Marijampolė

[Beniux]

Senoji ligoninė, pastatyta 1938 m. tarp P. Armino ir P. Kriaučiūno gatvių.





ir 1939 m. kita, šiaurės rytų pusė





Lietuvos katalikių bendrijos "Sesutės" rūmai, pastatyti 1934 m. Alyvų gatvėje. Šiaurinė pusė.





To pastato pietinė pusė, apie 1935 m.





Tarpukariu statyti nameliai Alyvų gatvėje.









P. Armino gatvės frgmentas



ir ta gatvės vieta XX a. 4 dešimtmetyje





Literato, aušrininko, išradėjo Kazimiero Bukavecko (1855 - 1940) namas, statytas 1930 m. Sodo gatvėje.






Pastatas P. Armino g. pradžioje, perstatytas 1933 m. 1916 m. čia pradėjo veikti Marijampolės "Žiburio" gimnazija.

[ultra laverdi]

Paminklas tautai, kalbai ir Lietuvos tūkstantmečiui. Atidengimas.



www.marijampole.lt

[Civis]

Vieną vasaros popietę Marijampolėje apvaikščiojau visas man žinomas miesto vietas, kuriose yra atminimo lentų. Taigi štai ką man pavyko nufotografuoti.

Rygiškių Jono gimnazija (Kauno 7).


Ant pastato fasado sienos net keturios įspūdingos lentos. Pirmoji iš jų skirta Marijampolės gimnazijoje dirbusiam Petrui Kriaučiūnui.


Antra – Jonui Basanavičiui.


Trečia – Vincui Kudirkai.


Ketvirtoje lentoje – įspūdingas žymių asmenybių, kadaise besimokiusių gimnazijoje, sąrašas.


Marijampolės centrinis paštas (Basanavičiaus 9). Dabartinio pašto vietoje anksčiau stovėjo „Varšuvos“ viešbutis. Jame 1888 m. birželio 29 d. Vincas Kudirka su bendraminčiais nutarė leisti „Varpą“. Išlikusi unikali tarpukariu atidengta atminimo lenta. Virš šios lentos, pritvirtinta kita, skelbianti, jog 1988 m. Sąjudžio iniciatyva ant pastato buvo iškelta Lietuvos valstybės vėliava.

[Civis]

Bažnyčios 42.


J. Bendoriaus 2/Bažnyčios 44. Įdomi memorialinė lenta su portretiniu horeljefu kompozitoriui Jonui Bendoriui.


Bažnyčios 23.


Marijampolės dramos teatras (P. Armino 2).


P. Vaičaičio 16. Ant medinio namo dvi atminimo lentos dar iš sovietinių laikų. Viršutinė skirta Andriui Bulotai, žymiam advokatui, politikui, visuomenės veikėjui. Epitetas “pažangus“, kuriuo apibūdinamas A. Bulota, aiškiai sovietinio žargono. Antroji lenta, švelniai tariant, glumina: joje parašyta, kad „Didžiojo Tėvynės karo metais čia buvo leidžiamas partizanų laikraštėlis „ Į kovą“. Kokių partizanų tas „laikraštėlis“ buvo aiškiai atskleidžia Didžiojo Tėvynės karo pavadinimas ir penkiakampė žvaigždė lentos apačioje. Keista, kad ji ligi šiol nėra nuimta nuo namo sienos. Šis namas, kuriame gyveno Bulotų šeima, žymus dar tuo, jog jame paskutinius savo gyvenimo mėnesius praleido rašytoja Žemaitė. Deja, jai skirtos atminimo lentos nėra.


Vytauto 33.

[Civis]

Vytauto 45.


Jablonskio 2a. Labai meniška lenta Jonui Jablonskiui. Kitaip nei kitos, ši nežymi konkrečios su jo gyvenimu susijusios vietos, o tik nurodo asmens, kurio vardu pavadinta gatvė, nuopelnus. Tekstas: „Gatvė pavadinta įžymaus kalbininko lietuvių literatūrinės kalbos normintojo J. Jablonskio 1860-1930 vardu“.


Trys lentos, sukurtos pagal analogišką modelį, žymi okupacijų nusikaltimus
Vytauto g.


Vytauto 26


Kauno g.


Dar pora objektų

P. Vaičaičio 5
Na, čia gal ir ne atminimo lenta, tačiau tai įdomus įrašas namo kertiniame akmenyje, cokolyje, menantis 1930 m. – Vytauto Didžiojo jubiliejinius metus.



Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo mažosios bazilikos interjere, pietinėje navoje. Horeljefas miesto įkūrėjai ir bažnyčios bei vienuolyno fundatorei Pranciškai Ščukaitei-Butlerienei atminti (2008 m.).


Tai tiek

[Beniux]

Trumpas pasakojimas apie teritoriją netoli miesto centro ir pašešupio.


Niekur neregistruotas technikos paminklas Kalvių gatvėje. Šiame name XX a. 4 dešimtmetyje veikė Stasio Vilčiausko vaisvandenių dirbtuvė "Suvalkija". Kiti dirbtuvės pastatai sunaikinti jau XXI amžiuje.







Šiame Šaulių gatvės name 1906 - 1924 ir 1935 - 1936 metais gyveno poetas Vytautas Montvila. XX a. pab. name dar veikė muziejus. Namas atiteko poeto giminaičiams. Ant jo prikalta saugotino paveldo objekto lentelė.











Kiti Šaulių gatvės "medinukai"; beveik visi statyti XIX a. vid. ar antroje pusėje. Tai buvo Degučių kaimo teritorija. Apie 2000 m. šioje gatvės atkarpoje nebuvo nė vieno naujesnio statinio. Dabar yra kaip ... dabar.








Iš Šaulių gatvės Šešupės link veda Partizanų gatvė. Iki 1840 m. pro čia ėjo pagrindinis kelias į Vilkaviškį. Gatvėje ir į pietus nuo jos gyveno beveik vien evangelikų liuteronų tikėjimo žmonės. Netoli yra ir jų bažnyčia.









Iš vakarų šį rajoną riboja Šešupė. Anksčiau čia stovėjo medinis tiltas per Šešupę.










Vilkaviškio tilto šiaurinė pusė. Fotografuota nuo abiejų krantų.








Matomos 1925 m. pagal Prano Markūno projektą statyto tilto senosios gelžbetonio konstrukcijos. Fotografuota skirtinguose upės krantuose.





To paties tilto pietinė pusė





Už 20 m į pietus nuo tilto į Šešupę įteka Jevonis. Šis kairysis intakas yra apie 15 km ilgio ir mieste centrinėje dalyje paslėptas "vamzdžiuose". Matomi tik paskutieji metrai.
















Didžiausia ir beprasmiškiausia statyba mieste 2010 metais. Tai požeminė perėja po Vilkaviškio gatve. Ja niekas nesinaudoja, nes už 50 metrų yra labiau civilizuota kita tokio tipo perėja, matoma nuotraukose, pasakojančiose apie tiltą.








Iš naujausios požeminės perėjos galima patekti į Rygiškio Jono gimnazijos stadiono alėją. Kitoje nuotraukoje nefasadinė gimnazijos pastato pusė.






Namas Pašešupyje, netoli žydų kapinių. Tie savotiški kontraforsai saugodavo nuo pavasarinio potvynio metu nešamų lyčių padarinių.









Senųjų žydų kapinių vakarinis krantas, pašešupys, Šešupė.









Ta pati vieta nuo kairiojo Šešupės kranto

[bebop]

Asmeniškai vienintelis gražus dalykas Marijapolėje - geležinkelio stotis

[Depeche]

Savivaldybės pastatas, kaip Baltarusijos pralementas

[bebop]

Baltarusijos parlamentas


Savivaldybės pastatas


Kad nepanašu.

[suduvietis]

Marijampolės senamiestis arba tai kas iš jo liko

[suduvietis]

[suduvietis]

[suduvietis]

[Depeche]

apie savivaldybės pastatą tenorėjau paskyt, kad jis baisus, netiesiogiai sieju su B. parlamentu.

[fredis]

Geležinkelio stotis vienas gražiausių pastatų Lietuvoje, bent jau man.

[Beniux]

Keletas senesnių miesto kampelių:








Pastatas Bažnyčios gatvės pradžioje. Pirmoji nuotrauka - 2011 m., antroji - 1903 m. atvirukas (pastato rytinis galas buvo paverstas ilgą laiką vienintele mieste veikusia cerkve). Trečioji - apie 1930 m; tas pats pastatas iš kiemo pusės. Matyt, seniausias miesto statinys - jame 1777 m. veikė pradžios mokykla, bet galėjo būti pastatytas ir keletu metų anksčiau.










K. Griniaus gyvenamasis namas Bažnyčios gatvėje. Jame gydytojas su pertraukomis gyveno 1903 - 1914 m. Trečioje nuotraukoje bažnyčios fone matoma nefasadinė statinio pusė.







Dramos teatro rūmai. Pastatyti 1936 - 1942 m. pagal R. Steikūno projektą. Priežiūros inžinierius - P. Bielskus.













P. Butlerienės gatvės pietinis galas. Trys pirmosios nuotraukos - 2011 m. ir viena 1933 m. Smagu, kad dedant "karvei balną", pavyko nesunaikinti reto puošybinio elemento - valstybės monopolio prekiauti degtine simbolio. Namas statytas XIX a. paskutiniame dešimtmetyje.










Namas J. Basanavičiaus ir Laisvės gatvių kampe. Trečioji nuotrauka - 1910 m. M. Buhalterio darbas. Centrinės pastato dalies "tūriai" išliko, bet ... Beje, po pastatu yra dėmesio verti rūsiai. Vyresni miestiečiai namą vadina "Midaus ragu" (pagal veikusio restorano pavadinimą).











Namas Kęstučio gatvės pietiniame gale. Jam prigijo "Žagrės" pastato vardas (nuo mieste veikusios Žemės Ūkio draugijos "Žagrė" pavadinimo). Pagal 1894 m. paruoštą projektą vienaaukštį mūrinį namą pastatė Šmuila Ginzbergas. 1903 m. į šias patalpas įsileido „Žagrės“ draugiją, o 1907 m. ir visai jai perleido šį namą. Tuomet pastato galai buvo paaukštinti, o ketvirtame dešimtmetyje ir visas namas tapo dviaukščiu (nuotraukoje galima įžiūrėti vėliau "įlopytą" antrojo viduriniąją aukšto dalį). Išliko kaltinė balkono tvorelė. Langai "sužeminti". Yra ir daugiau pastarųjų metų "saviveiklos". Turiu ir tarpukario nuotrauką. Kai kas nors padovanos skenerį, tai nuskenuosiu ir patalpinsiu.

Visos senesnės nuotraukos iš mano kolekcijos.

[fredis]

Dėkui už Kapsuko foto iš nematytų man asmeniškai vietų Matau reiks kokią dieną gražesnę pasivaikščioti po Marijampolę, nes dabar tik su mašina pravažiuoji ir tiek...

[music]

Kažkaip man tas renovuojamų pastatų tinkas ar skardos negražiai žiūrisi. Daug gražiau būtų klinkerio plytų apdaila.

[Depeche]

Marijampolė išskirtinis atvėjis Lietuvoje

[Aleksas666]

Atvaizdas

Jeigu tas savivaldybės pastatas nesimato, aikštė atrodo visai patraukliai, tik dangoraižių trūksta