Paneriuose yra kelios tokios žmonių šaudymo duobės su vienodais užrašais lietuviškai ir rusiškai:
"Čia hitleriniai okupantai degino iš žudynių vietų iškastus lavonus"
Patyręs pirmuosius reikšmingus pralaimėjimus kare su Sovietų Sąjunga, Trečiasis Reichas nuo 1942 m. gegužės iki 1944 m. vidurio įsteigė aukų palaikų ekshumavimo ir deginimo grupes Sonderaktion 1005, kurios turėjo naikinti masinių žudynių pėdsakus okupuotose teritorijose. Sonderaktion 1005 vadovavo SS karininkas Paulas Blobelis, 1941 m. rudenį organizavęs žudynes Babi Yar Kijeve.
Paneriuose dirbusią Sonderkommando 1005A, sudarytą iš Vilniaus žydų ir sovietų karo belaisvių, tiesiogiai kontroliavo SS puskarininkis Martinas Weissas.
Šioje 27 m skersmens duobėje nebuvo šaudoma. Joje nuo 1943 m. spalio iki 1944 m. liepos vidurio buvo įkalinti 80 nacių atrinktų žydų ir sovietų karo belaisvių, sudariusių Sonderkommando 1005A grupę, ekshumavusią ir deginusią aukų palaikus.
Degintojų grupės duobės pylimų struktūra skiriasi nuo žudynių duobių struktūros. Čia nėra šaudymo aikštelių, angų, aukštų pylimų. Šiaurinėje duobės dalyje matyti didesnis stačiakampis apkasas, greičiausiai skirtas duobės sargybai, ir apvalus apkasas vienam asmeniui, turėjusiam saugoti išėjimą iš duobės. Vakarinėje duobės dalyje įrengta aikštelė turėjo būti skirta kareiviams.
Duobės apatinė akmenų sienos vainiko dalis yra autentiška, o likusioji dalis buvo išmūryta pastaraisiais metais, siekiant atkurti karo metų duobės vaizdą. Duobėje šiuo metu esantis trapas nėra originalus eksponatas, tačiau panašiu naudotasi kraunant aukų palaikus į laužus, kurių aukštis, pakaitomis sluoksniuojant palaikus ir rąstus, siekdavo 4–5 m.
Unikalus eksponatas, kurį galima pamatyti memoriale, yra kopėčios-trapas (kopija), kuris buvo naudotas nuo 1943 m. pabaigos, kai naciai, slėpdami savo nusikaltimų pėdsakus, sudarė specialią 80 Vilniaus geto kalinių ir kelių karo belaisvių brigadą. Jie atkasinėjo sušaudytųjų kūnus ir kopėčių-trapo pagalba juos mesdavo į milžiniškus laužus.
Dabartinis Panerių memorialas sutvarkytas ir įrengtas apie 1960 metus.
Tada pastatytas ir pagrindinis paminklas anoniminiams fašistų ir jų kolaborantų nužudytiems tarybiniams žmonėms
Semeliškės. Pastatas, kuriame buvo laikomi semeliškiečiai žydai ir žudynių vieta. 1941 m. spalio 6 d. nužudyta 962 Semeliškių, Vievio ir dalis Žaslių žydų: 213 vyrų, 359 moterys ir 390 vaikų. Žudynių vykdytojai - Vilniaus Ypatingasis būrys, Semeliškių, Vievio ir Žiežmarių policininkai.
Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus duomenimis čia nužudyta nuo 27 iki 40 Švenčionių žydų. Žinomos aukos: Gurskis, Švenčionių ligoninės direktorius, gydytojas Benjaminas Kovarskis, Leizeris, Soloveičikas, Šapiro.
Comment