Juodkrantė

[Tylus]

Gintaro įlanka pražydo skulptūromis

Šią savaitę Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, pastatyta paskutinė nendrinė skulptūra, kuri užbaigė savaitę vykusį menininkų simpoziumą.

Iki pat rugsėjo pabaigos vandenyje įlanką puoš keturios Lietuvos ir Latvijos menininkų sukurtos skulptūros, kurios rudenį, Baltų vienybės dieną, bus teatralizuotai sudegintos. Šiemet skulptūros kurtos baltų legendų motyvais.

„Baltų legendų tema pasirinkta neatsitiktinai. Kuršių nerija garsėja legendinėmis vietomis. Pati Gintaro įlanka yra apaugusi legendomis, nes ji susijusi su gintaro kasimu, žymiuoju Juodkrantės gintarinių amuletų lobiu. Legendomis grįžtame į praeitį, gręžiamės į savo savastį, baltišką prigimtį ir istoriją“, - teigė menininkų simpoziumą organizavusio Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

...

[Eidvis]

papildysiu

[Tylus]

Nerijos pajūrį išpuošė skulptūros

Kuršių nerija pretenduoja tapti skulptūrų iš gamtinių medžiagų sostine: nauji kūriniai neseniai išdygo pajūryje ties Juodkrante.

Antrus metus simpoziumą rengiantys menininkai ant apsauginio kopagūbrio pastatė keturias įspūdingas instaliacijas, kurių aukščiausia siekia 5 metrus. Skulptūros išsiskiria ne tik dydžiu. Jos pagamintos iš pajūrio šiukšlių, įvairių bangų išplautų ar vėjo suneštų gamtinių medžiagų.

Idėja pradėti kurti naują tradiciją puošti skulptūromis pajūrį kilo Juodkrantės menininkui Albertui Danilevičiui. Jis kartu su žmona Kristina bei dukra Ūla yra šio simpoziumo iniciatoriai. Juodkrantiškio darbas “Ant bangos“ - skulptūra, vaizduojanti žvejų valtį, tik perkelta į kopą.

aumantas Kučas ir Aušra Jasiukevičiūtė iš Vilniaus sukūrė skulptūrinę, į vėją reaguojančią instaliaciją „Kirai“. „Kai atvažiuoji į Neringą, pamatai ne tik gražią architektūrą, bet ir marias, kuriose ant žvejų tinklų karčių supasi kirai, sukeldami žiūrovui lengvumo, ilgesio jausmą. Todėl simpoziumo metu norėjosi perkelti šį vaizdą prie jūros. Kitas „Kirų“ idėjos aspektas – aliuzija į pamario vėtrunges. Kai paukščiai tupi ant tinklų karčių, vaizdas labai primena vėtrunges. Skulptūra kartu bus ir „smėlio gaudyklė“ kopagūbriui auginti“, - tikino menininkai.

Net 5 metrų aukščio paukštį pastatęs Arvydas Ališanka siūlo ir užlipti ant meno kūrinio bei pasigrožėti apylinkių vaizdais. „Kuršių nerija - migruojančių paukščių vieta. Mane įkvėpė surasta išsikerojusių pušų įduba, primenanti didžiulį pušų lizdą. Ten ir „nutūpė“ mano paukštis, kuris saugo šią teritoriją“, - teigė jis.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser tikino, kad tokios iniciatyvos yra labai sveikintinos. „Žemės menas yra ekologinė meno rūšis, kuri labai tinka nerijai, nes panaudojamos natūraliai į ją patekusios medžiagos“, - priminė ji.

[Tylus]

Apie tą patį, tik iš kito šaltinio, šiek tiek išsamiau, ir su fotografijomis.

Nendrių skulptūras ant vandens teko tvirtinti stipriais lynais

Juodkrantės gyventojai ir svečiai vėl grožisi nendrinėmis skulptūromis ant vandens, sukurtomis pavasarį čia stovyklavusių Lietuvos ir Latvijos menininkų. Per rudens lygiadienio šventę neįprasti kūriniai pavirs pelenais – bus sudeginti pagerbiant visų baltų genčių atminimą.

Kuršių nerijoje jau dvylika metų darbuojasi menininkai, kuriems patinka iš nendrių pinti ir montuoti skulptūras baltų etnologijos motyvais. Vasaros pradžioje įspūdingi kūriniai papuošia Juodkrantės pakraštyje esančią kol kas ne itin išvaizdžią Gintarą įlanką. Atsisveikindami su prabėgusia kurortine vasarą neringiškiai jas sudegina.

Šiemet Juodkrantėje vėl darbavosi nuolatinis tokių žemės menui priskiriamų tarptautinių simpoziumų latvis Zigmundas Vilnis, vilniečiai Mantas Maziliauskas, Povilas Šorys, Milda Repečkaitė ir kaunietė Valda Verikaitė.

Z.Vilnio iš nendrių sukonstruota mitologinės milžinės Neringos skulptūra simbolizuoja dienos ir nakties ritualą, atskleidžia baltų kalendorinių švenčių prasmę. Tarytum pratęsiantis šią temą originalus architekto M.Maziliausko darbas „Marių šventyklėlė“- baltų pasaulėžiūrai būdingo visatos erdvių vientisumo, jų sąrangos ir darnos atspindys.

Gintaro įlankoje virš vandens iškilusi V.Verikaitės dviejų skulptūrų kompozicija „Smeigtė“ primena bene seniausią baltų papuošalą – smeigtuką, siejamą su audinių ir jų raštų atsiradimu. Iš nendrių atkurti senųjų baltų simboliai smalsesnius žiūrovus priverčia stabtelėjus protėvių akimis pažvelgti į aplinką – mąstyti apie vandens, žemės ir dangus teikiamą gerovę.

P.Šorio ir M.Repečkaitės darbas „Begalinis sodas“ – savotiškas baltų kosmoso modelis. Jie, kaip ir kiti kūrėjai, baltų pasaulėžiūrą mėgina perteikti ne tik skulptūrų formomis, bet ir jų atspindžiais Gintaro įlankos vandenyje.

Tarptautinį simpoziumą globoja ir remia Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija.

„Pagaminti ir sumontuoti tokius kūrinius Gintaro įlankoje ant vandens nėra lengvas darbas. Menininkai nendrių skulptūras sutvirtino lynais, kad jų nenugriautų vėjai“, – kalbėjo KNNP direkcijos vadovė Aušra Feser.

Rugsėjo 22-ąją, minint Baltų vienybės dieną, nendrinės kompozicijos pavirs liepsnojančiais kūriniais – šitaip ištuštėjusi Kuršių nerija atsisveikina su žiemoti iškeliaujančia saule.

Tokias skulptūras iš nendrių galima pamatyti tik Kuršių nerijoje. Kitur panašūs meno kūriniai gaminami iš šiaudų arba kitokių degių medžiagų.

[Eimantas]

2015 06

Juodkrantės vaizdas nuo Drevernos apžvalgos bokšto.

[Tylus]

Po kormoranų perimvietę - pažintinis žygis

Antradienį, liepos 7 dieną, Kuršių nerijos nacionaliniame parke vyko žygis po kormoranų perimvietę. Valandą trukęs renginys skirtas susipažinti su kormoranų gyvenimu.

Susirinkusiuosius lydėjo ir informacija apie kormoranus dalijosi Paryžiaus mokymosi ir skatinimo sodininkystės centro gamtos apsaugos studentas Kevinas Žuano (Kevin Jouannaux).

Šia pažintine akcija pradėti liepos mėnesio pėsčiųjų žygiai po Kuršių nerijos nacionalinį parką. Dar du žygiai numatyti liepos 18 bei 29 dienomis.

[Tylus]

Gintaro įlankoje liepsnojo nendrinės skulptūros

Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, sudegintos keturios ją visą vasarą puošusios Lietuvos ir Latvijos menininkų sukurtos nendrinės skulptūros – jos trumpam tapo liepsnojančiais meno kūriniais. Taip, švenčiant rudens lygiadienį ir Baltų vienybės dieną, buvo pagerbtos saulės palydos ir protėvių atminimas.

"Per daugiau nei dešimtį metų, šis nendrinių skulptūrų virsmas skulptūriniais laužais, jau įsitvirtino bei tapo tradicija ir vietos kultūros dalimi, reprezentuojančia menininkų bei vietinių gyventojų darnų santykį su juos supančia aplinka. Kasmet "gimstančios" naujos nendrinės skulptūros bei kulminacinis renginys pritraukia vis daugiau svečių.

Šiais metais tarptautiniame kūrybinėje stovykloje kūrė menininkai iš Lietuvos ir Latvijos. Neįkainojamos patirties šiame projekte turintis latvis Zigmunds Vilnis, menininkai iš Vilniaus – architektas Mantas Maziliauskas, Povilas Šorys kartu su Milda Repečkaite ir menininkė iš Kauno – Valda Verikaitė“, - rašoma Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos puslapyje.

[Tylus]

Siūlo griauti Juodkrantės švyturį

[Tylus]

Juodkrantę apgaubs vokiškąja istorija

Po kelerių metų Juodkrantės lankytojai galės pajusti XIX amžiaus pabaigos-XX amžiaus pradžios kurorto dvasią. Atsiradus realiai galimybei gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą ketinama rekonstruoti minėtu laikotarpiu populiariomis buvusias vietas. Ruošiamasi sutvarkyti Juodkrantės miško parką bei Gintaro įlanką.

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) vadovė Aušra Feser turimas idėjas jau pristatė juodkrantiškiams ir išklausė jų pastabas bei pasiūlymus. Ji rėmėsi dar 1903 metais vokiečių kalba išleistu kelionių vadovu po Juodkrantę, kuriame ši gyvenvietė buvo pristatoma kaip kurortas, kuris yra viena gražiausių ir įdomiausių vietų pasaulyje.

"Turime pateikti viziją, ką mes norime matyti. Aišku, visiems niekada neįtiksime, to ir nesiekiame, svarbu turėti mintį, ką norime matyti, - kalbėjo A. Feser.

- Turime suprasti vieną dalyką - kad tą parką kūrė vokiečiai. Kaip mes įsileisime tą vokišką istoriją? Ar ji mums bus priimtina, ar ji mums patiks? Klaipėda dabar atrado daug anų laikų pavadinimų ir juos naudoja. Galbūt ir čia galėsime kai kuriuos senuosius vokiškus pavadinimus versti, kitus palikti originalius. Viena, ko labiausiai bijau, - kad nepadarytume kičo, kad būtų neperkrauta, subtilu."

Bus tvarkoma teritorija nuo kormoranų kolonijos iki kopos su Juodkrantės švyturiu. Norima sugrąžinti anksčiau turistų mėgtas poilsio vietas, suolelius, atnaujinti dabar jau užžėlusius takelius, kurie anksčiau buvo gražiai išpilti akmenukais, galbūt įrengti pramogų vietų vaikams, atkurti sveikatingumo takus.

Susitikime su gyventojais svarstyta, ar palikti takelius tokius, kokie jie yra dabar, ar padaryti kitokius, pavyzdžiui, atnaujinti dangą gruntą užpilant specialiu skysčiu, kuris atrodo kaip smėlis, tačiau yra tvirtas ir itin ilgaamžis.

"Asfalto nesinori, tad galbūt tokia idėja tiktų", - kalbėjo A. Feser.

Planuojama, kad bus tvarkoma stovėjimo aikštelė, kurioje būtų įrengta ir vasaros kavinė, gražinamas Ievos kalnas. Pastarasis XX a. pradžioje buvo tikras traukos taškas - apaugęs retomis pušimis, su aikštele apsižvalgyti aplinkui ir suoliukais, gražiais takeliais.

...

[Tylus]

Priešinasi Juodkrantės švyturio griovimui

Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos iškelta idėja demontuoti Juodkrantės švyturį ant Raganos kalno ir vietoje jo atkurti prieškario apžvalgos aikštelę sulaukė aktyvių piliečių reakcijos.

Elektroninėje erdvėje plinta kvietimas pasirašyti peticiją, kuria siekiama išsaugoti Juodkrantės švyturį. Peticija adresuota Aplinkos ir Susisiekimo ministerijoms. „Lietuva, kaip valstybė, yra nuskriausta jūrinio paveldo klausimais. Nuo pat XIII amžiaus jėga buvome stumiami nuo jūros. Sugebėjome išsaugoti 91 km pajūrio ruožą ir didžiuojamės būdami viena iš 9 Baltijos valstybių. Švyturiai – mūsų valstybingumo jūriniai simboliai. Iš jų jūrinius turime tik 4. Visi veikia ir leidžia jaustis pilnaverčiais jūrinės bendruomenės nariais“, – teigia entuziastai.

Juodkrantės švyturio klausimas iškilo po to, kai KNNP užsiminė apie planus suformuoti Juodkrantės miško parką ir atkurti prieškaryje buvusius takus bei turistinius elementus. Vienas jų – Bloksbergo promenada su ant Raganos kalno stovėjusiu mediniu paviljonu, buvusia apžvalgos aikštele.

...

„Esame pasiryžę pradėti pokalbius su uostininkais dėl to švyturio demontavimo. Jis nėra įtrauktas į kultūros paveldo vertybių sąrašą ir darko aplinką. Kyla pagrįstas klausimas: ar šiais modernios navigacijos laikais švyturys atlieka savo funkciją?“ – svarstė KNNP direktorė Aušra Feser.

Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) vadovybės teigimu, Juodkrantės švyturys yra reikalingas priekrantės žvejams bei pramoginių laivų savininkams, todėl realiau būtų kalbėti apie švyturio perkėlimą nuo kopos, o ne jo sunaikinimą.

„Švyturiai nebūtinai rodo kelią į uostą. Nidos ir Juodkrantės švyturiai laivavedžiams padeda nustatyti jų buvimo vietą jūroje, orientuotis. Jei Juodkrantės švyturys būtų patrauktas šimtą metrų į šoną, laivavedžiams tai nebūtų tragedija, nors praeitų šiek tiek laiko, kol jie priprastų prie pokyčių. Klausimas kitas: ar to tikrai reikia, kiek tai kainuotų ir kokie būtų finansavimo šaltiniai? Pradėti diskusijas galima“, – teigė LSLA direktorius Robertas Tarasevičius.

Visgi vien idėja demontuoti šį navigacinį objektą ir vietoje jo atkurti medinę regyklą sukėlė tikrą aistrų pliūpsnį.

„Idėja gera – sudaryti žmonėms gamtovaizdžio apžvalgos galimybę, tačiau ji turi būti realizuota kitomis priemonėmis. Pavyzdžiui, suderinant švyturių funkcijas su apžvalgos funkcijomis. Tačiau užmojis dėl Juodkrantės turizmo vizijų nugriauti švyturį būtų smūgis kuoka per galvą visai jūrinei bendruomenei. Taip pat – ir valstybės tarptautiniam autoritetui“, – teigia švyturio išsaugojimo entuziastai.

KNNP vadovybė yra užsiminusi, kad nesiekiama būtinai nugriauti švyturį: svarstoma ir galimybė jį išsaugoti, tačiau įrengiant apžvalgos aikštelę.

...

[digital]

Žaliasis kelias, netoli jūros:

[digital]

Padarė tai, kas atrodė neįmanoma: Juodkrantės kurortinį gyvenimą atgaivins Gintaro įlanka

Neringa baigė teritorijų planavimo procedūras, numatančias ypatingos teritorijos atgimimą – naujas galimybes vystant Juodkrantės kurortinę infrastruktūrą bei pristatant gyvenvietės kultūrinį ir istorinį paveldą sudarys patvirtintas Gintaro įlankos teritorijos rytinės dalies detalusis planas.

[digital]

Lietuvos pajūryje – naujutėlaitis traukos objektas: visų atvykstančiųjų čia laukia išskirtiniai vaizdai

Juodkrantėje duris atvėrė naujutėlaitis Lankytojų centras, kuris savo svečius supažindins su Kuršių nerijos nacionalinio parko vertybėmis. Buvusiame mokyklos pastate įrengta moderni ir interaktyvi ekspozicija, kuri lankytojų lauks visais metų laikais.

Naujasis lankytojų centras veikia Juodkrantėje, L. Rėzos g. 8. Spalio ir lapkričio mėnesiais centras dirbs ir savaitgaliais – šeštadieniais nuo 10 iki 18 val., sekmadieniais nuo 10 iki 15 val., o trečiadieniais – penktadieniais nuo 10 iki 18 val.