastas priklijuotas pasipiktinusių vilniečių laiškas privertė rotušės vadovybę pailginti įstaigos darbo valandas. Nuo šiol šios įstaigos durys bus atviros iki 18 valandos.
Vilniečiai, savaitgalį susiruošę aplankyti Vilniaus rotušėje neseniai atidarytos maestro Vytauto Kernagio fotografijų parodos, liko stovėti prie užrakintų durų. Norintys apsilankyti Rotušėje čia gali užsukti tik darbo dienomis nuo 9 iki 17 valandos. Savaitgaliais Rotušė nedirba.
Tokios darbo valandos papiktino ne vieną vilnietį. Jie parašė kreipimąsi į Rotušės vadovybę. „Gerbdami šviesų maestro atminimą, norėjome pamatyti jo nuotraukų parodą. Deja, to padaryti negalėjome dėl mums nesuprantamų priežasčių. Mes darbo dienomis, darbo laiku parodos pamatyti negalime“, – tokio turinio tekstą sekmadienį parašė Tomas ir Dainora Andrijauskai ir raštą priklijavo ant Rotušės durų.
Vilniečiams parodžius iniciatyvą, šį raštą pasirašė ir kiti parodą norėję išvysti gyventojai.
„Visiškai pritariame. Specialiai sekmadienį suplanavome aplankyti šią parodą. Toks darbo laikas yra visiškas absurdas“, – toliau raštą papildė dar keli vilniečiai.
Toks gyventojų nepasitenkinimas išjudino Rotušės darbuotojus – jie vakar nutarė pratęsti Rotušės darbo laiką iki 18 valandos.
„Ir anksčiau svarstėme, kaip pailginti darbo laiką. Pamatę tokį žmonių kreipimąsi, tvirtai nusprendėme kiek ilgiau dirbti darbo dienomis. Tačiau ar dirbsime ir savaitgaliais, kol kas pažadėti negaliu. Jei tik turėtume galimybių, su mielu noru lankytojus priimtume ir savaitgaliais. Tačiau neturime tiek darbuotojų, kurie galėtų dirbti ir savaitgaliais. O ir finansai neleidžia ilginti darbo laiko. Kita vertus, ne visos parodos sulaukia tokio didelio lankytojų susidomėjimo kaip V.Kernagio fotografijų paroda.
Kai anksčiau dirbdavome savaitgaliais, per dieną apžiūrėti parodos ateidavo tik keliasdešimt lankytojų. Tai per mažas skaičius, kad mums apsimokėtų dirbti ir savaitgaliais“, – sakė Vilniaus rotušės valdytojas Jonas Jonynas.
Šiaip, rotušei turbūt niekas netrukdo dirbti šeštadienį, bet turėti išeiginę pirmadienį.
O biudžeto lėšų trūkumas ne priežastis išvis nenurodyti darbo valandų.
Šalia esančio infocentro darbuotojai priversti klausytis neapsilankiusiųjų priekaištų.
17.00 val. Kauno miesto muziejuje, M. Valančiaus g. 6, įvyks istorikų Jono Palio bei Udrio Armalio paskaita-virtuali paroda „Kauno siaurasis traukinys"( „Kukuška" 1919 m.) ir tolesnė miesto transporto vystymosi eiga" iš renginių ciklo „Laikinajai sostinei-90".
Įėjimas nemokamas.
Paskutinis taisė fui; 2009.03.31, 19:05.
Priežastis: Vietoj foto - nuoroda
/\ Jau diskutavom apie copyright'ą per visą paveikslą
Galima jį dėti ant savo nuotraukos (bet vargu ar tuo metu buvai gimęs).
Jei labai saugai savo (jei savo) nuosavybę, gal išvis nedėk jokios nuotraukos.
Vertingos fotografijos dūlėjo šešis dešimtmečius Dar niekur niekada nerodytas senovinis Vilnius. Tokia užuomina vilniečius kitą savaitę vilios apsilankyti Vilniaus paveikslų galerija.
Besidomintiems fotografija ir senojo Vilniaus architektūra vilniečiams Vilniaus paveikslų galerija rengia staigmeną. Ateinantį ketvirtadienį 17 valandą galerijoje bus pristatyta fotografų Boleslavos ir Edmundo Zdanovskių fotografijų paroda „Vilniaus elegijos“. Apsilankę šioje parodoje vilniečiai galės išvysti, kaip atrodė Vilnius 1930-1940 metais.
Saugojo šešis dešimtmečius
Nors B.ir E.Zdanovskių fotografijų kolekcija Lietuvos dailės muziejuje buvo saugoma daugiau negu šešiasdešimt metų, viešai fotografijos pristatomos pirmą kartą. Anksčiau surengti šios parodos nebuvo galima vien dėl to, jog niekas negalėjo identifikuoti, kas darė senojo Vilniaus nuotraukas.
Šios fotografijų parodos kuratorė fotografijos istorikė Margarita Matulytė džiaugėsi, jog nuotraukų kolekcija galų gale išvys dienos šviesą.
„Stiklo negatyvai buvo saugomi keletą dešimtmečių. Tik neseniai paaiškėjo, kad tai Zdanovskių kolekcija. Ekspertai tai nustatė pagal stiklo negatyvus ištyrinėję publikacijas prieškario spaudoje. Dar 1945 metais prieš išvykdami į Lenkiją Zdanovskiai perdavė kolekciją to meto Vilniaus valstybiniam dailės muziejui. Yra išlikęs net kolekcijos perdavimo aktas“, – teigė fotografijos ekspertė.
Nuotraukos – lyg dokumentai
Iš viso Lietuvos dailės muziejuje saugomi 439 Zdanovskių daryti stiklo negatyvai su miesto vaizdais. Parodoje bus pristatyta aštuoniasdešimt fotografijų.
Nuotraukas parodai atrinkusi M.Matulytė tikino, kad nebuvo sunku atsirinkti, kurias nuotraukas eksponuoti.
„Vadovavausi tais pačiais kriterijais, kaip ir rengdama kitas parodas. Atrenkant nuotraukas svarbiausia buvo išskirtinis žvilgsnis į miestą, profesionalus atlikimas, estetika ir įamžinti prarasti dalykai. Zdanovskių darytos nuotraukos – lyg dokumentai, kuriuose užfiksuota tai, ko jau dabar nebeturime. Pavyzdžiui, kai kurių bažnyčių interjeras, turgavietė prie Rotušės“, – teigė M.Matulytė.
Fotografijų paroda bus suskirstyta į aštuonias dalis. Kiekvienoje dalyje atsispindės skirtinga tema, skirtingi miesto vaizdai.
Talentas pralenkė laiką
Kalbėdama apie parodą M.Matulytė džiaugėsi, jog visa nuotraukų kolekcija labai prasmingai sukomplektuota.
„Kiekvienas objektas užfiksuotas įvairiais rakursais, skirtingais sezonais. Pavyzdžiui, bažnyčios užfiksuotos iš įvairių pusių, kaip jos atrodo nuo kalno, kaip įsilieja į bendrą miesto vaizdą. Taip galima susidaryti net topografinį planą. Man įdomiausia tai, jog šiose nuotraukose susijungia du skirtingi žvilgsniai į miestą. Juk Boleslava buvo lietuvė, o Edmundas – lenkas. Jų talentas fotografuoti pralenkė tų laikų darbus. Visos nuotraukos labai poetizuotos, lyriškos ir nostalgiškos. Žiūrėdama į šias nuotraukas manau, kad būtent tokį Vilnių galėjo susapnuoti kunigaikštis Gediminas“, – sakė parodos kuratorė.
Tik man asmeniškai yra nesuprantami va tokie dalykai:
Anksčiau surengti šios parodos nebuvo galima vien dėl to, jog niekas negalėjo identifikuoti, kas darė senojo Vilniaus nuotraukas.
Jei dėl tokių priežasčių negalima rengti parodos, tai kas žino kokie dar nematyti istorijos klodai guli kokių nors muziejų archyvuose vien dėl to, kad neaišku kas yra kūrinių autoriai..?
Iš viso Lietuvos dailės muziejuje saugomi 439 Zdanovskių daryti stiklo negatyvai su miesto vaizdais. Parodoje bus pristatyta aštuoniasdešimt fotografijų.
??? Kodėl kažkokia Matulytė gali nuspręsti kurie 18 proc. visos kolekcijos yra verti pristatyti parodoje, o didžioji dalis taip ir liks archyvuose? Nejau taip sunku eksponuoti viską?
Kvietimas į I-ąjį pasaulio vilniukų suvažiavimą
Gerbiamieji, maloniai kviečiame Jus į 2009 metų rugpjūčio 9-16 dienomis Vilniuje įvyksiantį I-ąjį Pasaulio vilniukų suvažiavimą. Vilniukai – tai lenkai, kilę arba gyvenę ir kūrę Vilniaus krašte. Suvažiavimas skirtas pasidalinti tuo, ką lenkų ir lietuvių tautos turi geriausia ir bendra.
(...)
Meno parodos
I-ojo Pasaulinio vilniukų suvažiavimo metu bus pristatyta unikali paroda iš Gdansko nacionalinio muziejaus „Ką slėpė repatriantų lagaminai“. Paroda „Slendzinskiai – Vilniaus dailininkų šeima“ supažindins su išskirtiniais šių dailininkų kūriniais. Taip pat bus eksponuojama dabartinių vilniukų tapybos paroda.
Deja, gera paroda vėl rotušėje.
"Deja" todėl, kad rotušė niekur neskelbia kada dirba (tiksliau, dažniausiai nedirba).
vis dar neskelbia??
aš nežinau, kas gali juos išjudinti. žiemą, berods, rašiau jiems, tai padėkojo už pastabumą ir maždaug kad pasistengs. gal reikia kokį flešmobą surengti, siųsti jiems šimtus laiškų su cc kam nors dar, muziejų asociacijai ar Kultūros ministerijai. nes skųsti negražu, bet toks jau pofigizmas išvešėjęs, kad...
„Vilniukų“ suvažiavimo proga sostinėje surengtose parodose atgijo lenkų ir lietuvių tautas vienijantys Vilniaus istorijos fragmentai. Suvažiavimas baigėsi praėjusį savaitgalį, tačiau daugumą jo parodų galima apžiūrėti iki pat rugpjūčio pabaigos. Tarp jų – Rotušėje veikianti iš Balstogės atvežta tapybos paroda „Slendzinskiai – Vilniaus dailininkų šeima“, pristatanti išskirtinius šių dailininkų kūrinius.
O Vilniaus lenkų kultūros namuose iki rugsėjo 8-osios veiks paroda „Ką slėpė repatriantų lagaminai?“ (...) Ši paroda pristato pokariu iš Vilniaus į Lenkiją iškeldintų gyventojų daiktus. Jos eksponatai atkeliavo iš Nacionalinio muziejaus Gdanske, Balstogės istorijos muziejaus ir asmeninių repatriantų šeimų archyvų.
Veidas iš praeities
Rotušėje pristatomos Slendzinskių menininkų dinastijos kūryba ir likimo peripetijos – tai ištisas Vilniaus ir Lietuvos istorijos metraštis. Parodoje daugiausia Ludomiro Slendzinskio (1889-1980) darbų, nes jo kūryba mažiausiai žinoma Vilniaus publikai.
(...) Užmiršta trauma
Parodą Rotušėje tarsi pratęsia ekspozicija „Ką slėpė repatriantų lagaminai?“. Repatriacija buvo pavadintas lenkų ir kitų Lenkijos piliečių iškėlimas iš Lietuvos socialistinės respublikos 1945-1959 metais. Parodos autorių teigimu, šios akcijos metu iš Vilniaus išvyko apie 170 tūkstančių lenkų tautybės žmonių.
Jų kelionė prekiniuose vagonuose dažnai trukdavo keletą savaičių. Kai kurie repatriantai vežėsi su savimi daugybę pilnų skrynių ir net baldų. Bagaže buvo ne tik maisto ir rūbų, bet ir ryšulėliai su gimtąja žeme, knygų, net gyvuliai.
Ši paroda bando priminti Vilniaus istorijos etapą, apie kurį šiandieniai vilniečiai žino labai nedaug.
* * * Vilnius iš atvirukų
* Iki rugpjūčio 26 dienos Lietuvos dailininkų sąjungos „Arkos“ galerijoje galima pamatyti „vilniukų“ suvažiavimui skirtą parodą „Vilnius iš atviruko – mylimas miestas“. Tai – lenko Tomaszo Kubos Kozlowskio 300 atvirukų, išleistų 1898-1939 metais, kolekcija. Iš viso per 25 metus šis kolekcininkas sukaupė daugiau kaip 30 tūkst. atvirukų, susijusių su lenkų kultūros ir istorijos paveldu.
"Arkos" galerijoje - Vilniaus atvirukų paroda iki rugpjūčio 26 d.
Ten vyksta ir dailės paroda "Menas nepripažįsta sienų"
Jei norėsite aplankyti parodą "Ką slėpė repatriantų lagaminai", pasitikslinkite laiką - vienur rašoma, kad ji vyks iki rugsėjo 10 d., kitur - kad jau pasibaigė rugpjūčio 10 d.
Dailininkas gyveno lėtai TEMOS. R.Chwoleso drobėse – ir prieškario Vilniaus vaizdai
„Menininko gyvenimas nebūna lengvas. Kai jo gyvenimas pagerėja, ateina laikas mirti“, – per Rafaelo Chwoleso parodos atidarymą kalbėjo jo sesuo Rivka Chwoles - Lichtenfeld.
Vilniuje gimusio ir iki 1959 metų čia kūrusio tapytojo R.Chwoleso (1913-2002) paroda „Vilniaus laikotarpis“ surengta Žydų kultūros ir informacijos centre Vilniuje Trečiojo pasaulio litvakų kongreso proga.
Didžiąją parodos dalį sudaro dailininko artimųjų saugoma kolekcija. R.Chwoleso sūnus Mili Chwolesas vietoj parodos katalogo išleido atvirukų rinkinį „Vilnius“.
Apie tą centrą dar mažiau informacijos nei apie Rotušę - pirmosiose Gūglės pozicijose pateikiama 2007 m. informacija, kad "Sostinės senamiestyje, pastate, esančiame Mėsinių ir Ašmenos gatvių sankirtoje, iškilmingai atidarytas Žydų kultūros ir informacijos centras."
Muziejuje – 3 žydų menui skirtos parodos
* Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje sostinėje šiuo metu veikia net trys ekspozicijos. Tai paroda „Lietuvos sinagogų paveldas“, pristatanti projektą „Lietuvos sinagogos. Sąvadas“. Šį projektą 2006-2008 m. vykdė Vilniaus dailės akademija, Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centras, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Jeruzalės hebrajų universitetas.
* Antroji paroda – tekstilininkės M.Levitan abenskienės paroda „Impresijos“. Ši menininkė viena pirmųjų Lietuvoje įvaldė sudėtingą gobeleno techniką, o senovinio plokščio sieninio kilimo meną papildė pačios sukurtomis mišrios technikos priemonėmis.
* Muziejuje taip pat veikia fotografo G.Fridbergo darbų paroda „Lietuva-Izraelis“. G.Fridbergas – Izraelio laikraščių ir žurnalų bendradarbis, Tel Avivo dailininkų sąjungos narys.
Manau, kad šią temą jau galima rakinti ir pradėti naują - Nacionalinės dailės galerijos veikla. http://tv.delfi.lt/video/o8rzyBFT/ - neblogas video reportažas delfi.lt apie naują parodą Nacionalinėje dailės galerijoje.
Šaltojo karo metų modernizmas. Menas ir dizainas: 1945–1970
Lietuvos dailės muziejaus Nacionalinė dailės galerija, Vilnius 2009 spalio 3 – gruodžio 6
Parodoje „Šaltojo karo metų modernizmas. Menas ir dizainas: 1945–1970“ pirmą kartą eksponuojama šaltojo karo metų dailė, daiktų ir drabužių dizainas, architektūra bei kino menas iš abiejų anuomet konfliktavusių ir besivaržiusių politinių blokų: Vakarų ir Rytų. 1945–1970 m. pasižymėjo ne tik politine įtampa, bet ir ypatingu kūrybiškumu. Tai atsispindėjo visose gyvenimo srityse – ir kasdienėje žmonių aplinkoje, ir reikšmingiausiuose kultūros pasiekimuose. Ginklavimosi varžybos ir rungtynės dėl kosmoso užkariavimo, mokslo ir technikos raida esmingai įtakojo to meto kultūrą. Atverdama žiūrovams sudėtingą, permainų kupiną laikotarpį, paroda siūlo pažvelgti į šaltąjį karą kaip į varžybas tarp dviejų skirtingose „geležinės uždangos“ pusėse susiformavusių modernaus gyvenimo ir meno sampratų.
(...)
Parodą sudaro 8 skyriai: „Nerimas ir viltis karui pasibaigus“, „Menų mobilizacija“, „Modernumo lenktynės“, „Krizė ir baimė“, „Kosmoso odisėjos“, „Revoliucija“, „Paskutinieji utopistai“, ir „Trapi planeta“.
Eksponuojami žymiausių pasaulio dailininkų (...), taip pat dailininkų iš Rytų Europos šalių (...) ir architektų (...) darbai bei Vakarų ir Rytų kino režisierių (...) filmai.
Ekspozicijoje taip pat pristatomi unikalūs inžineriniai objektai: pirmasis dirbtinis žemės palydovas „Sputnik“, kosminio laivo „Vostok“ kapsulės modelis, JAV astronautų ir SSRS kosmonautų skafandrai, Ostankino (Maskva) ir Ještedo (tuomet – Čekoslovakija) televizijos bokštų modeliai ir kt.
Parodoje pristatoma per 250 kūrinių (tapyba, skulptūra, grafika, plakatai, fotografija, taikomoji dailė, dizaino objektai, dizaino bei architektūros projektai ir modeliai, kostiumai, kino filmai, kt. – iš Vakarų Europos, JAV bei buvusių socialistinių šalių: Čekoslovakijos, Kinijos, Kubos, Lenkijos, SSRS, VDR, kt.)
Pirmiausiai reikia pasakyti, kad NDG tinklapis tragiško dizaino - per savo mandrumą (jis vadinasi "loading-loading") net nukando paskutinę teksto pastraipą.
Nuolatinė ekspozicija yra išties nebloga. Nors ji išdėstyta priešingoje pusėje, nei parodos, ten apsilankyti labai verta.
Parodos (anksčiau buvo apie Čiurlionį, ši yra antroji) išdėstytos kažkokiame užkampyje. Iki jo reikia eiti per daugybę tuščių plotų. Gal nereikėjo pinigų užkasti į žemę naujoms erdvėms, o panaudoti esamus plotus.
Pati paroda yra gana įdomi, bet kažko ypatingo nėra - ką domina stalinizmo architektūra, gali sau rasti gana įdomių projektų. Yra keli ratuku sukami filmukai, kuriuos pažiūrėti visai įdomu
Bet kažkokia viena tema nėra išskiriama.
Labiausiai patiko 196? metų opera (sic) apie naujakurius. Ten jauna šeima čeriomuškose gavo butą. Na tai jie ten šoka ir dainuoja:
"Maša, eta komnata naša,
Saša, budzim rastit' cvety v balkone našem
Vsio eta naša naša
Pridut druz'ja našy, našy
Saša, Saša, ...
Maša, Maša..."
Per 5 NT rinkos augimo metus teko matyti visokių NT klipų, tinklapių ir panašių dalykų. Bet tokios operos pas mus matyti neteko...
Paskutinis taisė Romas; 2009.10.04, 09:27.
Priežastis: Sutrumpinta citata
Comment