Biržai garsūs alumi (vairavau - neragavau), Biržų pilimi (skubėjau - neužsukau), kArstinėmis (ne kaRstinėmis) įgriuvomis ir tuo, kad čia, o ne Vilniuje, yra evangelikų reformatų centras.
Radvilų laikais buvo pastatyta pilis (kuri Šiaurės karo metu sugriauta ir neblogai sovietmečiu atstatyta). Kadangi Radvilos buvo labai įtakingi , jų (ir jiems pavaldžių Biržų gyventojų) nelabai paveikė kontrreformacija. Čia yra 13 reformatų bendruomenių - Papily, Nemunėlio Radviliškyje, Švobiškyje, Salamiestyje
Evangelikai reformatai (liaudiškai kažkodėl vadinami "bambyzais") davė Lietuvai daug įžymių žmonių. Galiu paminėti vasario 16-osios signatarą Šerną ir vienintėlį likusį Medininkų žudynių liudininką T.Šerną.
Caro laikais čia buvo 4 bažnyčios - katalikų, evangelikų reformatų, evangelikų liuteronų (latvių) ir stačiatikių cerkvė (dvi pastarosios neišliko iki mūsų dienų).
Pirmosios Respublikos laikais Biržai buvo apskrities centras. Nuo Joniškėlio buvo atvestas siaurasis geležinkelis, veikęs iki kokių 198X metų.
Per karą centras sugriautas ir atstatytais nykiais tipiniais namais, kaip Vilkaviškyje ar Tauragėje.
Kažkada buvo vienas iš didesnių rajonų centrų, bet prieš porą dešimtmečių juos aplenkė Rokiškis ir kiti rajonų centrai.
Biržuose gyvena ~15,3 tūkst. gyventojų.
Pirmaisiais Nepriklausomybės laikais Biržai buvo vienas iš ekonomiškai stipriausių miestų. Čia veikė įmonė "Naftotiekis" (vėliau, lyg "Williamso" laikais, prijungta prie Mažeikių naftos) ir
BAPB - Biržų akcinė pieno bendrovė, biržos oficialiojo sąrašo papuošalas, nusinešęs su savimi investuotojų ir pieno statytojų pinigėlius. Kokia dabar pramonė be "Rinkuškių" alaus daryklos ir "Siūlo" bendrovės, nelabai ir žinau.
Tiesa, vienu metu Šiaurės Lietuvoje siautėjo "Biržų karvelių" gauja, kurių dabar nelabai kas ir nori prisiminti.
Labiau norisi prisiminti kitaip Biržus garsinusius žmones - Julių Janonį, Haliną ir Kostą Korsakus (kam šios pavardės mažai ką sako - Jurgos Ivanauskaitės seneliai) ar olimpinę prizininkę Austrą Skujytę.
Po karo keletą dešimtmečių kelias iš Vilniaus į Rygą už Pasvalio suko į Biržus, o ne pro Bauskę. Ir dabar kartais tenka važiuoti į Rygą pro Biržus - nors kelias Latvijoje duobėtas, tačiau beveik nėra "fūrų" ir beveik nėra policininkų ir eilių prie muitinės.
Taigi pakeliui Biržuose pasirodė saulė ir padariau keletą niekuo neypatingų nuotraukų.
Foto 2007 03
Evangelikų reformatų bažnyčia
Šv. Jono Krikštytojo katalikų bažnyčia
Buvusi darbo pirmūnų garbės lenta panaudota turizmo informacijai skleisti
Išlikusi prieškario gatvė
Pagrindinė gatvė užstatyta tipiniais pastatais.
Pernai sutvarkyta danga.
Juliaus Janonio paminklas
Pagrindinė sankryža
Pagrindinis kelias į Panevėžį
Siauruko likučiai (neveikiantys)
Radvilų laikais buvo pastatyta pilis (kuri Šiaurės karo metu sugriauta ir neblogai sovietmečiu atstatyta). Kadangi Radvilos buvo labai įtakingi , jų (ir jiems pavaldžių Biržų gyventojų) nelabai paveikė kontrreformacija. Čia yra 13 reformatų bendruomenių - Papily, Nemunėlio Radviliškyje, Švobiškyje, Salamiestyje
Evangelikai reformatai (liaudiškai kažkodėl vadinami "bambyzais") davė Lietuvai daug įžymių žmonių. Galiu paminėti vasario 16-osios signatarą Šerną ir vienintėlį likusį Medininkų žudynių liudininką T.Šerną.
Caro laikais čia buvo 4 bažnyčios - katalikų, evangelikų reformatų, evangelikų liuteronų (latvių) ir stačiatikių cerkvė (dvi pastarosios neišliko iki mūsų dienų).
Pirmosios Respublikos laikais Biržai buvo apskrities centras. Nuo Joniškėlio buvo atvestas siaurasis geležinkelis, veikęs iki kokių 198X metų.
Per karą centras sugriautas ir atstatytais nykiais tipiniais namais, kaip Vilkaviškyje ar Tauragėje.
Kažkada buvo vienas iš didesnių rajonų centrų, bet prieš porą dešimtmečių juos aplenkė Rokiškis ir kiti rajonų centrai.
Biržuose gyvena ~15,3 tūkst. gyventojų.
Pirmaisiais Nepriklausomybės laikais Biržai buvo vienas iš ekonomiškai stipriausių miestų. Čia veikė įmonė "Naftotiekis" (vėliau, lyg "Williamso" laikais, prijungta prie Mažeikių naftos) ir
BAPB - Biržų akcinė pieno bendrovė, biržos oficialiojo sąrašo papuošalas, nusinešęs su savimi investuotojų ir pieno statytojų pinigėlius. Kokia dabar pramonė be "Rinkuškių" alaus daryklos ir "Siūlo" bendrovės, nelabai ir žinau.
Tiesa, vienu metu Šiaurės Lietuvoje siautėjo "Biržų karvelių" gauja, kurių dabar nelabai kas ir nori prisiminti.
Labiau norisi prisiminti kitaip Biržus garsinusius žmones - Julių Janonį, Haliną ir Kostą Korsakus (kam šios pavardės mažai ką sako - Jurgos Ivanauskaitės seneliai) ar olimpinę prizininkę Austrą Skujytę.
Po karo keletą dešimtmečių kelias iš Vilniaus į Rygą už Pasvalio suko į Biržus, o ne pro Bauskę. Ir dabar kartais tenka važiuoti į Rygą pro Biržus - nors kelias Latvijoje duobėtas, tačiau beveik nėra "fūrų" ir beveik nėra policininkų ir eilių prie muitinės.
Taigi pakeliui Biržuose pasirodė saulė ir padariau keletą niekuo neypatingų nuotraukų.
Foto 2007 03
Evangelikų reformatų bažnyčia
Šv. Jono Krikštytojo katalikų bažnyčia
Buvusi darbo pirmūnų garbės lenta panaudota turizmo informacijai skleisti
Išlikusi prieškario gatvė
Pagrindinė gatvė užstatyta tipiniais pastatais.
Pernai sutvarkyta danga.
Juliaus Janonio paminklas
Pagrindinė sankryža
Pagrindinis kelias į Panevėžį
Siauruko likučiai (neveikiantys)
Comment