Neradau tinkamos temos, tai kuriu temą apie paslėptą Vilnių.
Vilnius gali didžiuotis vienu didžiausių senamiesčių rytų ir vidurio Europoje, tačiau yra daugybė įdomių pastatų ir vietų, kurios nėra matomos eiliniams turistams, o kartais net ir patys vilniečiai apie jas nežino.
Statiniai ar kiti objektai paslėpti gali būti medžių, tvorų ar tiesiog kitų pastatų. Nors paslėptą paveldą kartais galima būtų atverti ir kone už dyką, tiesiog pašalinant keletą medžių, tačiau kelią tam dažniausiai pastoja žalieji.
Neseniai nuo Gedimino pilies kalno buvo nukirsta dauguma ant kalno augusių medžių. Gedimino pilis atsivėrė iš daugybės vietų, iš kurių prieš tai nebuvo matoma. Belieka sulaukti vasaros ir įvertinti naują vaizdą.
Galima tik įsivaizduoti, kad vasaromis iš šito taško Gedimino pilies įžiūrėti nebūdavo įmanoma.
Turint omenyje, kad vien Vingio parke auga tikriausiai dešimt kartų daugiau medžių, negu visose Vilniaus gatvėse kartu sudėjus, tai žaliųjų argumentai neturėtų būti paremti CO2 perdirbimu. Mieste medžius galima saugoti tik dėl grožio, tačiau pamirštama, kad grožėtis galima ne tik medžiais, tačiau ir istoriniu paveldu. Yra daugybė vietų Vilniuje, kur medžiai užgožia bažnyčias ar kitus istorinius pastatus, šie istoriniai statiniai savo grožiu galėtų prisidėti prie gražesnio istorinio sostinės veido taip pritraukiant ir daugiau turistų.
Tačiau vaizdą užstoja ne tik medžiai, neretai tai būna aukštos tvoros ar sienos. Kartai istorinį paveldą blokuoja ir įžulus verslininkai. Pvz. "Miesto sienos" gatvė išliko ne tik senuose dokumentuose, bet ir naujuose planuose, tame tarpe ir žemėlapiuose. Tačiau "Kotrynos vartų" statytojai, privalėję gatvę palikti visuomeninės paskirties, kur žmonės ir turistai būtų galėję pamatyti buvusią miesto sieną, ją rekonstravo štai kaip:
Įėjimas į gatvę rakinamas.
Manau turėtų būti griežtinamos taisyklės dėl tokių ir panašių gatvelių Vilniuje išsaugojimo. Ir ne tik gatvelių, tačiau ir kiemų. Neretai Vilniuje istoriniai pastatai slepiasi kiemuose, kurių nemažai ankščiau gatvėlėmis buvo. Kadangi tai yra istorinis paveldas, tai manau savivaldybė turėtų uždrausti gyventojams užsitverti vartais praėjimus, taip pat, kaip yra uždrausta užsitverti priėjimus prie ežerų ar miškų.
Pvz. šis kvatalėlis yra įsikūręs pačioje Vilniaus širdyje - prie rotušės aikštės. Aiškiai matosi, kad ankščiau čia galėjo eiti gatvės. Jeigu bromai būtų panaikinti tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės, tikėtina, kad Vilniuje be jokių investicijų atsirastų istorinė gatvėlė. Ir tokių vietų Vilniuje ne viena.
Dar vienas pavyzdys, kiek Vilnius laimėtų, jeigu išeitų panašius "kiemus" paversti praeinamomis gatvelėmis:
Žinoma, sunkiausia istorinį paveldą atverti yra tada, kai tam trukdo pastatai. Tačiau manau savivaldybė turėtų padaryti studiją, kaip galima būtų kuo daugiau istorinių vietų padaryti prieinamomis visuomenei ir paruošti stategiją, kaip jos bus atvertos. Galbūt kai kuriais atvejais reikėtų netgi svarstyti galimybę nacionalizuoti kokį namą arba bent jau neišduoti leidimų naujoms statyboms.
Suprantama, kai kurių vietų tikriausiai jau nebeįmanoma atverti, tačiau stengtis reikia, nes būtent dabar, kai senamiestis dar vystosi, reikia tai daryti.
Vienas iš pavyzdžių, kaip bažnyčia buvo paskandinta tarp pastatų. Stovi keletas žingsnių nuo vokiečių gatvės, tačiau aš iki šiol jos dar nesu matęs.
Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia
Kiek geresnis, tačiau panašus variantas ir su šita bažnyčia, kuri pūpso ISM kiemelyje. Tiesa, bent jau priėjimas prie šios bažnyčios yra.
Tikėtina, kad po kelerių metų iškrausčius Lukiškių kalėjimą, šita vieta turėtų pasikeisti neatpažįstamai. Tikėtina, kad tuo pačiu bus ipūsta gyvybingumo į šią miesto centrinę dalį, kurią aš laikyčiau bene labiausiai apmirusia centriniame Vilniuje.
Na ir pabaigiai šiaip, gražus Gedimino 9 stogas, kurio iš gatvės nepamatysi:
Vilnius gali didžiuotis vienu didžiausių senamiesčių rytų ir vidurio Europoje, tačiau yra daugybė įdomių pastatų ir vietų, kurios nėra matomos eiliniams turistams, o kartais net ir patys vilniečiai apie jas nežino.
Statiniai ar kiti objektai paslėpti gali būti medžių, tvorų ar tiesiog kitų pastatų. Nors paslėptą paveldą kartais galima būtų atverti ir kone už dyką, tiesiog pašalinant keletą medžių, tačiau kelią tam dažniausiai pastoja žalieji.
Neseniai nuo Gedimino pilies kalno buvo nukirsta dauguma ant kalno augusių medžių. Gedimino pilis atsivėrė iš daugybės vietų, iš kurių prieš tai nebuvo matoma. Belieka sulaukti vasaros ir įvertinti naują vaizdą.
Galima tik įsivaizduoti, kad vasaromis iš šito taško Gedimino pilies įžiūrėti nebūdavo įmanoma.
Turint omenyje, kad vien Vingio parke auga tikriausiai dešimt kartų daugiau medžių, negu visose Vilniaus gatvėse kartu sudėjus, tai žaliųjų argumentai neturėtų būti paremti CO2 perdirbimu. Mieste medžius galima saugoti tik dėl grožio, tačiau pamirštama, kad grožėtis galima ne tik medžiais, tačiau ir istoriniu paveldu. Yra daugybė vietų Vilniuje, kur medžiai užgožia bažnyčias ar kitus istorinius pastatus, šie istoriniai statiniai savo grožiu galėtų prisidėti prie gražesnio istorinio sostinės veido taip pritraukiant ir daugiau turistų.
Tačiau vaizdą užstoja ne tik medžiai, neretai tai būna aukštos tvoros ar sienos. Kartai istorinį paveldą blokuoja ir įžulus verslininkai. Pvz. "Miesto sienos" gatvė išliko ne tik senuose dokumentuose, bet ir naujuose planuose, tame tarpe ir žemėlapiuose. Tačiau "Kotrynos vartų" statytojai, privalėję gatvę palikti visuomeninės paskirties, kur žmonės ir turistai būtų galėję pamatyti buvusią miesto sieną, ją rekonstravo štai kaip:
Įėjimas į gatvę rakinamas.
Manau turėtų būti griežtinamos taisyklės dėl tokių ir panašių gatvelių Vilniuje išsaugojimo. Ir ne tik gatvelių, tačiau ir kiemų. Neretai Vilniuje istoriniai pastatai slepiasi kiemuose, kurių nemažai ankščiau gatvėlėmis buvo. Kadangi tai yra istorinis paveldas, tai manau savivaldybė turėtų uždrausti gyventojams užsitverti vartais praėjimus, taip pat, kaip yra uždrausta užsitverti priėjimus prie ežerų ar miškų.
Pvz. šis kvatalėlis yra įsikūręs pačioje Vilniaus širdyje - prie rotušės aikštės. Aiškiai matosi, kad ankščiau čia galėjo eiti gatvės. Jeigu bromai būtų panaikinti tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės, tikėtina, kad Vilniuje be jokių investicijų atsirastų istorinė gatvėlė. Ir tokių vietų Vilniuje ne viena.
Dar vienas pavyzdys, kiek Vilnius laimėtų, jeigu išeitų panašius "kiemus" paversti praeinamomis gatvelėmis:
Žinoma, sunkiausia istorinį paveldą atverti yra tada, kai tam trukdo pastatai. Tačiau manau savivaldybė turėtų padaryti studiją, kaip galima būtų kuo daugiau istorinių vietų padaryti prieinamomis visuomenei ir paruošti stategiją, kaip jos bus atvertos. Galbūt kai kuriais atvejais reikėtų netgi svarstyti galimybę nacionalizuoti kokį namą arba bent jau neišduoti leidimų naujoms statyboms.
Suprantama, kai kurių vietų tikriausiai jau nebeįmanoma atverti, tačiau stengtis reikia, nes būtent dabar, kai senamiestis dar vystosi, reikia tai daryti.
Vienas iš pavyzdžių, kaip bažnyčia buvo paskandinta tarp pastatų. Stovi keletas žingsnių nuo vokiečių gatvės, tačiau aš iki šiol jos dar nesu matęs.
Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia
Kiek geresnis, tačiau panašus variantas ir su šita bažnyčia, kuri pūpso ISM kiemelyje. Tiesa, bent jau priėjimas prie šios bažnyčios yra.
Tikėtina, kad po kelerių metų iškrausčius Lukiškių kalėjimą, šita vieta turėtų pasikeisti neatpažįstamai. Tikėtina, kad tuo pačiu bus ipūsta gyvybingumo į šią miesto centrinę dalį, kurią aš laikyčiau bene labiausiai apmirusia centriniame Vilniuje.
Na ir pabaigiai šiaip, gražus Gedimino 9 stogas, kurio iš gatvės nepamatysi:
Comment