Perziurejau nuotraukas esancias sioje temoje ir susidariau bendra vaizda. Galiu teigti, kad Klaipeda yra labai skirtingas (geraja prasme) Lietuvos miestas, turintis isskirtini architekturos pavelda (unikalu senamiesti), spalvingus givenamuosius rajonus ir jura. 11 balu is 10, 200% is 100% ir nemaziau!!!
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[KLP] Klaipėda, jos architektūra, gatvės ir paplūdimiai...
Collapse
X
-
Lūja
Radau žmogų, kuris stebėjo kaip lynais užkabinta (ir k/a tempiama) už bokštelių ir lango kiaurymę siena netyčia nugriuvo...
Spauda "klysta"...
1781 m. nauja prieglauda (šaltiniuose ji kartais vadinama ligonine) pastatyta Krūmamiestyje. Čia gyvendavo 10-12 vargšų (namas H. Manto 20). 1840 m. plane nurodyta, kad šis sklypas priklauso prieglaudai-ligoninei (Hospital). Pastatas vieno aukšto (tik centrinė dalis dviaukštė) su trikampiu frontonu ir arkiniais langais antrajame aukšte. Pirmojo aukšto centre, kaip ir to meto gyvenamuosiuose namuose, — priemenė. Iš pradžių mansarda tikriausiai buvo negyvenama. Vėliau joje įruošti kambariai. XIX a. viduryje šioje miesto prieglaudoje buvo jau septyni gyvenamieji ir dar keli gydymui skirti kambariai. Čia minima ir pirtis, patalpa administracijai. Sergantieji venerinėmis ligomis buvo laikomi atskiroje patalpoje. XIX a. antrojoje pusėje šioje prieglaudoje gyveno tik moterys6. (Vėliau pastato paskirtis keitėsi: XX a. pradžioje jame trumpai veikė mokytojų seminarija, o nuo 1929 m. įsikūrė miesto biblioteka.)
Jonas Tatoris
Pridursiu dar - 1910 m. įsikūrė kraštotyros muziejaus steigimo draugija (iš karto ji turėjo šimtą narių) . Iš pradžių muziejus glaudėsi minėtame bibliotekos pastate...
O kur dar lietuviška gimnazija ir kiti jos gyvenimai?Senoji Klaipėda
F.Nietzsche - "There are no facts, only interpretations."
Comment
-
Dar vieną pavakarę prasukau pro KLP centrą
Foto 2006 03
Tas pastatas pirmame plane matyti ir senesnėse Umbo pateiktose nuotraukose.
Tokių pastatų paskirtis paprastai keičiama labai retai
Liepų g.
Donelaičio skveras .
Konservatorijos pastatas - man vienas labiausiai patinkančių
Paskutinis taisė Romas; 2006.04.08, 11:31.
Comment
-
Pridursiu tik, kad teismo ir kalėjimo rūmai pastatyti 1862 m.Senoji Klaipėda
F.Nietzsche - "There are no facts, only interpretations."
Comment
-
Show must go on?
Naujoji "Lūja" nuo ankstesniosios nesiskirs
Šiandien turėtų prasidėti pastato, kuriame veikė restoranas "Lūja", atstatymo darbai.
Herkaus Manto gatvėje stovėjusio namo savininkas Ilja Borikas žada, jog jis bus atstatytas visiškai toks pat, koks buvo.
Rekonstruojant valstybės saugomą istorinį - praėjusio amžiaus pradžios - pastatą iš pradžių buvo tikimasi išsaugoti vieną autentišką jo sieną. Vis dėlto, pasak I. Boriko, to padaryti nepavyko, nes pastatas buvo be pamatų. Siena, atliekant darbus, sutrupėjo.
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiojo specialisto Ramūno Bartkaus teigimu, iš tiesų inžinieriai ekspertai buvo pateikę išvadas, kad prastos būklės siena gali griūti.
"Leidimo nugriauti neduoti negalėjome, nes galėjo įvykti nelaimingas atsitikimas", - sakė R. Bartkus.
Tiesa, oficialaus leidimo griauti nebuvo suspėta duoti, tačiau, anot R. Bartkaus, problemų dėl to nėra, nes turimos ekspertų išvados.
Savininkui tik iškelta sąlyga atstatyti lygiai tokį patį pastatą, nes jis turi istorinę vertę.
Pasak I. Boriko, išsaugotos pastato vidinės detalės - medinės sijos ir pan. Atstatytame pastate įsikurs restoranas, kuris nuo ankstesniojo skirsis nebent interjeru.
Oficialiai teigiama, esą perstatyti "Lūją" nuspręsta todėl, kad nuolatinis pastato remontas jau nebegelbėjo - namas galėjo nugriūti, taip pat jau nebuvo galima išnaikinti grybelio. Beje, anot I. Boriko, ankstesnieji pastato šeimininkai sovietmečiu jį kiek pakeitė - kad namas negriūtų, buvo pastatyti piliastrai.
Giedrė NORVILAITĖ
Vakarų EkspresasSenoji Klaipėda
F.Nietzsche - "There are no facts, only interpretations."
Comment
-
Dėl istorinio Mažosios Lietuvos paveldo naikinimo Klaipėdos mieste
Lietuvos Respublikos Kultūros paveldo departamento direktoriui,
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padaliniui,
Klaipėdos apygardos prokuratūrai,
Klaipėdos miesto merui,
Klaipėdos miesto savivaldybės paminklosaugos skyriui
Klaipėdos senoji architektūra (pastatai ir urbanistinė struktūra) XX-XXI a. patyrė tris dideles naikinimo bangas: 1944-1945 m. karo, 1945-1969 m. pokario, 1987 m. ir iki šiol besitęsiančią.
Kovo 31 d. netekome dar vieno istorinio bei architektūrinio Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto ir miesto istorijos paminklo (Manto g. 20). Šio pastato architektūrinę bei istorinę vertę jau apibrėžė žymus Klaipėdos paveldo tyrinėtojas J. Tatoris savo knygoje "Klaipėdos urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų". Tai buvo vienas iš nedaugelio išlikusių XVIII a. Klaipėdos pastatų. Jis buvo pastatytas 1781 m. Jame įsikūrė miesto prieglauda - ligoninė. XIX a. viduryje pastate buvo moterų prieglauda. (p. 219). Tai vienas seniausių iki šio pavasario išlikusių sveikatos - slaugos įstaigos pastatų. 1905-1908 m. jame veikė pirmoji Klaipėdos krašte profesionaliai ruošusi pedagogus mokytojų seminarija (p. 211). 1920-1936 m. name įsikūrė pirmoji Klaipėdos miesto biblioteka, kuri netrukus tapo miesto kultūrinio gyvenimo centru (p. 234). Manoma, kad 1926 m. name pradėjo darbą pirmasis Klaipėdoje muziejus (p. 234).
Atrodytų, kad vien žodžių "pirmasis/oji" ir "vienas seniausių" turėtų užtekti šiam paminklui saugoti. Nėra jokio pagrindo išsisukinėti teigiant, kad Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyriausiasis specialistas Ramūnas Bartkus ar architektė Margarita Ramanauskienė nežinojo šių faktų ar ši informacija buvo jiems nepasiekiama.
Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio specialistai savo ekspertizėmis pritarė šio pastato šeimininko I. Boriko veiksmams sunaikinti paminklą palaipsniui - pradžioje sugriovus vidines sienas (pastato vidinis išplanavimas) ir suardžius stogą, o vėliau nugriovus tris iš keturių pagrindinių sienų. Esant tokiai padėčiai, vienintelės likusios ir toliau nesaugomos fasado sienos būklė pablogėjo. I. Boriko teiginys apie gilesnių pamatų nebuvimą - dar kartą patvirtina minėtų specialistų ekspertizių nekompetentingumą ir sąmoningą neatlikimą savo tiesioginių pareigų arba I. Boriko norą nusimesti nuo savo pečių atsakomybę. Kovo 31 užkabinus metalinius lynus su traktorių bei kitos technikos pagalba buvo nugriauta paskutinė autentiška pastato siena. Tokie veiksmai neprimena nei restauracijos, nei rekonstrukcijos. Panašiai pokaryje sovietiniais tankais sugriautos lietuvininkų Jokūbo evangelikų liuteronų bažnyčios sienos.
Jau daugiau nei dešimt metų, kai tokie precedentai tapo Klaipėdos kasdienybe. Klaipėda nebetenka savo išskirtinio veido - istorinio, architektūrinio, urbanistinio paveldo. Atsižvelgdami į tragišką paminklotvarkos bei paminklosaugos būklę šiame mieste reikalaujame:
1. Kad visos minėtos institucijos ištirtų Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio specialistų, architektų, projektuotojų, darbų užsakovo ir vykdytojų bei objekto savininko veiksmų teisėtumą.
2. Kad ištirtų, ar nėra Lietuvos Baudžiamojo kodekso pažeidimo požymių.
3. Kad būtų nustatyta jų kaltė ir padaryta žala paveldui.
4. Kad būtų paviešinti ir maksimaliomis bausmėmis nubausti visi nusikaltusieji.
5. Kad savininko lėšomis būtų restauruotas visas pastatas ir skirta maksimali bauda.
Klaipėdos miestiečiai: Dainius Elertas, Sigitas Jablonskis, Arūnas Grušas, Kęstutis Demereckas, dr. Vacys Vaivada, Egidijus Zajacas, Egidijus Baranauskas, Vitalija Andrulytė, Romaldas Adomavičius, Alfonsas Mažūnas
"Vakarų Ekspresas"Senoji Klaipėda
F.Nietzsche - "There are no facts, only interpretations."
Comment
Comment