Knygos apie architektūrą

[Romas]

Romai, knygos tirazas labai mazas, rekomenduoju nueiti i Nacionalini muzieju ir ten nusipirkti, kol dar yra, nes knygos paklausa nemaza.

Paskaita „Vilniaus miesto urbanizacija: Gedimino prospekto nutiesimas“
2013 m. vasario 7 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, menotyrininkė Ingrida Tamošiūnienė skaitys paskaitą „Vilniaus miesto urbanizacija: Gedimino prospekto nutiesimas“. (...)
Po paskaitos bus pristatyta I. Tamošiūnienės knyga „Šv. Jurgio prospektas: nuo vizijos iki tikrovės. I knyga. 1817–1875“.

Daugiau Nacionalinio muziejaus paskaitųDaugiau Nacionalinio muziejaus paskaitų

Ačiū, Aukseli ir Inga
Šiandien nuėjau, išklausiau paskaitą su planų skaidrėmis ir nusipirkau tą knygą.
Dar kažkiek egzempliorių liko ir knygų mugei (bendras tiražas - 700 egz.), bet pavėlavusiems gali ir nelikti. Kaina - 30 Lt.

Knygoje yra daug XIX a. žemėlapių ir visi to meto perspektyviniai Vilniaus miesto planai - 1817, 1839 ir 1875.
Tame renginyje sužinojau dvi naujienas:
- Nacionaliniame muziejuje įsteigta Vilniaus tyrimų grupė
- Pasirodo, Nacionalinaim muziejui atiteko panaikinto Architektūros muziejaus rinkiniai, kuriuose, kaip aiškėja, yra daug vertingų senųjų žemėlapių ir miestų planų.
Tik leidyba nevyksta taip greit, kaip norėtųsi...

[Romas]

Šeštadienio "Lietuvos ryte" pasirodė straipsnis per visą puslapį apie knygą „Šv.Jurgio prospektas: nuo vizijos iki tikrovės. I knyga (1817–1875)”.
Lieka vis mažesnė tikimybė, kad knygos tiražas (700 vnt.) per knygų mugę nebus parduotas...


Arūnas DUMALAKAS, „Sostinė”
2013-02-09
Prospektą tiesė per sodus ir kopūstų lysves

Istorija kartojasi. Tuo nesunku įsitikinti pažvelgus į Gedimino prospekto, kadaise pakrikštyto Šv.Jurgio vardu, tiesimo istoriją. Kaip ir dabar, miesto išperkamų žemių savininkai siekė išpešti kuo daugiau naudos, derybos su jais truko dešimtmečius. Kaip ir dabar, gatvei tiesti trūko pinigų, tad darbai vyko taip pat dešimtmečius. Kaip ir dabar, vilniečiai ignoravo valdžios paliepimus išsikelti iš namų, kurie trukdė tiesti Šv.Jurgio prospektą.

Visa tai, kas primena dabartį, vyko XIX amžiuje. Gedimino prospektas negali pasigirti sena istorija. Tačiau pradėjusi ja domėtis dailėtyrininkė Ingrida Tamošiūnienė dvejus metus praleido archyvuose analizuodama dokumentus, susijusius su Šv.Jurgio prospekto tiesimu. Visa tai ji išdėstė neseniai išleistoje knygoje „Šv.Jurgio prospektas: nuo vizijos iki tikrovės (1817–1875)”.
(...)

Vizija – dvi aikštės

W.Hastie vizija buvo nuo Katedros per Lukiškes iki Neries nutiesti dvi reprezentacines naujojo miesto centro gatves. Šias gatves jis pažymėjo 1817 metų plane. Viena jų – būsimasis Šv.Jurgio prospektas. Kitą gatvę architektas suplanavo ne visai lygiagrečiai su Šv.Jurgio prospektu, bet ši vizija taip ir nebuvo įgyvendinta.
Tarp šių dviejų gatvių buvo numatytos dvi aikštės – Prekybos prie Šv.Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bei Šieno ir malkų vietoj dabartinio Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pastato. Dabartinę Lukiškių aikštės teritoriją W.Hastie planavo užstatyti.
(...)

Pavadinimą suteikė caras
Šv.Jurgio prospekto tiesimo darbai prasidėjo tik 1839 metais, bet ne taip, kaip buvo planuojama – nuo Katedros aikštės. Prospektas pradėtas grįsti nuo Vilijos (dabar Vilniaus) gatvės Katedros link. Šiame ruože darbai užtruko iki 1852-ųjų. Sutvarkius šią gatvės dalį, caras Nikolajus I 1852 metų vasario 11 dienos įsakymu prospektą pakrikštijo Šv.Jurgio vardu.

Nors prospektas jau buvo vadinamas šventojo vardu, anot I.Tamošiūnienės, jo ruožas nuo Žandarų skersgatvio (dabar Jogailos gatvės) Lukiškių link visą XIX amžiaus antrąją pusę skendo dulkėse arba mirko purve.

1875-aisiais, praėjus 36 metams nuo pirmos Šv.Jurgio prospekto dalies nutiesimo, į priekį pasistūmėta labai nedaug. Ruožas nuo dabartinės Jogailos gatvės Lukiškių prospekto link buvo tvarkomas iki pat XX amžiaus trečiojo dešimtmečio.

(...)
Saugojo mūrinius namus
Kodėl prospekto šaligatvis ties pastatu, kuriame dabar įsikūręs prekybos centras „Gedimino 9”, staiga praplatėja? Į tai I.Tamošiūnienė surado atsakymą.

1855 metais turtingas pirklys Boruchas Rindziunskis, kuriam Šv.Jurgio prospekto linijoje priklausė net keturi sklypai, kreipėsi į Dūmą prašydamas leisti įsigyti žemę, likusią priešais jo sklypą nutiesus gatvę. B.Rindziunskis rašte nurodė, kad toje vietoje Šv.Jurgio prospektas susiaurėja apie 4 sieksnius (8,53 metro). Gali būti, kad taip nutiko dėl to, jog miesto valdžia ketino išsaugoti šalia Totorių skersgatvio (dabar Totorių gatvė) stovinčius mūrinius namus. Todėl ir nusprendė prospektą susiaurinti iš abiejų pusių.
(...)

http://www.lrytas.lt/?data=20130209&...&sk_id=&view=2

[laimutis]

Vilniaus pilys
Napaleonas Kitkauskas 2012 - http://www.melc.lt/lt.php/naujos-kny...5-420-01716-6/



Virtuali kelionė po knygą: http://www.melc.lt/lt.php/virtuali/vilniaus-pilys/

[inga.]

Stanislovas Žvirgždas: „Jano Bulhako tritomis fotografijų albumas – giesmių giesmė Vilniui"
Lietuvos nacionalinis muziejus Vilniaus knygų mugėje pristatys grandiozinį fotografo Jano Bulhako (1876–1950) trijų tomų albumą „Vilnius“, kuriame – šimtai XX a. pradžios Vilniaus architektūros ir gyvenimo akimirkų, įamžintų fotografijose.

Plačiau čia

[Kavasiakas]

Vilniaus pilys
Napaleonas Kitkauskas 2012 - http://www.melc.lt/lt.php/naujos-kny...5-420-01716-6/

Atvaizdas


Virtuali kelionė po knygą: http://www.melc.lt/lt.php/virtuali/vilniaus-pilys/

Verta pirkt?

[laimutis]

Verta pirkt?

Turiu šios knygos pirmąjį 1989 m. leidimą. Naujasis truputi pastorėjo, atsirado daug naujos medžiagos, istorinių šaltinių, atstatyti Valdovų rūmai, keletas kitų pastatų. Galima ginčytis su N.Kitkausku dėl kai kurių dalykų: dotuojant mūro pastatus neatsižvelgiama į archeologinę medžiagą todėl Vilniuje jau XIII a. randasi mūriniai pastatai ir katedra. Jei tuo domiesi, tai verta. Reiks po algos nusipirkti, pažiūrėsiu ar buvo verta išleisti 100 lt.

[Kavasiakas]

Turiu šios knygos pirmąjį 1989 m. leidimą. Naujasis truputi pastorėjo, atsirado daug naujos medžiagos, istorinių šaltinių, atstatyti Valdovų rūmai, keletas kitų pastatų. Galima ginčytis su N.Kitkausku dėl kai kurių dalykų: dotuojant mūro pastatus neatsižvelgiama į archeologinę medžiagą todėl Vilniuje jau XIII a. randasi mūriniai pastatai ir katedra. Jei tuo domiesi, tai verta. Reiks po algos nusipirkti, pažiūrėsiu ar buvo verta išleisti 100 lt.

Jei bus knygų mugėje, gal ir paimsiu :/

[beatagaudvile]

Nupirkau ją draugui gimtadieniui, tai jam labai patiko seniai norėjo pegasas.lt su kortele jai nuolaida buvo, na ten daug labai nesusitaupė, bet gal 10 lt pigiau gavosi

[Depeche]

Ta knyga mokslo žmonių tarpe sulaukė nemažos kritikos, kai kurie argumentai prasilenkia su tikrove kelios dešimtimis metų, jei ne daugiau.

[Goodoo]

Ponas N. Kitkauskas neįtikitėnai atkaklus ir kurčias kritikai bei pastaboms. Knygoje pateiktą informaciją gerbiamas N. Kitkauskas skleidžia net tarptautinėse konferencijose. Beje, nuomonės dėl mūro statybos pradžios ir datavimo Lietuvoje tarp architektūros istorikų, archeologų ir istorikų jau seniai nesutampa.

[laimutis]

Paskaitinėjau knygą bibliotekoje, pamačiau nebeverta pirkti, turiu sena versija tai pat autoriaus knygą Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valdovų rūmai, jas abi sudėjus gaunasi naujausia knygos versija.
Ponas N.Kitkauskas tikrai nesiremia nei archeologų nei kitų tyrėjų medžiaga, visi jo tyrimai knygoje dvelkia romantizmu. Knyga solidžiai atrodo bet jos medžiaga nelabai verta remtis, nusivyliau knyga o dar 100 litų įkainuota.

[Romas]

Išdegęs Švėkšnos miestelio centras, turgaus diena, 1925 m.
Atvaizdas


Šaltinis: A.Miškinis Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai I knyga III tomas

Ar jau pasirodė A.Miškinio Vakarų Lietuvos miestelių III dalis?
Kur ją galima nusipirkti?

[laimutis]

Ar jau pasirodė A.Miškinio Vakarų Lietuvos miestelių III dalis?
Kur ją galima nusipirkti?

Atsiprašau Romai sumaišiau knygas. Turėjau parašyti Šaltinis: A.Miškinis Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai II knyga. Trečios knygos ( butų 7 tomas) dar nėra išleista.
Be to buvo numatytos tik dvi Vakarų Lietuvai (Žemaitijai) skirtos knygos. Pirmoje knygoje objektai nuo A iki M raidės, antroje knygoje - nuo N iki Z.
Betgi šiuose dviejuose tomuose nėra Telšių, Skuodo, Šeduvos ir Sedos, gal dar kelių mažesnių vietovių. Reik tikėtis bus išleista ir III knyga. Be to tome Vidurio Lietuvos miestai ir miesteliai nėra Panevėžio ir Ukmergės.

[laimutis]

Bus pristatyti nauji leidiniai apie tradicinę kaimo architektūrą



Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos balandžio 30 d. 14 val. Mokslų akademijos didžiojoje salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) pristato neseniai išleistus penkis Lietuvos etnografinių regionų tradicinės kaimo architektūros katalogus. Leidiniai skirti žmonėms, gyvenantiems saugomose teritorijose arba norintiems statyti, rekonstruoti sodybas, laikantis tradicijų. http://alkas.lt/2013/04/28/bus-prist...-architektura/

[Beniux]

Įsigijau knygą, bet jos dar nevarčiau. Man tik gerokai neskanu, kad prie ministerijos esantis padalinys užsiima knygų leidyba.

Tikėkimės, kad kokia nors smarkesnė leidykla galėtų ir ministrą su visu padaliniu pavaduoti.

[inga.]

Sujungti du pranešimai iš eilės

Bus pristatyti nauji leidiniai apie tradicinę kaimo architektūrą

vstt.lt tinklapyje pateikiamos elektroninės leidinių versijos Dzūkija, Vakarų Aukštaitija, Rytų Aukštaitija, Žemaitija, Suvalkija ir Mažoji Lietuva

R. Paknio leidykla kaip naujieną pristato knygą Lietuvos medinės bažnyčios Paknys, R.; Vasiliūnienė, R. (2012). ISBN 978-9955-736-43-1 (lietuvių k.) ISBN 978-9955-736-42-4 (anglų k.)

Leidinio autoriai siekė sukurti knygą, kurioje atsiskleistų įspūdingi, bet ir neįprasti gražiausių šventovių vaizdai. Todėl čia ne tik bendri eksterjero ir interjero vaizdai, bet ir daugybė dažnai nepastebimų dalykų: unikalūs altorių, sakyklų, vargonų dekoro drožiniai, kolonų, sienų, lubų fragmentai, išlaikę kirvio žymes, saviti rakursai, padedantys pajusti medinių šventyklų žavesį.
Išdėstyti svarbūs pristatomų bažnyčių istorijos momentai, aptarti eksterjero ir interjero bruožai, svarbiausieji dailės paminklai. Yra įžanginis straipsnis.
Aprašytos ir nufotografuotos 47 Lietuvos medinės bažnyčios.

.pdf ištrauka

[laimutis]

Vaidas Petrulis, Marija Drėmaitė, Jūratė Tutlytė
Architektūra sovietinėje Lietuvoje
2012 m., Vilnius



Atidžiau pažvelgę į mūsų miestus, greičiausiai nustebtume kokia didelė jų dalis buvo suformuota per istoriškai trumpą sovietinį laikotarpį. Sukūrus galingą statybų industriją, kuruojant nomenklatūriniam aparatui, pasitelkus mokslininkus bei architektus buvo metodiškai kuriami ištisi pramoniniai bei gyvenamieji rajonai, naujieji miesteliai bei kaimo gyvenvietės, keičiamas kraštovaizdis. Architektūrinius to meto procesus lydėjo tyrimų, albumų, reprezentacinių bei propagandinių tekstų ir vaizdų srautas, turėjęs įtikinti visuomenę tariamai sėkmingomis socialistinės Lietuvos statybomis. Visgi, prabėgus vos keliems dešimtmečiams, tapo aišku, kad tuo metu įspūdingais skaičiais iliustruojamo progreso rezultatai gana prieštaringi. Nepaisant to, kad pasauliniame kontekste ryškiausi XX a. statybų pavyzdžiai palaipsniui pripažįstami kaip vertinga architektūrinio paveldo dalis, kai kurie jų netgi įtraukiami į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, postsovietinėse šalyse šis palikimas dažniausiai suvokiamas kaip bereikšmės, funkciškai neefektyvios bei morališkai pasenusios erdvės, kurios atsiradus menkiausiai galimybei griaunamos ir keičiamos sekant naujausiomis madomis. Tokie procesai paskatino knygos autorius pažvelgti į sovietinės architektūros fenomeną giliau bei pabandyti nutiesti savotišką tekstinį bei vaizdinį tiltą į neseną praeitį. Nesiekiant nei nostalgiškai garbinti, nei iš anksto smerkti, knygoje šios epochos architektūra analizuojama kaip tarpusavyje glaudžiai susijusių reiškinių kompleksas. Politika, architektūra, urbanistika, dizainas čia susipina į savotišką kaleidoskopą, kuriame skaitytojas ne tik atpažins jau pasikeitusias ar vis dar istorinės atminties fragmentus išlaikiusias erdves, bet ir turės galimybę kartu su autoriais iš naujo permąstyti svarbių to meto architektūrinių procesų priežastis bei pasekmes.

[laimutis]

Kviečiame į knygos "Povilas Ksaveras Bžostovskis - Paulavos Respublika" pristatymą



Sausio 21 d. (antradienį) 17:30 Vilniaus Rotušėje įvyks knygos "Povilas Ksaveras Bžostovskis - Paulavos Respublika" pristatymas.

Vos už keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus, Šalčininkų rajone, yra unikali vieta, kuriai prieš kelis šimtus metų visuomenė teikė ypatingą reikšmę.Netgi buvo sakoma, kad valstybėje yra trys respublikos: Lenkijos, Lietuvos ir Paulavos. Kodėl? Kuo Paulavos respublikos patirtis gali būti naudinga XXI amžiaus Lietuvai? Atsakymai – pirmąkart lietuvių kalba šia tema išleistoje Aurelijos Arlauskienės, Lucijos Jurgelevič, Ramunės Šmigelskytės-Stukienės knygoje "Povilas Ksaveras Bžostovskis - Paulavos Respublika".

Renginyje dalyvaus Šalčininkų J. Sniadeckio gimnazijos, Turgelių P. K. Bžostovskio vidurinės mokyklos ir St. Moniuškos menų mokyklos mokiniai.

http://www.kpd.lt/lt/node/2943

[laimutis]

Knyga apie Paulavos respubliką ir jos įkūrėją kunigą P. K. Bžostovskį



Knygą „Povilas Ksaveras Bžostovskis – Paulavos respublika“ galima įsigyti užsisakius paštu. El.pašto adresas: paulavosrespublika@gmail.com, taip pat tel. 868716508. Knygos kaina be persiuntimo išlaidų 30 Lt.

http://www.voruta.lt/knyga-apie-paul...-k-bzostovski/

[Romas]

2014-02-13 - Pristatome knygą "Ambraso architektų biuras. Darbai 1998-2014"

Vasario 12 d. Menų centre "Rupert" pristatyta ką tik išleista, dar dažais kvepianti biuro knyga "Ambraso architektų biuras. Darbai 1998-2014".



Knygos idėja gimė besirengiant parodai "21 Maketas", pristatytai Kauno architektūros festivalyje KAFe. Surinktą medžiagą apie biuro nuveiktus darbus sumanyta suarchyvuoti ir išleisti knygos - albumo pavidalu.
Knygos pristatymo metu atidaryta ir pastaroji paroda "21 Maketas" (bus eksponuojama iki vasario 26 d.), taip pat vyko architektūrinė ekskursija po neseniai duris atvėrusį ir patį menų centrą "Rupert".

http://www.ambrasas.lt/lt/

Reportažas iš šios knygos pristatymo buvo ir šios dienos LRT "Panoramoje"
Architektūrai skirtų leidinių sąrašą papildė architekto A. Ambraso knyga