Projektų eiga: nuo idėjos iki pamatų arba kas yra architektas ir konsultantas?

[Aistis]

Sveiki,
dirbu su šita sfera, bet niekad neteko gilintis į platų aspektą, tik į savo detales. Taigi esu šiek tiek pasimetęs: kaip projektuojami statiniai Lietuvoj ir kokia yra architektų bei inžinerinių konsultacinių kompanijų pareigybė/atsakomybė?

Mano painiavai paaiškint turim tokią situaciją - klientas/kompanija/žmogus/ufonautas nori statyti pastatą, tarkim komercinės paskirties, imkim kaip pvz du statinius Swedbank Konstitucijos pr. bei kokį didesnį prekybcentrį (belenkurią Norfą XXXXL) - kaip tai vyksta nuo A iki Z?
-Kur jis turi kreiptis: į architektus ar į kažkokią konsultacinę kompaniją? Mano akimis žiūrint, inžinerinė konsultacinė kompanija be architekto gali laisvai suprojektuoti tokį statinį kaip prekybcentris, taigi ar jam būtina kreiptis į architektus (neskaitant bendrojo plano parengimo)?

-Kitas klausimas, ar yra Lietuvoj pajėgių inžinerinių konsultacinių kompanijų galinčių tai atlikti savarankiškai?

-Ar 3/4/5/... žmonių architektų kompanija yra pajėgi suprojektuoti pastatą ar jie turi kreiptis į kitas kompanijas/specialistus? Ar architektas gali priimti sprendimus be konstruktoriaus?

-Kaip viskas yra valdoma? Kas yra atsakingas už projektą jo vystymo metu ir kas deda paskutinį parašą? Suprantu, kad tai priklausys nuo kontrakto, bet šiaip įdomu kas bus atsakingas, jei tarkim architektai sugalvoja kaip jis atrodys ir įsipaišys bendroj aplinkoj, tada konstruktoriai padaro struktūrinę pusę, geotechnikai padaro pamatines konstrukcijas, vedinimo sistemų specialistai vedinimą, elektros specialistai - elektrą ir t.t. - kas bendruoju atveju prisiima atsakomybę už specialistų atliktus sprendimus bei darbų saugą projekte?

-Kada įsiterpia statybos įmonė?

Tai turim: klientą, architektus, inžinerinę konsultacinę kompaniją, statybos bendrovę - kas ką atlieka?

Gal kiek painu, bet tikiuosi supratot, ką noriu pasakyti.

[cloo]

Naujo pastato projektui reikalingos dalys yra:
architektūrinė (aplinka, estetika, komfortas, teisė, kaimynų ir visuomenės interesai)
konstruktyvinė (pamatai, laikančios konstrukcijos ir t.t.)
ir inžinerinė (vanduo, elektra, šildymas-vėdinimas).
Kiekvieną dalį rengia skirtingi specialistai, ir jos kartu sudaro vientisą projekto bylą. Šalia to gali būti ir interjero dalis (arba atskiras projektas).
Tad projektą ruošianti kompanija turi turėti/samdyti visus specialistus.

Architektų kasdienybė yra formuluoti užduotis konstruktoriams ir inžinieriams, kuriuos paprastai jie patys samdo ir tiesiogiai bendrauja. Architektas dažniausiai ir būna projektų vadovas, pasirašantis ant visų (taip pat inžinerinių ir konstruktyvinių) projekto dalių. Projektui gali pakakti ir vieno patyrusio architekto, kuris samdo visas kitas grandis.

Inžinerinės kompanijos projektuoja pramoninius statinius (angarus, šiltnamius, etc), kur komforto ir estetikos reikalavimai yra minimalūs - bet visvien samdo architektą. Galbūt teisiškai jie galėtų paruošti ir banko pastatą, bet geriau to nebandyti - vargu ar kuris nors miestas leis tokį statyti bet kur arčiau centro.

Stambesni statybininkai (vystytojai ir t.t.) dažnai turi pilnas visų lygių projektuotojų komandas - bet su jais taip pat reikia atsargiai, jei estetika ir komfortas apskritai aktualu.

Bendrieji planai yra ne kiekvieno nosiai (pvz. Vilnius turi paruoštą bendrąjį planą iki 2015m.). Verslininkams gali būti aktualūs nebent detalieji arba specialieji planai - tačiau tikrai ne visada.

[Jermak]

Labas,
Na esu dirbęs šį darbą, tad pabandysiu parašyti galimus variantus.

Sakykim esi Užsakovas, turi sklypą, detalus yra, maždaug žinai kiek kv.m. gali statyti, bei kokia bus maždaug pastato paskirtis. Prekybos centro atveju gali turėti taip vadinamą prekybos technologiją, kurią jeigu esi kažkuris prekybos centras, padaro tavo žmonės, t.y. preliminariai parodoma kur turėtų būti parkingas bei kaip turėtų būti organizuota prekyba- kur įėjimas bei kaip maždaug išdėstytos tam tikrų prekių lentynos. Kai tu turi šiuos duomenis (ir ne tik, reikėtų žinoti pvz. ir technines sąlygas inžineriniams tinklams, kad projektuotojai žinotų kiek maždaug tinklų reikės projektuoti). Jeigu šiaip kažkoks verslo pastatas, turi įsivaizduoti kokia tavo tikslinė klientų grupė ir kokių patalpų jiems reikia. Kreipiesi į tavo nuomone priimtinas projektavimo įmones, kad jos pateiktų pasiūlymą. Nenukrypstant į detales, po kažkiek laiko gauni kainos pasiūlymą ir tam tikrų vizualinių pasiūlymų kaip projektuotojai įsivaizduoja galimą pastatą.
Užsakovo ir projektuotojo mintys turėtų sutapti dėl vizijos.
Tuomet vedi derybas ir pasirašai sutartį, kad projektuotojas parengs techninį pastato projektą, kurio sudėtines dalis nustato atitinkamas str'as. Pasirašius sutartį projektuotojas paskiria atestuotą projekto vadovą, kuris teisiškai tampa atsakingu, kad pastatas būtų suprojektuotas ir tenkintų jam priklausančius techninius reikalavimus. Jeigu projektuotojas neturi žmonių, kurie galėtų suprojektuoti tam tikrą dalį, pvz priešgaisrinę ar konstruktyvą, jis samdo subrangovus.

Bendraujant su kaip tu vadini inžinerinėm kompanijom arba projektų valdytojais, vyksta beveik tas pat, tik tiek, kad šios inžinerinės kompanijos apsiima daryti darbą, kuriam tu kaip užsakovas neturi laiko arba kompetencijos.
Tad jie tau kaip užsakovui pasiūlo keletą projektuotojų, organizuoja konkursą, parenka projektavimo subrangovus etc. Be abejo, projekto optimiazimas kaštų prasme yra jų galvos skausmas, nes turi projektuoti ir mąstydamas kiek kainuos statybos.
Kaip užsakovas turi mažiau rūpesčių, kadangi dirbant su projektuotojais, panašiai kaip ir su statybininkais, rūpesčių netrūksta, ypač jeigu pastatą statai verslui, ir tau svarbu ir biudžetas ir terminai.
Na čia trumpai.

www.naujibutai.lt