Vienas iš gražiausių Aukštaitijos miestų, dažnai ežerų karalyste vadinamas Zarasų miestas 2006m. švęs garbingą 500 metų jubiliejų. Zarasų gyvenvietės įsikūrimo data siejama su pirmosios bažnyčios įsikūrimu, kurią istorijos mokslų hab. dr. V. Urbonavičius įvardija 1506m.
Zarasų kraštas – garsiosios baltų genties – sėlių kraštas, poetų P. Širvio, F. Kiršos, A. Vienažindžio, kalbininko K. Būgos, kompozitoriaus J. Gruodžio gimtinė, įspūdingas savo unikaliu gamtovaizdžiu, spindinčiu 300 Lietuvos ežerų ir net septyniais miestą juosiančiais ežerais. Nuo XV a. Zarasų miestas pasitikdavo ir išlydėdavo svečius pagrindiniais keliais, kurie susikirsdami suformavo saulės formos miesto aikštę. Toks gatvių išsidėstymas įtrauktas į Lietuvos kultūros paveldo sąrašą. Miestui plėstis ir didėti visais laikas turėjo įtakos trakto Sankt Peterburgas – Varšuva buvimas bei artima kaimynystė su Latvija.
Per daugelį amžių apie Zarasų miestą susikaupė daug įdomių istorinių detalių ir faktų: anot A. Moriso, prieš 30 milijonų metų čia tyvuliavo jūra, vėliau slinko ne vienas ledynas, o paskutiniajam iš jų, Skandinavijos ledynui, galime dėkoti už ežeringą kraštovaizdį.
LDK žemėlapyje Zarasų vardas pirmą kartą minimas 1613m., XVIII a. miestas pradeda kurtis sparčiau, o 1906m. čia atsikėlęs šviesuolis inteligentas gydytojas D. Bukontas tapo tautinio atgimimo nešėju. Jo dėka įsikūrė pirmoji lietuviška draugija ,,Saulė”, pirmoji lietuviška biblioteka-skaitykla, organizuojamos lietuviškos pamaldos. 1919m. Zarasuose pradeda veikti progimnazija, įsteigta ,,Akstino” draugija, veikia kino teatras. 1931m. pastatyta gimnazija, 1932m. Zarasams suteiktas kurorto statusas, 1936m. pastatyta prekybos halė.
Šiandien Zarasuose gyvena 9000 gyventojų, miestas savo gamtovaizdžiu išlieka patrauklus rekreaciniam ir kultūriniam turizmui, tik 25 km mus skiria Daugpilio, antrojo pagal dydį Latvijos miesto. Per miestą driekiasi tarptautinis kelias Sankt Peterburgas – Varšuva. Amžiai bėga, o prioritetai išlieka, miestas gyvas, kūrybingas ir pasirengęs naujiems darbams.
Senos nuotraukos :
Naujos :
Šventos Marijos ėmimo i dangų bažnyčia
visa informacija paimta iš http://www.zarasai.lt/zarasams500/
PS Gaila kad Zarasuose galima sakyti nėra senamesčio
Zarasų kraštas – garsiosios baltų genties – sėlių kraštas, poetų P. Širvio, F. Kiršos, A. Vienažindžio, kalbininko K. Būgos, kompozitoriaus J. Gruodžio gimtinė, įspūdingas savo unikaliu gamtovaizdžiu, spindinčiu 300 Lietuvos ežerų ir net septyniais miestą juosiančiais ežerais. Nuo XV a. Zarasų miestas pasitikdavo ir išlydėdavo svečius pagrindiniais keliais, kurie susikirsdami suformavo saulės formos miesto aikštę. Toks gatvių išsidėstymas įtrauktas į Lietuvos kultūros paveldo sąrašą. Miestui plėstis ir didėti visais laikas turėjo įtakos trakto Sankt Peterburgas – Varšuva buvimas bei artima kaimynystė su Latvija.
Per daugelį amžių apie Zarasų miestą susikaupė daug įdomių istorinių detalių ir faktų: anot A. Moriso, prieš 30 milijonų metų čia tyvuliavo jūra, vėliau slinko ne vienas ledynas, o paskutiniajam iš jų, Skandinavijos ledynui, galime dėkoti už ežeringą kraštovaizdį.
LDK žemėlapyje Zarasų vardas pirmą kartą minimas 1613m., XVIII a. miestas pradeda kurtis sparčiau, o 1906m. čia atsikėlęs šviesuolis inteligentas gydytojas D. Bukontas tapo tautinio atgimimo nešėju. Jo dėka įsikūrė pirmoji lietuviška draugija ,,Saulė”, pirmoji lietuviška biblioteka-skaitykla, organizuojamos lietuviškos pamaldos. 1919m. Zarasuose pradeda veikti progimnazija, įsteigta ,,Akstino” draugija, veikia kino teatras. 1931m. pastatyta gimnazija, 1932m. Zarasams suteiktas kurorto statusas, 1936m. pastatyta prekybos halė.
Šiandien Zarasuose gyvena 9000 gyventojų, miestas savo gamtovaizdžiu išlieka patrauklus rekreaciniam ir kultūriniam turizmui, tik 25 km mus skiria Daugpilio, antrojo pagal dydį Latvijos miesto. Per miestą driekiasi tarptautinis kelias Sankt Peterburgas – Varšuva. Amžiai bėga, o prioritetai išlieka, miestas gyvas, kūrybingas ir pasirengęs naujiems darbams.
Senos nuotraukos :
Naujos :
Šventos Marijos ėmimo i dangų bažnyčia
visa informacija paimta iš http://www.zarasai.lt/zarasams500/
PS Gaila kad Zarasuose galima sakyti nėra senamesčio
Nuoširdžiausi sveikinimai 
Comment