Jurbarkas.
Miestas įsikūręs prie Nemuno. Anapus - jau Suvalkija, Šakių rajonas
2001 m. gyveno 13,7 tūkst. gyventojų; dabar, po 5 metų, žinoma, mažiau.
Caro ir Pirmosios Respublikos laikais buvo didžiausias iš antraeilių miestelių Raseinių apskrityje. Buvo norų perkelti apskrities centrą į Jurbarką, bet jis ir liko užkampiu. Caro laikais veikė muitinė - už 13 km buvo Vokietija (Smalininkai).
1939-1940 m. buvo pradėtas tiesti Kazlų Rųdos - Jurbarko - Tauragės geležinkelis. Atėjus sovietams ir prasidėjus karui šie planai liko popieriuje. Nors ir dabar kartais apie šį geležinkelį pakalbama.
1940 07 mėn. kilo gaisras. Iki pat 1991 ar 1992 bažnyčios bokštas buvo be smailės. Bažnyčios nuotraukas įdėsiu į bažnyčių temą.
Sovietmečiu buvo planų padaryti Jurbarką vienu iš regioninių centrų, o mieste pastatyti naftos perdirbimo gamyklą. Ji, kaip žinia, buvo pastatyta Mažeikiuose. 1978 m. pastatytas ilgiausias Lietuvos tiltas. Centre pristatyta standartinių penkiaaukščių dėžučių
Miestelis - urbanistikos paminklas. Saugoma Kauno gatvė ir artimiausios apylinkės.
Dabar - tai antras pagal dydį Tauragės apskrities miestas. Pramonės beveik nėra (išskyrus statybinių medžiagų gamyklą ir karjerą). Miestas taip ir neišaugo
Šiam miestui, ko gero, labiausiai nepavyko išnaudoti palankios geografinės padėties. Apie Jurbarko ambicijas dabar primena tik "J" raidė ne tik Jurbarko, bet ir Tauragės, Raseinių bei Šakių automobilių numeriuose (iki anoniminių numerių iš eilės atsiradimo)
Foto 2006 09
Centrinė sankryža. Čia kryžiuojasi Kauno-Šilutės ir Marijampolės- Skaudvilės (Kryžkalnio) plentai
Kauno gatvė
Vaizdas gana nykus. Iš senosios prekybinės Kauno gatvės svarbiausios parduotuvės išskėlė, o naujo centro taip ir neatsirado. Nesiverčia liežuvis centru vadinti aną pagrindinę gatvę, apstatytą standartiniais namais
Kauno gatvės galas
Šoninė gatvelė
Miestas įsikūręs prie Nemuno. Anapus - jau Suvalkija, Šakių rajonas
2001 m. gyveno 13,7 tūkst. gyventojų; dabar, po 5 metų, žinoma, mažiau.
Caro ir Pirmosios Respublikos laikais buvo didžiausias iš antraeilių miestelių Raseinių apskrityje. Buvo norų perkelti apskrities centrą į Jurbarką, bet jis ir liko užkampiu. Caro laikais veikė muitinė - už 13 km buvo Vokietija (Smalininkai).
1939-1940 m. buvo pradėtas tiesti Kazlų Rųdos - Jurbarko - Tauragės geležinkelis. Atėjus sovietams ir prasidėjus karui šie planai liko popieriuje. Nors ir dabar kartais apie šį geležinkelį pakalbama.
1940 07 mėn. kilo gaisras. Iki pat 1991 ar 1992 bažnyčios bokštas buvo be smailės. Bažnyčios nuotraukas įdėsiu į bažnyčių temą.
Sovietmečiu buvo planų padaryti Jurbarką vienu iš regioninių centrų, o mieste pastatyti naftos perdirbimo gamyklą. Ji, kaip žinia, buvo pastatyta Mažeikiuose. 1978 m. pastatytas ilgiausias Lietuvos tiltas. Centre pristatyta standartinių penkiaaukščių dėžučių
Miestelis - urbanistikos paminklas. Saugoma Kauno gatvė ir artimiausios apylinkės.
Dabar - tai antras pagal dydį Tauragės apskrities miestas. Pramonės beveik nėra (išskyrus statybinių medžiagų gamyklą ir karjerą). Miestas taip ir neišaugo
Šiam miestui, ko gero, labiausiai nepavyko išnaudoti palankios geografinės padėties. Apie Jurbarko ambicijas dabar primena tik "J" raidė ne tik Jurbarko, bet ir Tauragės, Raseinių bei Šakių automobilių numeriuose (iki anoniminių numerių iš eilės atsiradimo)
Foto 2006 09
Centrinė sankryža. Čia kryžiuojasi Kauno-Šilutės ir Marijampolės- Skaudvilės (Kryžkalnio) plentai
Kauno gatvė
Vaizdas gana nykus. Iš senosios prekybinės Kauno gatvės svarbiausios parduotuvės išskėlė, o naujo centro taip ir neatsirado. Nesiverčia liežuvis centru vadinti aną pagrindinę gatvę, apstatytą standartiniais namais
Kauno gatvės galas
Šoninė gatvelė
Comment