Vilnius. Naujų kampų beieškant. I dalis.

[Vaidas]

Vilnius. Naujų kampų beieškant

Kadangi nepavyko išeiti pafotografuoti Mindaugo karūnavimo dienos renginių ketvirtadienį, nusprendžiau bent penktadienio vakarą praleisti mieste su fotoaparatu

Kaip ir praėjusios foto kelionės metu, stengiausi rasti rečiau vaikštomų gatvelių ir ieškojau įdomesnių kampų



Kelionę pradėjau nuo Baltojo tilto. Per tokį karštį "paplūdimyje" žmonių vos vienas kitas. Tinklinio aikštelėse išvis nė gyvos dvasios





Vienišas žaliasis "Hanneris"





Labai gražūs gyvenamieji namai J. Tumo-Vaižganto gatvėje





Gedimino prospekte penktadieniais paprastai būna kiek daugiau žmonių





Jau dengiamas "Gedimino 9" stogas





Nesitikėjau, kad būsimojo "Kempinskio" galinė siena yra tokia...







Bonifratų (Šv. Kryžiaus) vienuolyno kiemas





Suoliukai šalia paminklo L. Stuokai-gucevičiui bei Šv. Kryžiaus bažnyčia





Gražūs šešėliai Liejyklos gatvėje





Turistai Šv. Ignoto gatvėje





Lietuvos kariuomenės ordinariato siluetas:





Domininkonų (Šv. Mergelės Marijos) bažnyčia:







Šv. Ignoto gatvė iš kitos pusės:

I dalies pabaiga.

II dalis

[Rolandas.]

Ddekui uz naujus kampus Lauksiu kitu kampu

[Lietuvis]

O Vilnius tikrai labai ištuštėjęs šiom dienom Lauksim kitų dalių, Vaidai.

[vytauc]

Nauji kampai- visad gerai. nes tokiam palyginus nedideliam mieste kaip Vilnius yra pakankamai lengva pradėti kartoti(s)

Ačiū, Vaidai, lauksiu antros dalies

[liutass]

Idomu

[TKO]

Seseliai tikrai neblogi
http://img.photobucket.com/albums/v5...7/DSC_2163.jpg
Aciu uz idomia ekskursija. Patinka matyti zinomas vietas nezinomais kampais...

[tadux]

As taipat prisiglausiu su keliomis savo nuotraukelemis



Zydinti Neris.


Zalias tiltas.


Vilniaus vartai.


Zveryno tiltas.


Zverynas.

[Vaidas]

Vilnius. Naujų kampų beieškant. II dalis.

Kadangi panašu, kad pirmoji dalis antro puslapio nepasieks, kuriu atskirą temą

Vilnius. Naujų kampų beieškant. II dalis.

I dalį rasite čia.

Viena didžiausių kelionės staigmenų - Pranciškonų vienuolyno statiniai. Nors pro pat šią vietą Trakų gatve esu praėjęs milijoną kartų, į kiemą niekada neužsukdavau. Visai be reikalo





Vienuolyno bažnyčia







Ir vietiniai gyventojai. Visa jų šeimynėle







Paminklas Jozef'ui Montwill'ui (nežinau, kas toks jis buvo - galbūt jo tikrasis vardas Juozapas Mantvilas? ) Manosi Evangelikų Liuteronų bažnyčios bokštas. Niekaip neradau, kaip prie jo prieiti arčiau...





Geltonai saulės "nuspalvinti" pastatai Lydos gatvėje:





Virš statybų aikštelės tvoros kyšo visų šventųjų ir karmelitų vienuolyno bokštas





Fontanas K. Sirvydo skvere





Skulptūra šalia Vilniaus Universiteto





Universitetas pro tvorą





Aukščiausias senamiesčio statinys





Piles gatvė jau nebeįdomi, tad pasuku į S. Skapo gatvelę





LR Hipoteka (gal kas galėtų paaiškinti, kas tai yra? ) Tilto gatvėje. Šie egoistai aptvertame kiemelyje pasistatė sau fontaną Kieta vertus, pastatai tikrai gerai sutvarkytas





Tilto gatvėje - nė gyvos dvasios, išskyrus vieną kitą pro šalį prašvilpantį gatvių "lenktyninką"





Apžėlę Neries krantai. Net įprastinių žvejų beveik nematyti...





Žaliasis tiltas. Kairėje pusėje jau matosi naujieji šviestuvai, tuo tarpu dešinėje - vis dar surūdiję senieji, nekeisti nuo tilto pastatymo XX a. viduryje




NMC





Be komentarų





Nufotografavau ir keletą populiarių vaizdelių





Lukiškių aikštė bei Šv. Jokūbo bei Pilypo bažnyčia, už kurios bando slėptis Europos bokštas





Žvėryno tiltas bei Znamenskio cerkvė, man viena labiausiai patinkančių stačiatikių bažnyčių Vilniuje





Cerkvės siluetas atrodo tikrai gražiai vakarinio dangaus fone

Pabaiga

[vytauc]

Ši dalis irgi yra labai graži

Po pranciškonų vienuolyną teko nemažai paslankioti- dabar ten įsikūręs ISM. Tikrai įdomus kompleksas

O hipoteka yra teismo dokumentų archyvas- ten paprastai saugomi įvarūs turto įkeitimo, ar arešto dokumentai ir dar daug visko. Verta pastebėti, jog tame pastate ilgą laiką buvo viešosios pirtys

[Rolandas.]

Dekui. Antra dalis pranoko pirma dali. Si man daug labiau patiko

[taimis]

Antra porcija dar idomesne ! Aciu Vaidai, paieskojus net ir Vilniuj galima surasti nauju, nematytu vietu ir vaizdu !

[Giedra70]

Nuotrauka, kuri apibudinta kaip Skulptūra šalia Vilniaus Universiteto, yra verta geriausios mėn. nuotraukos vardo (mano nuomonė).

[Vaidas]

Ačiū

Ji dalyvauja konkurse - gali skirti savo balsą: http://tinkle.miestai.net/showthread.php?t=2756

[Skraiduolis]

Juozapas Montvila - 19 amžiaus pabaigoje - 20 amžiaus pradžioje Vilniuje gyvenęs visuomenės veikėjas, dvarininkas, filantropas ir Žemės ūkio banko direktorius ir steigėjas. Tai jam turim būti dėkingi už kelias gražias Vilniaus vietas. Jo užsakymu ir jam vadovaujant 1889 - 1891 metais pastatytas architekto Vincento Gorskio projektuotas Žemės ūkio bankas Gedimino pr. 6 (dabar - Lietuvos Bankas).

Bet svarbiausias Juozapo Montvilos nuopelnas - gyvenamųjų namų kolonijos (šiuolaikiniais terminais - Gyvenamųjų Namų statybos bendrijos), kurias jis nusižiūrėjo besimokydamas Peterburge Vienoje ir Berlyne ir keliaudamas Belgijoje. Juozapas Montvila turėjo nemažai žemės sklypų Vilniuje ir 1896 - 1898 metais jis inicijavo keturių kolonijų statybą. Šios kolonijos yra gražiose Vilniaus vietose. 1896 metais suprojektuoti ir pradėti statyti 11 namų Šaltinių, Aguonų ir Mindaugo gatvės rajone. Buvo pastatyti 6 namai vienaaukščiai namai, kiekviename buvo 2 butai su atskirais įėjimais. Dar ir dabar juos galima pažiūrėti, aišku perdarytus pagal principą "man taip gražu".

Antroji - Pohuliankos kolonija, tarp dabartinių Čiurlionio, Jovaro ir Basanavičiaus gatvių. Ten pastatyta 10 namų, kiekvieno namo savininkas turėjo 10-12 arų sklypą su sodu. Sovietmečiu ten gyveno partiniai bonzos - Sniečkus, Šumauskas, Grižkevičius...

1898 - 1899 metais pradėjo statyti dar dvi kolonijas. 1,2 ha ploto Šnipiškių kolonija įsikūrė prie Rinktinės, Šeimyniškių ir Slucko gatvių. Ten pastatyta daugiau nei 20 pastatų, daugiausiai - dviaukščiai, butai juose 2-3 kambarių.

Ketvirtoji, didžiausiai ir labiausiai mėgstama Montvilos kolonija yra Rasose, Balstogės, Vitebsko, Mielagėnų, Švenčionių ir Gervėčių gatvės ribose. Visą jį galima apžiūrėti ir dabar. Ten ir ilgas pastatas biednesniems ir atksii kotedžiai su sodeliais turtingesniems, ir tiesiog modernūs butai dviejų aukštų keturbučiuose namuose.

Visi besistatantys namus imdavo paskolas iš Žemės ūkio banko, įkeisdami savo pastatytus namus. Taip pastatai išlikdavo Žemės ūkio banko nuosavybėje, kol būdavo išmokamos paskolos.

Montvila įsteigė kelias organizacijas, suvienijo amatininkus, o 1919 metais įkūrė Vilniaus butų įrengimo draugiją, kuri ir surengė namų statybos, įrangos bei amatų parodą Pranciškonų vienuolyno kieme ir pastatuose. Pačios draugijos paskirtis buvo estetinis būsto atnaujinimas. Tą paroda iš esmės buvo kažkas panašaus į šiuolaikines RESTA, kur užsakovai galėjo susipažinti su pažangiausiomis to meto technologijomis ir baldais bei būsto įranga.



Va, po tos parodos pradėjo ruoštis dar vienos kolonijos statybai. 1910 metų antroje pusėje architektas Kleinas gavo užsakymą suprojektuoti belgiško tipo namus šalia Lukiškių kalėjimo. Dabartinis Kražių gatvės kvartalas. Architekas pasiūlė 13 namų tipų, kurių kainos svyravo nuo 3,7 iki 7,2 tūkstančio rublių. Šios kolonijos architektūra yra įtakota benueienačio moderno stiliaus, - daugiausia fasaduose. Visuose namuose buvo vonios ir klozetai, o trijuose - net centrinis šildymas. Kiti buvo šildomi krosnimis.

Paties Montvilos rezidencija buvo Gedimino prospekte, dabar tame pastate yra Susisiekimo ministerija.

Tai, va, dabar daugiau žinosit apie Vilniaus namus, kaip ir aš kai perskaičiau Nijolės Lukšionytės Tolvaišienės knygą "Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje". Šios knygos medžiaga ir pasinaudojau, kad papasakočiau apie Montvilą. Pačioje monografijoje rasite daug daugiau medžiagos.

Beje ta Hipoteka, - tai buvusi "Sankt Peterburgo pirtys", statyta 19 amžiaus pabaigoje. Iš tikrųjų unikalus pastatas, gaila, kad beveik viskas buvo sugriuvę nuo beveik 100 metų eksploatacijos. Ten ir aš maudžiausi, kai sėmė mus į sovietų armiją. Visu būriu nuvedė, vandenį davė susišlapinimui, paskui muilinomės be vandens, o kai išsimuilinome - tokiu drungnu vandeniu plovėmės apie dvi minutes. Visa džiaugsmas kažkodėl vyko ketvirtą ryto. Tiesa, dar tokie žydeliai su mašinkomis skuto plaukus nuo galvos ir klyno per minutę. Košmaras buvo konkretus..

O jau po dešimties metų dirbau ten buvusiame reklamos biure. Pastogėje dar tebestovėjo vandens tankai. Tiesa, jau tušti ir surūdiję.

Dabar ten yra Hipoteka, ir kai pirksite nekilnojamą turtą galite sužinoti ar pardavėjas nėra užstatęs ar įkeitęs savo buto, namo ir sodybos... Ten yra tokia paslauga, ji teikiama net telefonu. Jums reikia pasakyti unikalų namo ar buto numerį, kurį pardavėjas privalo jums pranešti ir paskambinus net prieš sutarties sudarymą ar net prieš apmokėjimą galite gauti informaciją apie būsto stovį. Yra buvę atvejų, kai sugebėdavo įkeisti likus kelioms valandoms iki pardavimo...

[Skraiduolis]

Gal vis dėlto matosi?

[J.U.]

Juozapas Montvila - 19 amžiaus pabaigoje - 20 amžiaus pradžioje Vilniuje gyvenęs visuomenės veikėjas, dvarininkas, filantropas ir Žemės ūkio banko direktorius ir steigėjas. Tai jam turim būti dėkingi už kelias gražias Vilniaus vietas. Jo užsakymu ir jam vadovaujant 1889 - 1891 metais pastatytas architekto Vincento Gorskio projektuotas Žemės ūkio bankas Gedimino pr. 6 (dabar - Lietuvos Bankas).

Bet svarbiausias Juozapo Montvilos nuopelnas - gyvenamųjų namų kolonijos (šiuolaikiniais terminais - Gyvenamųjų Namų statybos bendrijos), kurias jis nusižiūrėjo besimokydamas Peterburge Vienoje ir Berlyne ir keliaudamas Belgijoje. Juozapas Montvila turėjo nemažai žemės sklypų Vilniuje ir 1896 - 1898 metais jis inicijavo keturių kolonijų statybą. Šios kolonijos yra gražiose Vilniaus vietose. 1896 metais suprojektuoti ir pradėti statyti 11 namų Šaltinių, Aguonų ir Mindaugo gatvės rajone. Buvo pastatyti 6 namai vienaaukščiai namai, kiekviename buvo 2 butai su atskirais įėjimais. Dar ir dabar juos galima pažiūrėti, aišku perdarytus pagal principą "man taip gražu".

Antroji - Pohuliankos kolonija, tarp dabartinių Čiurlionio, Jovaro ir Basanavičiaus gatvių. Ten pastatyta 10 namų, kiekvieno namo savininkas turėjo 10-12 arų sklypą su sodu. Sovietmečiu ten gyveno partiniai bonzos - Sniečkus, Šumauskas, Grižkevičius...

1898 - 1899 metais pradėjo statyti dar dvi kolonijas. 1,2 ha ploto Šnipiškių kolonija įsikūrė prie Rinktinės, Šeimyniškių ir Slucko gatvių. Ten pastatyta daugiau nei 20 pastatų, daugiausiai - dviaukščiai, butai juose 2-3 kambarių.

Ketvirtoji, didžiausiai ir labiausiai mėgstama Montvilos kolonija yra Rasose, Balstogės, Vitebsko, Mielagėnų, Švenčionių ir Gervėčių gatvės ribose. Visą jį galima apžiūrėti ir dabar. Ten ir ilgas pastatas biednesniems ir atksii kotedžiai su sodeliais turtingesniems, ir tiesiog modernūs butai dviejų aukštų keturbučiuose namuose.

Visi besistatantys namus imdavo paskolas iš Žemės ūkio banko, įkeisdami savo pastatytus namus. Taip pastatai išlikdavo Žemės ūkio banko nuosavybėje, kol būdavo išmokamos paskolos.

Montvila įsteigė kelias organizacijas, suvienijo amatininkus, o 1919 metais įkūrė Vilniaus butų įrengimo draugiją, kuri ir surengė namų statybos, įrangos bei amatų parodą Pranciškonų vienuolyno kieme ir pastatuose. Pačios draugijos paskirtis buvo estetinis būsto atnaujinimas. Tą paroda iš esmės buvo kažkas panašaus į šiuolaikines RESTA, kur užsakovai galėjo susipažinti su pažangiausiomis to meto technologijomis ir baldais bei būsto įranga.



Va, po tos parodos pradėjo ruoštis dar vienos kolonijos statybai. 1910 metų antroje pusėje architektas Kleinas gavo užsakymą suprojektuoti belgiško tipo namus šalia Lukiškių kalėjimo. Dabartinis Kražių gatvės kvartalas. Architekas pasiūlė 13 namų tipų, kurių kainos svyravo nuo 3,7 iki 7,2 tūkstančio rublių. Šios kolonijos architektūra yra įtakota benueienačio moderno stiliaus, - daugiausia fasaduose. Visuose namuose buvo vonios ir klozetai, o trijuose - net centrinis šildymas. Kiti buvo šildomi krosnimis.

Paties Montvilos rezidencija buvo Gedimino prospekte, dabar tame pastate yra Susisiekimo ministerija.

Tai, va, dabar daugiau žinosit apie Vilniaus namus, kaip ir aš kai perskaičiau Nijolės Lukšionytės Tolvaišienės knygą "Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje". Šios knygos medžiaga ir pasinaudojau, kad papasakočiau apie Montvilą. Pačioje monografijoje rasite daug daugiau medžiagos.

Beje ta Hipoteka, - tai buvusi "Sankt Peterburgo pirtys", statyta 19 amžiaus pabaigoje. Iš tikrųjų unikalus pastatas, gaila, kad beveik viskas buvo sugriuvę nuo beveik 100 metų eksploatacijos. Ten ir aš maudžiausi, kai sėmė mus į sovietų armiją. Visu būriu nuvedė, vandenį davė susišlapinimui, paskui muilinomės be vandens, o kai išsimuilinome - tokiu drungnu vandeniu plovėmės apie dvi minutes. Visa džiaugsmas kažkodėl vyko ketvirtą ryto. Tiesa, dar tokie žydeliai su mašinkomis skuto plaukus nuo galvos ir klyno per minutę. Košmaras buvo konkretus..

O jau po dešimties metų dirbau ten buvusiame reklamos biure. Pastogėje dar tebestovėjo vandens tankai. Tiesa, jau tušti ir surūdiję.

Dabar ten yra Hipoteka, ir kai pirksite nekilnojamą turtą galite sužinoti ar pardavėjas nėra užstatęs ar įkeitęs savo buto, namo ir sodybos... Ten yra tokia paslauga, ji teikiama net telefonu. Jums reikia pasakyti unikalų namo ar buto numerį, kurį pardavėjas privalo jums pranešti ir paskambinus net prieš sutarties sudarymą ar net prieš apmokėjimą galite gauti informaciją apie būsto stovį. Yra buvę atvejų, kai sugebėdavo įkeisti likus kelioms valandoms iki pardavimo...

Kaip tik šiandien atidžiai apžiūrėjau šį kampelį. Pats vidurys, du namai, visiškai apleisti, byra plytos. Matomi sukiužę stogai. Pastatai išstatyti pardavimui, stovi skelbimai jau labai seniai. Į esamą tokio unikalaus kampelio padėtį graudu žiūrėti. Tiesiog būtinas įstatymas apdedantis didžiulėmis baudomis neprižiūrimų pastatų savininkus.

[spirit]

Prikelti vienuoliką metų nejudintą temą vien tik tam kad pasibėdavoti yra stipru

[Sula]

Prikelti vienuoliką metų nejudintą temą vien tik tam kad pasibėdavoti yra stipru

Taip pasireiškė naujo forumo yda - pirma rodyti senus pranešimus. Aš irgi vos ne atsakiau į dešimtmečio senumo postingus.