Knygos apie architektūrą

[RokasLT]

Modern Forms: A Subjective Atlas of 20th-Century Architecture

Vilniaus santuokos rūmai

https://youtu.be/Gv3XIGTHkog?t=57

[AšNeRobotas]

Nėra jis destroyed kaip, kad rašo tam puslapy.

[RokasLT]

Nėra jis destroyed kaip, kad rašo tam puslapy.

Nu jo, tik vandens bokštas sunaikintas:

[Myliu miestus]

Skaitau knygą "Lietuvos architektai pasakoja apei sovietmetį" ir labai įdomu buvo skaityti interviu su A. Nasvyčiu, kaip jis kalba, kad jie [to meto Lietuvos architektai] stengėsi daryti viską kiek įmanoma orientuojantis į vakarus, ne rytus. Daryti erdves ir rajonus humaniškus, atskirti pėsčiųjų takus, sudaryti sąlygas kuo daugiau vaikščioti. Kaip jūsų nuomone tai yra jiems pasisekę?

P.S. Nežinau, ar yra kita tema skirta tokioms diskusijoms, tai jei taip, prašau perkelkit

[Obi-Wan Kenobi]

Ką sako Nasvyčiai yra tiesa. Vakaruose 1950-1960 buvo žiaurus miestų modernizavimo griaunant senus pastatus.

More than 40 percent of the Swedish cities' oldest housing stock in 1960-1970. During the years 1960-1975, about 30-40,000 houses from the 19th century and over 100,000 apartments built before 1901 were demolished in Sweden. In Katrineholm and Hagfors, 80% of the housing stock was demolished. In Oxelösund, Köping, Enköping, Fagersta, Norrköping at least 70%. In Eskilstuna, Karlstad, Ljungby, Karlskoga, Tranås, Västerås, Nyköping, Uppsala, Linköping, Jönköping, Luleå, Borås, and Södertälje about 60%. In some cities and districts, including Norrköping and lower Norrmalm in Stockholm, more than half of the existing buildings were demolished. In Stockholm's inner city over 700 buildings!

Iš https://www.reddit.com/r/Lost_Archit...of_demolition/

[digital]

Architektūros istorikė: sovietų utopija visus gyventojus nemokamai aprūpinti būstu išvirto į mutaciją

Kaip sovietų režimo politinis projektas paveikė gyvenamąją aplinką, naujoje knygoje „Jūs gaunate butą. Gyvenamoji architektūra Lietuvoje 1940–1990 metais“ siekia išsiaiškinti architektūros istorikė Marija Drėmaitė kartu su bendraautoriais Vilte Janušauskaite, Nojumi Kizniu ir Matu Šiupšinsku.

M. Drėmaitė LRT RADIJO laidai „10–12“ teigia, kad būtent knygos pavadinime slypi du svarbiausi terminai – „gavimas“ ir „butas“.

„Nuo šio pavadinimo atsispiriant, yra užkoduoti du labai svarbūs raktiniai žodžiai ir raktinės idėjos – tai „gaunate“ ir „butas“, – aiškina pašnekovė. – Tai, kad butas buvo dalijamas administraciniais, partiniais nurodymais, kad butas buvo valstybinis, kad buvo užsukta visa didžiulė valstybinė butų statybos ir skirstymo sistema, ir yra viena iš knygos pamatinių koncepcijų, idėjų, kur mes aiškinamės, kaip politinis režimas gali taip masiškai paveikti architektūrinį lauką.“

Knygoje nagrinėjama, kaip vyraujančia būsto forma tapo butas.

„Lietuvoje mes galime matyti, kad architektai, kurie projektavo ir tuos daugiabučius, ir vienbučius, ir individualius butus, vis dėlto turėjo labai daug ambicijų pagerinti šitą aplinką. Nepaisant tų standartinių normų, mes užtikome ištisinius vidinius konkursus, pavyzdžiui, Miesto statybos projektavimo institute buvo toks Tipinio projektavimo skyrius, kuriame iš tiesų dirbo geri architektai, pavyzdžiui, Bronius Krūminis, kuris, turbūt, yra neįvertintas ir nepripažintas Lietuvoje kaip architektas, bet jo biografija labai įdomi. Jis, baigęs architektūrą, pirmiausia dirbo architektu-restauratoriumi ir restauravo Trakų pilį. Jis buvo to skandalo, kai buvo už feodalinių pilių atstatymą 1960 m. nubausta Lietuva, atpirkimo ožys, pažemintas pareigose ir nusiųstas į Tipinio projektavimo skyrių“, – pasakoja pašnekovė.

Pasak jos, B. Krūminis ten toliau kūrė masinių statybos namų patobulintus projektus, nuolat eksperimentavo, juos gerino.

„Jeigu žvelgtume visos Sovietų Sąjungos mastu, Lietuvos ir Estijos netgi masinės statybos rajonai yra daug humaniškesni, labai landšaftinė situacija parinkta, namų aukštingumas žemas <...>“, – sako ji.

[laimutis]

Publikuotas istorinis tyrimas, leidęs atkurti Vilnių, koks jis buvo prieš 200 metų



Artėjant Vilniaus knygų mugei Lietuvos nacionalinis muziejus pristato daugiau nei penkerius metus trukusio tyrimo publikaciją „Atrastas Vilnius. Kartografiniai ir sociotopografiniai miesto maketo šaltiniai“. Knygoje publikuojama Rusijos kariniuose archyvuose saugoma Vilniaus senamiestį ir priemiesčius apimanti kartografinė medžiaga, leidusi iki smulkiausių detalių atkurti prieš 200 metų egzistavusį miesto vaizdą, kurio didelės dalies šiandien jau nebepamatysime. Publikuotas istorinis tyrimas, leidęs atkurti Vilnių, koks jis buvo prieš 200 metų - Lietuvos nacionalinis muziejus (lnm.lt)