Pirmąjį aptikau daugmaž šitoj vietoj (netoliese matosi aukštos įtampos linijos, einančios per Kiaulės nugaros salą, stulpas):
Bunkeris su dviem įėjimais. Tarp jų keturios panašaus dydžio patalpos. Priedo vienam šone trys mažesni kambarėliai. Įeinu pro šį įėjimą (kairiajam šone matosi antrasis):
Pirmas žvilgsnis vidun:
Kairėje likusios trys patalpos:
Mažesnieji kambariukai dešinėje:
Taip įėjimas atrodo iš vidaus:
O toks vaizdas be blico:
Viena iš ventiliacijos angų:
Išėjimas:
Pro kitą įėjimą sklindanti šviesa ir tamsuojantis vienas iš kambarėlių (nuotrauka daryta be blico, mėlyna šviesa nuo mano žibintuvėlio):
Dar yra kopose, vyrų pliaže, ties jachtklubu. Šituose prie dešimtmetį maždaug dar gultai buvo sukalti, atrodo skautų darbas. Is satanistai savo pėdsakus buvo palikę, kai kitą kartą lankiausi. Nuo skersvėjų pajudančios ventiliacinių angų metalinės durelės tinkamą atmosferą sukuria
Sveiki. Besiknaisiodamas senų nuotraukų archyve, radau kiek pamenu dar neskelbtų nuotraukų. Lankiausi Giruliuose 2009m. spalį, tad kai kurias smulkmenas (pvz kur ir kodėl fotografuota) jau pamiršau. Ypač mane sudomina dzotai. jeigu kas pageidautų labiau jais pasidomėti, patalpinu keletą nuorodų ir savas nuotraukas.
Girulių dzotai — Antrojo pasaulinio karo gynybiniai įtvirtinimai pajūryje, įrengti prijungus Klaipėdos kraštą prie Vokietijos, kuri ruošėsi puolimui į Rytus. Fortus prie Klaipėdos sudarė 9 gelžbetoniniai įrenginiai, sujungti požeminėmis eigomis. Prieigos buvo pridengtos spygliuotomis užtvaromis, fortai apginkluoti pabūklais ir kulkosvaidžiais. Šiuo metu išlikusį karinių įtvirtinimų kompleksą sudaro trys pastatai, didžiausiojo plotas — 500 m2 Kito įrenginio plotas yra perpus mažesnis — 240 m2. Mažiausias, arčiausiai jūros esantis įrenginys, tėra 140 m2 ploto. Ant mažiausiojo pastato pokario laikais buvo pastatytas 4 m2 ploto antstatas.
Dzotas iš tolėliau. Atkreipkite dėmesį, kaip jis arti pastatytas prie jūros kranto
Čia buvo zenitiniai pabūklai nuo galimų oro antpuolių
Palyginimui pastato dalių aukštis
Aplinkinių įtvirtinimų liekanos. Kartais čia rengiamos ekskursijos
Vaizdas nuo dzoto viršaus
Įėjimas į dzotą. Deja, pro čia praeis nebent vaiduoklis, arba kas sugebės išpjauti grotas (nerekomenduojama, nes viduje vis tiek tik šiukšlės)
Nekuklus vyrukas pozuoja, t.y. neprašytas lenda į kadrą, sugadino gerą nuotrauką...
Vaizdas nuo dzoto viršaus į jūrą
Žemėlapis. Raudonai pažymėjau centrinį tikriausiai stebėjimo bokštelį. Mėlynai — aplinkiniai įtvirtinimai. Matosi ratai, kuriuose buvo zenitiniai pabūklai
Apylinkų žemėlapis. Mėlynai pažymėjau Girulių dzoto vietą, raudonai — aplinkinius orientyrus: Olando kepurę (vienintelis Lietuvoje pajūrio kalnas), Girulių GS ir Klaipėdos jūrų uosto vartai/molai.
Ne jie taip arti pastatyti, bet jūra taip prisėlino išplovusi smėlį. Viskas buvo po smėliu anksčiau ir ne taip seniai dar.
Nu įdomu, įdomu. Ypač įdomu iki kiek ten viskas buvo paslėpta smėlyje. Čia tarsi orientacinė nuotrauka:
Įsižiūrėjus motasi, kad liejant betoną naudotasi iš lentų sukaltu rėmu. Na taip, smėlyje pamatą sunku išrausti. Tikriausiai jau pastatatytas dzotas buvo iki kažkurio aukščio užpiltas smėliu, tačiau iki kur? Iki tų metalinių šaudymo angų? Ar iki pirmojo horizontalaus kampo?
Pirmoje nuotraukoje matosi iki kur padaryta hidroizoliacija
Kokia tu ten matai hidroioliacija? Rusai paprasciausiai viska iki pat virsaus ismozodavo istirpinta smala ir tiek ziniu. Nieko pagal tai negali spresti.
Gal ir ne taip pavadinau, bet labai į lankas irgi nenusivažiavau. Štai pagal wikipediją dzotas yra medžio ir grunto įtvirtinimas, o įtvirtinimas Giruliuose pastatytas iš betono: http://lt.wikipedia.org/wiki/Dzotas
Wycka, tu tikiesi, kad kažkoks lryto žurnalistas gali tiksliai įvardint fortifikacinių įtvirtinimų rūšis?
Siūlyčiau remtis rimtesniais šaltiniais, o tavo pavadinimas kilęs iš rusiško pavadinimo DOT (ilgalaikis ugnies taškas).
Comment