Į klausimą kodėl sukūriau šią temą manau pilnai atsako temos pavadinimas. Pabandysiu truputį plačiau papasakoti apie šį miestą ir įdėsiu gal būt ne visai tradicinių vietų.
Pirmiausia Plungė garsėja Oginskio rūmais ir parku.
Mykolas Oginskis 1879 m. pagal architekto Karlo Lorenco projektą pasistatė naujus neorenesansinius rūmus, daug kitų pastatų, įrengė parką. Rūmų vidus buvo įrengtas 1882 – 1885 m. Rūmus dekoravo Kazimiero Sommerio stiuko dirbtuvių meistrai iš Varšuvos. Baldai taip pat buvo pagaminti Varšuvoje.
Plungės dvaro rūmai yra dviejų aukštų su pusės aukšto cokoliu. Rūmuose gyveno patys dvarininkai. Šonuose stovėjo oficinos, kuriose veikė garsioji Oginskių muzikos mokykla ir Rankdarbių ir namų ruošos mokykla, buvo tarnų patalpos.
Pagal eilutę ir sudėsiu nuotraukas.
1. Dvaro rūmai.
Virš rūmų plevėsavo Oginskių šeimos vėliava.
2. Oficina.
3. Oficina.
5. Žirgynas.
Į šiaurę nuo rūmų 1879 m. pastatytas žirgynas – neogotikinio stiliaus pastatas.
8. Laikrodinė.
Apie 300 m į pietus nuo rūmų buvo pastatyta laikrodinė. Vertingas mokslo ir technikos požiūriu laikrodžio mechanizmas išlikęs iki mūsų dienų.
10. Skalbykla.
11-12. Vartai su sargo nameliu.
Neorenesansiniai vartai. Vartų nišose stovi XVI a. riterių su skydais ir kalavijais skulptūros. Ant vartų viršaus pavaizduotos žemaičių meškos, letenomis laikančios Oginskių ir Skuževskių herbinius skydus.
15. Advokato namas.
19. Prižiūrėtojo namas.
Parko vaizdai. Rūmus juosia parkas, įrengtas XVIII a. ir pertvarkytas XIX a. pabaigoje.Mišraus stiliaus parkas suformuotas Babrungo upelio krante. M.Oginskio iniciatyva iškasti tvenkiniai, pasodinta daug egzotinių medžių ir krūmų.
Senosios kapinės ir koplyčia.
1858 m. grafai Zubovai pasirūpino, kad senosiose Plungės kapinėse būtų pastatyta Visų Šventųjų koplyčia su laidojimui skirtais rūsiais.
Čia palaidotas prieštaringai vertinamas kunigas prelatas Olšauskas. Šis pamiklas išdygo tarybiniais metais per vieną naktį.
Lurdo grota.
Buvusios vienuolių kapucinų koplytėlės pamatai.
Saulės gimnazija. Mano laikais tai buvo III vidurinė mokykla. Ją aš ir baigiau.
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.
Pirmosios žinios apie Plungėje buvusias bažnyčias mus pasiekia iš 1570 m. - būtent tada paskirta fundacija Plungės bažnyčios statybai.
1848-1850 metais klebonas J. Kirvelis ir grafas Zubovas pasirūpino, kad šalia bažnyčios būtų pastatyta mūrinė varpinė, turėjusi tris varpus, iš kurių iki šiol išliko vienas. Šis varpas, pagamintas 1646 m. už Plungės seniūno Stanislovo Vainiaus skirtas lėšas, suskilo 1812 m. per gaisrą ir nebeskamba. Du varpus vokiečiai išsivežė per I pasaulinį karą.
Naujosios didingos raudonų plytų bažnyčios pamatus 1905 m. rugsėjo 5 d. pašventino Žemaičių vyskupas Mečislovas Paliulionis. Jos statyba vyko 28 metus. 1933 m. rugsėjo 24 d. jau užbaigtą bažnyčią pašventino Telšių vyskupas Justinas Staugaitis.
Varpinėje 1936 m. kilo gaisras. 1937 m. norėta ją nugriauti, vėliau suremontuota. Klebono P. Pūkio rūpesčiu pagal inžinieriaus Stepono Stulginskio projektą.
Namas, kuriame 1909 m. gyveno dailininkas ir kompozitosrius M.K.Čiurlionis ir rašytoja S.Kymantaitė-Čiurlionienė.
Devynaukštis - aukščiausias namas Plungėje. Kadangi jis yra vienintelis, visi puikiai žino kur jis randasi.
Pasivaikščiojimas truko apie 2,5 val. Gaila kad nespėjau nufotografuoti miesto centro. Manu, kad bus papildymas.
Pirmiausia Plungė garsėja Oginskio rūmais ir parku.
Mykolas Oginskis 1879 m. pagal architekto Karlo Lorenco projektą pasistatė naujus neorenesansinius rūmus, daug kitų pastatų, įrengė parką. Rūmų vidus buvo įrengtas 1882 – 1885 m. Rūmus dekoravo Kazimiero Sommerio stiuko dirbtuvių meistrai iš Varšuvos. Baldai taip pat buvo pagaminti Varšuvoje.
Plungės dvaro rūmai yra dviejų aukštų su pusės aukšto cokoliu. Rūmuose gyveno patys dvarininkai. Šonuose stovėjo oficinos, kuriose veikė garsioji Oginskių muzikos mokykla ir Rankdarbių ir namų ruošos mokykla, buvo tarnų patalpos.
Pagal eilutę ir sudėsiu nuotraukas.
1. Dvaro rūmai.
Virš rūmų plevėsavo Oginskių šeimos vėliava.
2. Oficina.
3. Oficina.
5. Žirgynas.
Į šiaurę nuo rūmų 1879 m. pastatytas žirgynas – neogotikinio stiliaus pastatas.
8. Laikrodinė.
Apie 300 m į pietus nuo rūmų buvo pastatyta laikrodinė. Vertingas mokslo ir technikos požiūriu laikrodžio mechanizmas išlikęs iki mūsų dienų.
10. Skalbykla.
11-12. Vartai su sargo nameliu.
Neorenesansiniai vartai. Vartų nišose stovi XVI a. riterių su skydais ir kalavijais skulptūros. Ant vartų viršaus pavaizduotos žemaičių meškos, letenomis laikančios Oginskių ir Skuževskių herbinius skydus.
15. Advokato namas.
19. Prižiūrėtojo namas.
Parko vaizdai. Rūmus juosia parkas, įrengtas XVIII a. ir pertvarkytas XIX a. pabaigoje.Mišraus stiliaus parkas suformuotas Babrungo upelio krante. M.Oginskio iniciatyva iškasti tvenkiniai, pasodinta daug egzotinių medžių ir krūmų.
Senosios kapinės ir koplyčia.
1858 m. grafai Zubovai pasirūpino, kad senosiose Plungės kapinėse būtų pastatyta Visų Šventųjų koplyčia su laidojimui skirtais rūsiais.
Čia palaidotas prieštaringai vertinamas kunigas prelatas Olšauskas. Šis pamiklas išdygo tarybiniais metais per vieną naktį.
Lurdo grota.
Buvusios vienuolių kapucinų koplytėlės pamatai.
Saulės gimnazija. Mano laikais tai buvo III vidurinė mokykla. Ją aš ir baigiau.
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia.
Pirmosios žinios apie Plungėje buvusias bažnyčias mus pasiekia iš 1570 m. - būtent tada paskirta fundacija Plungės bažnyčios statybai.
1848-1850 metais klebonas J. Kirvelis ir grafas Zubovas pasirūpino, kad šalia bažnyčios būtų pastatyta mūrinė varpinė, turėjusi tris varpus, iš kurių iki šiol išliko vienas. Šis varpas, pagamintas 1646 m. už Plungės seniūno Stanislovo Vainiaus skirtas lėšas, suskilo 1812 m. per gaisrą ir nebeskamba. Du varpus vokiečiai išsivežė per I pasaulinį karą.
Naujosios didingos raudonų plytų bažnyčios pamatus 1905 m. rugsėjo 5 d. pašventino Žemaičių vyskupas Mečislovas Paliulionis. Jos statyba vyko 28 metus. 1933 m. rugsėjo 24 d. jau užbaigtą bažnyčią pašventino Telšių vyskupas Justinas Staugaitis.
Varpinėje 1936 m. kilo gaisras. 1937 m. norėta ją nugriauti, vėliau suremontuota. Klebono P. Pūkio rūpesčiu pagal inžinieriaus Stepono Stulginskio projektą.
Namas, kuriame 1909 m. gyveno dailininkas ir kompozitosrius M.K.Čiurlionis ir rašytoja S.Kymantaitė-Čiurlionienė.
Devynaukštis - aukščiausias namas Plungėje. Kadangi jis yra vienintelis, visi puikiai žino kur jis randasi.
Pasivaikščiojimas truko apie 2,5 val. Gaila kad nespėjau nufotografuoti miesto centro. Manu, kad bus papildymas.
Visada galvojau, kad tai eilinis mazas miesteliukstis, bet net neitariau, kad ten ir Ciurlionio gyventa, ir rumu buta!!! Dekui uz fotoreportaza. Lauksim centro nuotrauku!!!
Comment