Parodos ir pristatymai

[Eimantas]

Prancūzas parodė Klaipėdą, kurios dar nematėme

2007 m. Sausio 16 d.

Vienas ryškiausių Klaipėdos krašto dienos minėjimo renginių vakar buvo parodos bei katalogo "Prancūzai Klaipėdoje 1920 - 1923 m." pristatymas Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje.

Prancūzas fizikas bei filatelistas dr. Bernardas Žiuseranas (Bernard Jusserand) drauge su Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus darbuotojais iš privačių prancūzų - administracijos Klaipėdos krašte pareigūnų palikuonių - archyvų surinko ir perengė unikalią niekur nerodytų fotografijų bei dokumentų ekspoziciją, atskleidžiančią prancūzmetį Klaipėdoje 1920-1923 metais.

"Ši paroda suteikia labai daug naujos informacijos apie Klaipėdos istoriją. Pavyzdžiui, čia esančios fotografijos papildo mūsų istorinius duomenis apie tuo metu į Klaipėdą atvykusius laivus. Yra tokių unikalių fotografijų, kuriose užfiksuota, kaip buvo ardoma Klaipėdos pilis, naujų senamiesčio vaizdų, kurių nėra mums žinomuose atvirukuose. Yra netgi fotografijų, parodančių, kokie buvo tuometinės Klaipėdos interjerai", - komentavo istorikas ir leidėjas Kęstutis Demereckas.

Parodos iniciatorius B. Žiuseranas apie Klaipėdos kraštą sužinojo aptikęs tuometinius jo pašto ženklus. Tai filatelistą paskatino pasidomėti istorija, atvykti į Klaipėdą, surasti 1920-1923 metų prancūzų prefekto Klaipėdoje pono Petisnė, generolo Odri palikuonis, surinkti daugiau kaip 200 fotografijų kolekciją.

"Pagalvojau, kad šios fotografijos gali būti įdomios ir visuomenei. Taip kilo parodos idėja", - kukliai pasakojo prancūzas.

Viena iš projekto dalyvių Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus darbuotoja Zita Genienė pono B. Žiuserano pasirodymą Klaipėdoje pavadino stebuklu. "Klaipėdos istorija šiemet skaičiuoja 755-uosius metus. Mes iki šiol neturėjome tokios plačios informacijos apie trumpą prancūzmečio periodą. Šioje ekspozicijoje - Klaipėda, kokios mes nebuvome anksčiau matę", - sakė istorikė.
www.ve.lt

[Mantas]

Paroda „Vilniaus architektūra 2005-2006“

Šiandien apsilankiau Vilniaus savivaldybėje, kur laukimo salėje atidaryta paroda „Lietuvos architektūra 2005-2006 m.“.

Kalba A. Zuokas ir L. Naujokaitis


Visi svečiai pakviečiami užsikelti į 20 a. užkąsti ir pakelti po vyno taurę. Tiesa, ten šiek tiek netikėtai įvyko filmo „Vilniaus vizija 2015“ premjera. Ilgai netrukus šį filmą bus galima parsisiųsti iš savivaldybės tinklalapio.


Parodoje eksponuojama kelios dešimtys įgyvendintų ir būsimų projektų. Kelis įdomesnius įdedu čia.

Maskvos kultūros ir informacinis centras I (viršuje) ir II vietų laimėtojai


„Merko“ daugiafunkcinis projektas šalia Spaudos rūmų (projektavo 4+).


Viršuje projektiniai pasiūlymai teritorijai tarp Žirmūnų ir Lakūnų gatvių (Vilniaus architektūros studija; užsakovas Megrame). Apačioje Paleko studijos projektas Šiaurės miestelyje („Ogmios centro“ užsakymu).


Iš arčiau


Administracinis pastatas Viršuliškių gatvėje (Trys A.M.; užsakovas „Alsva“; rašo, kad šiuo metu projektas realizuojamas). Apačioje tos pačios studijos administracinio pastato projektas Ozo g. 14.


Apačioje „Vilniaus archtekturos studijos“ Ozo g. 14 projektas.

[Bi-Lo]

Kur rast daugiau informacijos apie „Merko“ daugiafunkcinį projektą šalia Spaudos rūmų?

[deep'as]

Galima gaut Merko nuotrauką didesniu formatu kad eitų įskaityt kas parašyta? Reikia papildyti Vilniaus projektų sąrašą. Šaindie arba ryt pats ten nulėksiu apsižvalgyt tik kad neturiu su kuo nupyškint, o ir visko atsimint manau nepavyks.

[Mantas]

Galima gaut Merko nuotrauką didesniu formatu kad eitų įskaityt kas parašyta? Reikia papildyti Vilniaus projektų sąrašą. Šaindie arba ryt pats ten nulėksiu apsižvalgyt tik kad neturiu su kuo nupyškint, o ir visko atsimint manau nepavyks.

Nieko konkretaus ten neparašyta, tik šiaip trumpas įžangos tipo sakinys su anglišku vertimu. Kol kas tai yra tik koncepcinis projektas.

[deep'as]

Nieko konkretaus ten neparašyta, tik šiaip trumpas įžangos tipo sakinys su anglišku vertimu. Kol kas tai yra tik koncepcinis projektas.

Aišku. Visgi džiugu, kad Merko turi sklypą prie spaudos rūmų. Ir kad jau yra planuojama kurti antra klusterį ant Vilniaus.

[pauliaK]

Ačiū, Mantai , labai įdomu

[Paulius]

Labai įdomūs projektai. Ačiū Mantui.

[D.C.]

Mantaz,temos pavadinime įsivėlė klaida- parodos pavadinimas ne "Lietuvos architektūra 2005-2006 m.",bet "Vilniaus architektūra 2005-2006".

[99]

Ačiū D.C., pataisiau.

[Edd]

Ačiū už nuotraukas, yra nematytų projektų. Maskvos kultūros ir informacinis centras kartais jau neturėjo būti pastatytas?

[Romas]

Paroda “Vilnius-Jano Bułhako fotografijose”

Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1), atidaryta paroda “Vilnius-Jano Bułhako fotografijose”, skirta Magdeburgo teisės suteikimo Vilniaus miestui 620-osioms metinėms paminėti.
Paroda veiks 2007 02 21 – 04 11

Janas Bułhakas (1876–1950), žymiausias XX a. Vilniaus fotografas miestą pradėjo fotografuoti paskatintas dailininko Ferdinando Ruščyco. Pasak fotografo, „tik jo dėka atsivėrė akys ir išsilaisvino manyje iki tol snaudusios jėgos, leidusios arhitektūrą pamilti veik taip karštai kaip ir peizažą, o Vilniuje palikti širdį visiems laikams“
Šioje parodoje eksponuojamos Vilniaus panoramų, gatvių, skersgatvių, bažnyčių ir jų interjerų fotografijos, siekiant parodyti miesto struktūrą, pagrindinius architektūros paminklus, jų detales. Parodoje pateikta 80 darbų – tai dalis vizualios dokumentinės Vilniaus architektūros studijos, kurią sukūrė fotografas Janas Bułhakas.

http://www.lnm.lt/index.php?option=c...189&Itemid=272









Keletas nuotraukų - gražesnių arba kuriose vaizdas labiau pasikeitė per kelis dešimtmečius.
Fotografuoti trukdo įvairūs atspindžiai. Bet geriau patiems ateiti į parodą.
Šv. Dvasios bažnyčia


Dabar šią panoramą pakeitė "Helioso" siluetas


Aušros vartų viduryje - lenkiškas erelis


Vaizdas nuo šv. Jono bažnyčios bokšto


Dabar NMC bokštai iš Katedros aikštės matosi ir nuo žemės lygio


Dar XX a. III-me dešimtmetyje Gedimino pilis atrodė visiškai kitaip




Vaizdo nuo Subačiaus regyklos fonas dabar visiškai pasikeitęs


Stačiatikių šv. Dvasios cerkvės ir Unitų (graikų katalikų) šv. Trejybės bažnyčios atrodė visiškai kitaip






Daugelis panoramų nepasikeitė nuo J. Bułhako laikų
Labai gaila, kad neteko pamatyti tų nuotraukų, kurias J. Bułhakas Vilniaus miesto valdžios užsakymu padarė iškart po karo, 1944 ar 1945 -aisiais.

[Romas]

Mstislavo Dobužinskio kūrybos paroda

Mstislavo Dobužinskio kūrybos paroda „Senoji Lietuva“. Paroda skirta Romos sutarties 50-mečiui jubiliejui.
2007 m. kovo 29 d. – 2007 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4, LT-01128, Vilnius).

Paroda „Senoji Lietuva“ aprėpia 1933-34 m. dailininko kelionėse po Žemaitiją sukurtus piešinius. Piliakalniai, dvarai, Kryžių kalnas, bažnyčios, vienuolynai, sinagogos, koplyčios, varpinės, kryžiai perteikia krašto, jo architektūros žavesį. Piešiniuose ne tik miestelių vaizdai, bet ir individualus charakteris, nuotaika. Architektūriniai peizažai dokumentalūs ir meniški, kartu perteikia tautines, taip pat laiko žymes, jau dabar jau išnykusius objektus. M. Dobužinskis mėgo uždaras gatvelių ir skersgatvių perspektyvas. Dažnai tą patį motyvą kartodavo keliuose piešiniuose, juose - ne paradiniai fasadai, bet netikėto žvilgsnio pagautos detalės, maži kiemeliai ir didelių bažnyčių bokštai.
Šioje parodoje eksponuoti ne tik pirmą kartą rodomi „Senosios Lietuvos“ ciklo piešiniai, bet ir dailininko jaunystės kūriniai iš ciklo „Vilniaus vaizdai“, kuriuos parodai paskolino Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus.

Daugiau: http://ldmuziejus.mch.mii.lt/VPG/MD_inf.htm

Virtuali paroda „Mstislavo Dobužinskio kūriniai“ :
http://ldmuziejus.mch.mii.lt/VPG/MD_kuriniai.htm

Parodoje eksponuojamų kūrinių sąrašas
http://ldmuziejus.mch.mii.lt/VPG/Dob...io_sarasas.htm

[Romas]

Pora nuotraukų iš Mstislavo Dobužinskio parodos

[anaiptol]

Rugsėjo 28 d., penktadienį, 11–15 val. – atvirų durų valandos Seimo parodų galerijoje. Lankytojams pristatoma kunigo Olego Štelmano nuotraukų paroda „Cerkvės Lietuvoje“.

Taip pat eksponuojama Utenos fotografų Audronės Misiukaitės, Ramūno Misiūno ir Adolfo Sinkevičiaus paroda „Trys viename“.


reik nueit, sako, įdomių cerkvių yra:]

[Romas]

Retrospektyvinė kūrybos paroda „Janas Bułhakas – fotografikas“

Paroda veikia 2007 m. rugsėjo 26 d. – lapkričio 11 d.
LDM Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4, Vilnius)

LDM informacinis pranešimas [2007-09-24]
Lietuvos dailės muziejus kviečia į rugsėjo 26 d., trečiadienį, 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaromą žymiausio XX a. pirmos pusės Vilniaus fotomenininko JANO BULHAKO RETROSPEKTYVINĘ KŪRYBOS PARODĄ „JANAS BULHAKAS – FOTOGRAFIKAS“ (veiks iki lapkričio 11 d.). SPAUDOS KONFERENCIJA VYKS TEN PAT 16 VAL. Parodos rengėjai – LDM, Varšuvos nacionalinis muziejus, parodos partneriai – Lenkų institutas, Vilniaus dailės akademija. Laukiama į atidarymą atvykstant Varšuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus Ferdinando Rušcico (Ruszyco), fotografo anūko, saugančio fotomenininko palikimą, Bohdano Bulhako, parodos kuratorės Malgožatos Plater-Zyberk. Viso projekto kuratorė – fotografijos istorikė Margarita Matulytė (LDM).

Pirmą kartą Lietuvoje bus galima išsamiai apžvelgti reikšmingą mūsų kultūros paveldą – meninę fotografiją, kurios rinkinys šiai parodai sudarytas iš Lenkijoje ir Lietuvoje saugomų kolekcijų: Varšuvos, Lodzės, Krokuvos, Vroclavo muziejų, Lenkijos fotomenininkų sąjungos, LDM, Vilniaus dailės akademijos, M.K. Čiurlionio dailės muziejaus, Bulhakų ir Rušcicų šeimos archyvų. Tokio mąsto fotomenininko ekspozicija išsamiai atskleis jo stilistiką, temų, žanrų spektrą, parodys ikonografinę darbų vertę. Parodoje – net 446 kūriniai!

http://www.ldm.lt/VPG/Bulhakas.htm

Pora nuotraukų iš parodos:






Išreklamuotos J.Bułhako nuotraukos gan mažo formato ir dažniausiai matytos.
Tiesą sakant, didžiausią įspūdį paliko pas mus beveik nerodyti pokario Lenkijos vaizdai.

Abdono Korzono erdvinių fotografijų kolekcija iš Paryžiaus
Pirmųjų Vilniaus erdvinių fotografijų kolekcija specialiai atvežta iš Paryžiaus dviejų dienų ekspozicijai Vilniuje. Pirmojo Vilniaus vaizdų fotografo Abdono Korzono unikalus rinkinys yra įvadas Jano Bułhako kūrybinės retrospektyvos parodai bei mokslinei konferencijai, skirtai Vilniaus fotografijos mokyklai.
(...)
Lenkų bibliotekai Paryžiuje (Bibliothéque Polonaise á Paris) priklausanti Abdono Korzono fotografijų kolekcija (4 erdvinės fotografijos ir 6 portretai) eksponuojama Lietuvos dailės muziejaus Vilniaus paveikslų galerijoje.
Abdonas Korzonas – pirmasis miestovaizdžio fotografas Lietuvoje. Vilniaus miesto panoramose, Žvėryno priemiesčio, Pilies kalno, bažnyčių fotografijose jis sukūrė poetišką, paslaptingumo šydu apgaubto miesto
įvaizdį.

Abdonas Korzonas. Didžioji gatvė. Vilnius, 1860–1863. Erdvinė fotografija. Lenkų biblioteka Paryžiuje

http://www.ldm.lt/VPG/Bulhakas_Korzon.htm

[Romas]

Paroda "Lietuvos sinagogų paveldas"

Vilniaus dailės akademija maloniai kviečia Jus 2007 m. spalio 22 d., pirmadienį, 17.00 val. į parodos „Lietuvos sinagogų paveldas“ atidarymą VDA galerijoje „Akademija“ (Pilies g. 44/2, Vilnius)

Parodos darbo laikas:
2007.10.22 – 11.03
I – VI, 12.00 – 18.00 val.

Apskrito stalo diskusija: spalio 25 d., 16 val. Tema – „Architektūros paveldo dokumentavimas: Lietuvos sinagogos” (Galerija „Akademija”, Pilies g. 44/2, Vilnius)

APIE PARODĄ
Šią parodą sudaro projektui „Lietuvos sinagogos. Sąvadas” parengti darbai. Vilniaus dailės akademijos dailėtyros, fotografijos, interjero dizaino ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto architektūros specialybių studentai vasaros praktikos metu rinko medžiagą: fotografavo, pildė sinagogų aprašų lenteles, schemas, darė brėžinius, kaupė istorinius duomenis.
(...)
Parodos organizatorių tikslas - parodyti žydų kultūros paveldą, esamą dabartinę būklę, pateikiant pasiūlymus kaip didelę kultūrinę vertę turinčias vietas pritaikyti dabartinėms reikmės, stengiantis išsaugoti pirminę jų formą bei atskleidžiant tyrimų metu surinktą informaciją.

APIE PROJEKTĄ
Faktiškai nelikus žydų sakralaus paveldo vartotojų bei dėl sovietmečiu vykdytos religinio paveldo naikinimo politikos, dauguma sinagogų (išskyrus dvi – Vilniaus choralinę ir Kauno) nėra naudojamos pagal pirminę paskirtį. Vos kelių išlikusių mūrinių sinagogų pastatai yra šiuolaikiškai rekonstruoti pritaikant juos aktualioms (dažniausiai kultūrinėms) miesto bendruomenės reikmėms. Dauguma sinagogų (ypač griūvančios medinės) yra apleistos, jų interjero dekoras sunykęs, perstatant pakeista pastatų išorė bei vidus, prarastos arba uždengtos specifinės sinagogų architektūros detalės, dauguma pastatų rekonstruojami savininkų ir naudotojų nuožiūra, nesistengiant išsaugoti buvusią sakralinę funkciją liudijančių elementų.
(...)
Sukaupta medžiaga atskleidė keletą Lietuvos mūrinių sinagogų, neįtrauktų į LR nekilnojamų kultūros vertybių registrą, būklės dėsningumų: sinagogų pastatai, po Antrojo pasaulinio karo buvo pritaikyti administracinėms, mokymo, kultūros įstaigoms, teisminėms institucijoms, ar paversti gyvenamaisiais namais (pavyzdžiui, Eišiškių, Zarasų, Vabalninko, Ramygalos, Anykščių, Lazdijų, Kupiškio, Šėtos, Merkinės sinagogos), buvo rekonstruojami nesiekiant išsaugoti sinagogų architektūros specifikos, o būdingi elementai yra išlikę atsitiktinai. Nauja pastatų paskirtis itin paveikė sinagogų aplinką, atsirado priestatų ir naujų pastatų, kurie dengia arba užgožia būdingą sinagogų architektūrą. Įvairios paskirties arba šiuo metu nenaudojami pastatai (Čekiškės, Daugų, Pušaloto, Kauno Vaisių 30, Simno, Raguvos, Lygumų sinagogos), iš dalies išsaugoję interjero fragmentus ir specifinę architektūrą. Šiuos pastatus būtina apsaugoti nuo irimo, pritaikyti naujom reikmėm išsaugant pirminę architektūrą ir, kiek įmanoma, aplinką. Itin problemiška yra medinių sinagogų situacija: daugelis jų avarinės būklės, todėl pastatai sunkiai pritaikomi miestelių bendruomenių reikmėms (dideli medinio pastato rekonstravimo kaštai, kvalifikuotų medinės architektūros restauratorių stoka, bendras medinės architektūros nuvertinimas). Daugelio sinagogų interjerai ir eksterjerai buvo apgadinti ar visai suniokoti dar sovietmečiu.
(...)
Daugiau informacijos: www.vda.lt

http://www.vda.lt/index.php/pageid/510/articleid/65

[Romas]

Viena paroda šiuolaikinio meno centre. Kol prisiruošiau įdėti nuotraukas, jau lyg ir baigėsi

Lietuvos dailė ‘08. Fotografija
2008.09.12 – 10.22

Įvadinis projektas į 2009-ųjų Baltijos tarptautinio meno trienalę "Miesto istorijos"
Nacionalinės programos "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009" renginys
(...)
Išleistas specialus žurnalo ŠMC Interviu numeris – parodos katalogas

http://www.cac.lt/lt.php/parodos/esa...ografija/34015

Ten buvo keli projektai. Dauguma - nieko ypatingo. Apie architektūrą buvo minimumas

Šių dienų istorijos pasakojamos Lietuvos spaudos fotografijos klubo vadovo Jono Staselio sudarytoje parodoje „Aistra miestui“ – čia pristatomi geriausi spaudos fotografų dokumentiniai kadrai, nebūtinai patekę į žiniasklaidos puslapius

Spauda yra spauda...
Ta nuotrauka su policininku be galvos - visai nieko. Gaila, neįsidėmėjau autoriaus




Ši dalis buvo labai įdomi. Daugelis nuotraukų buvo matyta anksčiau.

Legendinio žurnalo „Nemunas“ fotoredaktoriaus Romualdo Rakausko sudaryta paroda „Auksinis „Nemuno“ dešimtmetis 1967 -1977“ pristato Lietuvos meninės fotografijos pradžią – ryškiausius autorius, labiausiai atmintyje įstrigusius pavienius darbus iš šio leidinio fotopuslapių, ir, žinoma, žurnalo emblema tapusius fotografinius aktus.

Kai kam ši dalis labai patiko.

Artūro Railos projekte „Žemės galia. Mitologinis Vilnius“ fotografija yra tik viena iš sudedamųjų dalių: milžiniški fotopaveikslai, atsiradę bendradarbiaujant su Lietuvos baltų-pagonių bendruomene, specialiai sudarytas Vilniaus miesto geonergetinių žemės galios srautų žemėlapis, koncertas, paskaitos.

Kiti "projektai" varė nuobodulį.
Liko tik dairytis pro langus

[Romas]

Steponas Kolupaila. 1937-1943 m. spalvotosios fotografijos paroda

Turbūt daugelis norėjo pamatyti, šią parodą Rotušėje bet...
1. Paroda veikė tik spalio mėnesį
2. Visiškai nebuvo reklamos (išskyrus kvietimą į atidarymą)
3. Po darbo ar savaitgalį ten nebuvo įmanoma patekti
4. Niekur nebuvo parašyta, kokiu metu veikia paroda.

Ne vienam susipažinimas su paroda pasibaigė Rotušės durų spynos pabučiavimu ir šio plakato apžiūrėjimu (su nurodyta atidarymo data, bet ne darbo valandomis).
Šalia esantis informacijos centras visą mėnesį vargo aiškindamas, kodėl tos parodos neįmanoma pamatyti

Spalvotosios fotografijos paroda
2008-09-30

Spalio 1 dieną (trečiadienį) 18 valandą, Vilniaus Rotušėje atidaroma paroda, kurioje visuomenei bus pristatytas naujausias lietuviškos fotografijos istorijos atradimas – iki šiol nežinomas spalvotosios fotografijos pradininko profesoriaus Stepono Kolupailos (1892–1964) kūrybinis palikimas.

Parodoje pirmą kartą bus eksponuojamos unikalios 1937–1944 metų spalvotos fotografijos, išsaugotos prof. S. Kolupailos šeimos archyve JAV. Spalvotose Agfacolor ir Kodak skaidrėse įamžintos profesoriaus rengtos kelionės baidarėmis, skautų stovyklos, anuometinės Lietuvos miestų ir miestelių vaizdai.

Prof. S. Kolupaila yra ne tik iškilus mokslininkas hidrologas, hidroenergetikos vystymo entuziastas, bet ir Lietuvos fotomėgėjų sąjungos steigėjas (1933 m.) bei jos pirmininkas. 1937 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje jo fotografuoti Lietuvos gamtovaizdžiai apdovanoti aukso medaliu. Šiemet sukanka 70 metų nuo prof. S. Kolupailos novatoriško poligrafinio eksperimento – pirmosios spalvotos fotografijos publikavimo 1938 m. žurnale „Židinys".

http://www.fotomokykla.lt/index.php?...ilniaus_Rotuse
Rotušės tinklapis jau kitą dieną pamiršo apie šią parodą

[Romas]

Steponas Kolupaila. 1937-1943 m. spalvotosios fotografijos paroda

Tik iš trečio karto pavyko patekti į šią fantastišką parodą.
Ji veikė tik iki 17.00