Miestų planavimas

[DJ+]

Skandinavijoje populiarūs miestų žemėlapiai kur matosi gyventojų tankumas, pajamos ar gausybė kitų faktorių.
Ar kažką panašaus turim Lietuvoje?
Apačioje keli pavyzdžiai iš Malmö.


Gyventojų tankis, Malmö



Gyventojų pajamos, Malmö
Kuo geltoniau, tuo geriau.
Income levels in Malmö (low income individuals as share of total population).



Bikability index, Malmö



Gyventojų tankis + bus&train hubs, Malmö
Kauno dydžio miestas turi 5 traukinių stotis ir 8 autobusų terminalus miesto ribose.
Tos traukinių stotys tarpusavyje nekonkuruoja, jos ant tos pačios linijos. Autobusai taip pat.

[Visdarlietus]

Jönköping turi tris ežerus.
Didįjį (Europos antrą pagal dydį)

Tiesiog korektūros klaida vietoj Švedijoje parašėte Europoje. Beje ne antras, o trečias Europoje pagal dydį yra ne Jonšiopinge, o šiek tiek toliau už 100 km. nuo miesto, Venernas. Tuo tarpu Jonšiopingo šiaurėje yra Veternas, taip pat didelis bet 3 kartus mažesnis už Venerną ir antras pagal dydį Švedijoje.

[Taj Mahal]

Bendrai, Geteborgo mieste privalumas yra atsilaisvinusios upės pakrantės miesto centre perkrausčius uosto pramonę, todėl didelių kliūčių planuoti rajonus nėra.

Geteborgo mieste viešasis sektorius aktyviai dalyvauja miesto planavime ir net miesto vystyme – perka sklypus, pastatus bei pastatų projektus. Pvz dabar Geteborgo miestas už milijardą kronų nusipirko dviejų pastatų projektus (sklypus, BTA ir t.t.) kuriuose statys 36a & 43a pastatus su 151 tūkst m2 per abu.

https://www.fastighetsvarlden.se/not...ill-framtiden/

[Creatium]

Gal žinai daugiau informacijos apie modelį? Ką reiškia "statys". Pats miestas statys ar visgi išnuomos/parduos žemę su/be projekto?

[DJ+]

Temoje apie NMC pasimato kaip skiriasi lietuviškas ir švediškas požiūris į miestų planavimą. Lietuvoje akcentuojama į kaip pastatai atrodo iš toliau ar nuotraukoje. Gatvės lygmuo mažiau svarbus. Švedijoje fokusuojamasi į gatvės lygmenį. Pasitaiko aukščiu išsišokančių pastatų ir jie mažai kam maišo.

Vienoj šalyje galima padaryti gražią skyline nuotauką, kitoje šalyje fundamentaliai geresni kvartalai. Kiekvienam savo.

Tik norėjau parodyti kaip mūsų NMC mastelis atrodo prie tikro dangoraižio.

NMC pastatai Lietuvoje dažnai vadinami dangoraižiais, nors ten realiai nėra nei vieno dangoraižio. Dangoraižiai yra nuo 150 metrų. Nekalbant apie atskiras dangoraižių kategorijas kaip supertall (300+m) ar megatall (600+m).

NMC aukštingumas yra tobulas mano nuomone, matomas tik ten kur reikia, nesukuria akis badančio kontrasto išlindus iš senamiesčio. Nereikia jokių stiklinių dildo, kylančių į dangų.

Esmė ne tankus užstatymas dėžutėmis ar Swedbank dydžio pastatais, o tankumas prilygstantis pagrindiniam skyline akcentui, bent kažkokios užuomazgos architektūrinis kalvos. Nežinau, iš kur atsiranda pas žmones 'jaukumas' kai vaizdą dominuoja distopinis 250 metrų dangoraižis - jeigu jie planuoja kažką lygiaverčio lipdyti šalia, tai ok.

Vilnius turi kokias penkias vietas iš kurių galima padaryti geras skyline nuotraukas. Malmö ne, bet vistiek neblogų nuotraukų galima padaryti:

[DJ+]

The Netherlands is a Giant City

[spekas]

Kada ir kaip privati žemė gali būti paimta visuomenės poreikiams?

2024 06 11
https://am.lrv.lt/lt/naujienos/kada-...es-poreikiams/

,,Tokiais atvejais privati žemė gali būti paimta (išpirkta), kai tenkinat viešąjį interesą ji yra reikalinga:

• Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiais pripažintiems projektams ir kitiems valstybei svarbiems projektams įgyvendinti;
• krašto ir valstybės sienos apsaugai;
• tarptautiniams oro uostams, valstybiniams aerodromams, valstybiniams jūrų uostams ir jų įrenginiams;
• viešosios geležinkelių infrastruktūros objektams, keliams, elektroninių ryšių infrastruktūros objektams, energetikos objektams ir jų technologiniams priklausiniams statyti, taip pat jiems eksploatuoti reikalingiems visuomenės reikmėms skirtiems inžineriniams statiniams;
• socialinei infrastruktūrai plėsti – švietimo ir mokslo, kultūros, sveikatos apsaugos ir priežiūros, aplinkos apsaugos, socialinės apsaugos, viešosios tvarkos užtikrinimo, kūno kultūros ir sporto plėtojimo objektams statyti (įrengti) ir eksploatuoti, viešiesiems atskiriesiems želdynams kurti ir tvarkyti miestuose, miesteliuose ir kurortuose, siekiant įvykdyti viešųjų atskirųjų želdynų normas, priemonėms upių vientisumui užtikrinti;
• išžvalgytų naudingųjų iškasenų ištekliams eksploatuoti;
• komunalinių atliekų tvarkymo objektams (sąvartynams) statyti (įrengti) ir eksploatuoti;
• kapinėms ir jų priežiūrai užtikrinti reikalingų objektų statybai ir eksploatacijai;
• gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų (vertybių) apsaugos reikmėms;
• miškų, esančių miestui ar miesto savivaldybės teritorijai po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, dėl kurios priskyrimo miestui ar miesto savivaldybės teritorijai sprendimas priimtas iki 2024 m. sausio 1 d., viešosios rekreacijos funkcijai užtikrinti;
• miškų, esančių miestų plėtros teritorijose, dėl kurių priskyrimo miestui ar miesto savivaldybės teritorijai sprendimas priimtas po 2024 m. sausio 1 d., viešosios rekreacijos funkcijai užtikrinti.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą gali inicijuoti valstybės institucijos, savivaldybių tarybos arba jų įgaliotos biudžetinės įstaigos ar valstybės įmonės, kurios kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu priimti sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

Nacionalinė žemės tarnyba apie priimtą sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą praneša žemės sklypo, kurį numatoma paimti visuomenės poreikiams, savininkui ir (ar) kitam naudotojui.

Informavus savininkus ir kitus naudotojus, žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotos institucijos (valstybės institucijos, savivaldybių tarybos) savo lėšomis organizuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimą, jų įgyvendinimą ir paimamo turto vertinimą.

Atliekant turto vertinimą ir nustatant atlyginimo dydį taip pat yra įvertinami šie aspektai:

• žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę ir atlyginamos turto iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo išlaidos pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei kiti žemės sklypo savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių, sodinių paėmimo visuomenės poreikiams;
• jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais, išskyrus gyvenamosios paskirties pastatą, ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius, išskyrus gyvenamosios paskirties pastatą, turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę;
• jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar apribojimu susiję nuostoliai.

Kai parengiama turto vertinimo ataskaita, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jos parengimo dienos žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija paimamo žemės sklypo savininkui ir (ar) kitam naudotojui registruotu laišku, įteikiamu pasirašytinai, siunčia sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją projektą, kuriame nurodomas siūlomas atlyginimo būdas, paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo ir kito turto rinkos vertė, kitų su žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams susijusių nuostolių dydis ir atlyginimo terminai bei tvarka, ir pasiūlymą sudaryti šią sutartį.

Jeigu žemės savininkas vis dėlto nesutinka sudaryti sutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams ir atlyginimo už ją, laikoma, kad tarp žemės paėmimu suinteresuotos institucijos ir žemės savininko ir (ar) kito naudotojo yra ginčas. Tuomet institucija, pateikusi prašymą paimti žemę visuomenės poreikiams, per 60 kalendorinių dienų nuo sprendimo paimti žemę visuomenės poreikiams gavimo dienos privalo kreiptis į teismą dėl leidimo paimti žemės sklypą pagal priimtą sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams.''