Lietuvos miestų šiuolaikinės legendos

[Eskarpas]

Sveiki,

Ieškodamas informacijos apie Lietuvos miestus ir miestelius dažnai susiduriu su informacija, kurios pavirtinti niekaip neišeina, bet nepaisant to ji kartojama daugybėje skirtingų (šiuolaikinių) šaltinių. Ši tema - diskusijoms apie tokius abejotinus teiginius, kuriais kartais tiki dauguma - kartu pasiaiškinkime, kurie jų tiesa, kurie - prasimanymai.

Pradedu:

Šiauliai - pasaulinis odos pramonės centras? - Daugybėje šaltinių minima, esą 1911 Encyclopedia Brtianicca mini Šiaulius kaip pasaulinį odos gamybos centrą (dėl Frenkelio fabriko). Taip rašoma net Frenkelio vilos muziejuje. Tačiau ilga mano paieška originaliuose dokumentuose, įskaitant internete esantį 1911 Encyclopedia Britanicca tekstą nieko nedavė. Taigi, šitas yra išgalvota, ar yra tam koks pagrindas?

Vilnius - Šiaurės Jeruzalė? - Kada, kur ir kaip atsirado teiginys "Šiaurės Jeruzalė"? Ar jis buvo bent kiek plačiau žinomas/vartojamas Vilniaus žydų tarpe prieškariu? Teko skaityti interviu su Vilniaus kilmės izraeliečiais, kurie pirmą kartą iš interviu ėmusio lietuvio žurnalisto išgirdo, kad Vilnius taip vadinamas.

Vilnius - Kiek jame būta sinagogų? - Daug turistinių vadovų tarsi faktą kartoja, kad Vilniuje būta 100+ sinagogų. Tai nėra tiesa. Neaišku, kaip šis skaičius apskaičiuotas (aišku tiek, kad atskiros salės, kur melstasi, skaičiuotos kaip sinagogos, taigi pvz. Didžioji Sinagoga skaitėsi kaip daugybė sinagogų). Per ilgas senų nuotraukų peržiūras aptikau Vilniuje tik 4 sinagogas - tebeveikiančią choralinę, Didžiąją, Šnipiškių, Sodų g. Galbūt žinote daugiau?

[laimutis]

Viena žymiausių Lietuvos žydų šeimų Frenkeliai XIX-XX a. pr. sukūrė Šiauliuose modernią odų pramonę ir išvystė į pasaulinį lygmenį.
Frenkeliai pirmieji ir keletą metų vieninteliai iš visos Rusijos odų fabrikantų naudojo tuo metu (apie 1906) pasaulio rinkoje pasirodžiusią naują rauginimo medžiagą – „mangroviją". Tai buvo raudona žievė, gabenama iš Rytų Afrikos (Kamerūno). Rauginant su šia medžiaga, buvo gaunami aukštos kokybės vadinamieji „raudonieji padai", kurie sudrėkę sukietėdavo ir nepraleisdavo drėgmės. „Raudonieji padai" turėjo didelę paklausą rinkoje ir išgarsino Ch. Frenkelio odų fabriką. 1905 m. Paryžiaus ir Briuselio pasaulinėse parodose Ch. Frenkelio fabriko odos buvo pripažintos geriausios ir apdovanotos aukso medaliu.
Taip XX a. pr. Ch. Frenkelio odų fabrikas išaugo į garsų ir didžiausią visoje Rusijos imperijoje ir Pabaltijyje fabriką, ypač garsėjusį padų odų gamyba.

http://www.ausrosmuziejus.lt/Parodos...o-odu-fabrikas

[laimutis]

Lietuvos istorijos instituto mokslinis bendradarbis Česlovas Bauža, habil. dr. Solomono Atamuko knygos "Žydai Lietuvoje XIV - XX a." recenzijoje, pasisakė: " [...] Žydai ir lietuviai kaip dvi tautos toje pačioje teritorijoje traktuojamos pernelyg laisvai. Manytume, jog tai netikslu ir klaidinga. "Šiaurės Jeruzalės" įvardijimas visur turėtų būti vartojamas ne tiesmukiškai, o perkeltine prasme, aiškiai suvokiant, kad žydai niekada nebuvo tauta, o tik bendruomenė (gausi, savarankiška, kultūringa) etninėse Lietuvos žemėse. Skaitant kai kurias veikalo vietas susidaro keistas įspūdis, jog žydai Lietuvoje (ypač Vilniuje - Šiaurės Jeruzalėje) buvo tarsi autochtonai, o pastaroji jų tikroji tėvynė."

Be abejonės, su Č. Baužos nuomone sutikti neįmanoma, tačiau, ką turi omeny žydai, skirdami Vilniui garbingą Šiaurės Jeruzalės vardą, paaiškinti būtina.

Neveltui Vilnius buvo pavadintas Lietuvos Jeruzale. Čia buvo jaučiamas tautos sostinės alsavimas, jungėsi visos dvasinio tautos gyvenimo gijos.

Dera priminti, kad Vilnius - ne vienintelis miestas, pelnęs tokią garbę. Kažkada Toledo buvo vadinamas Ispanijos Jeruzale, Trua, kur gyveno Raši, - Prancūzijos Jeruzale, Praha - Bohemijos Jeruzale ir kt. Tačiau nė vienas Jeruzale vadintų miestų nebuvo toks populiarus žydų pasaulyje ir nelabai ilgai buvo taip vadinamas.

http://www.lzb.lt/lt/istorija/19-zyd...usu-vilne.html

[laimutis]

Visos Vilniaus sinagogos suminėtos Jurgitos Šiaučiūnaitės-Verbickienės ir Giedrės Mickūnaitės knygoje - Synagogues in Lithuania. A Catalogue N - Ž 2012 m., Vilnius



Turėjau šią knygą kažkada parsinešęs į namus, bet Vilniaus sinagogos manes nedomino (domino Utenos) ir negaliu pasakyti kiek Vilniuje ten jų buvo paminėta ir aprašyta.

[BadaBada]

Bijau pameluot, bet kažkur teko skaityt kad Vilnius buvo didžiausias žydų centras po Jaruzalės ir Stambulo. Informacijos netikrinau.

[laimutis]

Knygoje Synagogues in Lithuania. A Catalogue N - Ž rašoma: kad Vilniuje iki karo buvo 105 žydų maldos namai (Dvi Didžiosios sinagogos: Senoji ir Naujoji Choralinė, tai pat mažesni maldos namai (“kloizai” arba “beit midraš”), dar kitaip – studijų namai, visokių jų buvo ir vasarinių ir žieminių, jos atliko ir mokyklos ir bendruomenės patalpų funkcijas.
Iki šių dienų geriau ar blogiau Vilniuje išliko 8 žydų maldos namai.