Palangoje archeologai aptiko neįtikėtiną radinį - tik istoriniuose dokumentuose minėtą XVI-XVII amžių smėliu užpustytą dvarvietę.
Šis atradimas unikalus ne tik tuo, kad pavyko prisikapstyti prie nežinoma laikytos kurorto vėlyvųjų viduramžių laikotarpio istorijos, bet ir neeiliniais Lietuvos mastu radiniais. Tarp dvarelio pastatų liekanų, metro gylyje po žeme, pirmą kartą šalyje rasta viduramžių stalo žaidimų lenta ir itin retai aptinkamas bajoro signetas (asmeninis antspaudas). Tiek istorikai, tiek muziejininkai tvirtina, kad aptiktas dvaras ir jo radiniai yra stulbinami ir itin reikšmingi kurortui, jo istorijai.
AB „Panevėžio keliai“ bendrovė, atliekanti rangos darbus Biržų mieste, jau antrą kartą projekto vykdymo metu susidūria su reikšmingais archeologiniais radiniais. Dar vasario mėnesį kasant tranšėją elektros tinklams, šalia tiesiamo dviračių tako prie Evangelikų reformatų bažnyčios, buvo aptiktas kapas.
Prieš Velykas atlikus kasinėjimus paaiškėjo, kad tai – akmens amžiaus laikotarpio žmogaus palaikai. Kaulų amžius gali siekti 4-6 tūkstančius metų. Tai – labai svarbi aplinkybė, nes akmens amžiaus palaidojimai nėra dažnas radinys pasaulio mastu, o Lietuvoje jie itin reti.
Šis radinys Biržuose yra ypatingai svarbus, nes tai yra pirmasis neolito laikotarpio palaidojimas Šiaurės Rytų Lietuvoje. Neolito pradžioje žmonės vis dar buvo mobilūs ir vienoje vietoje ilgai neužsibūdavo, todėl surasti to laikotarpio gyvenvietes ir ypač palaidojimus yra sudėtinga. Daugiausia akmens amžiaus radinių, aptiktų Biržų regione, yra atsitiktiniai.
Tyrimams vadovaujantis archeologas, Biržų muziejininkas, Vilniaus universiteto archeologijos magistrantūros studentas Karolis Duderis džiaugiasi, kad būtent jam teko garbė rasti tokį nepraprastą radinį. Archeologas labiausiai domisi miestų archeologija, o pats yra kilęs iš Biržų.
Atliekant detaliuosius tyrimus ištirtas 80 kvadratinių metrų plotas, o atradus neolito kapą bei pavienius kaulus, planuojama ištirti dar 500 kvardratinių metrų plotą. Archeologai tikisi rasti daugiau panašaus laikotarpio radinių. Pasiteisinums šioms viltims būtų galima detaliau atkurti Biržų miesto priešistorę.
Palaidojimas rastas Apaščios upės santakoje su Širvėnos ežeru, tačiau šis ežeras buvo dirbtinai suformuotas XVI amžiuje. Kai buvo palaidotas mirusysis, vietoje ežero tekėjo dar viena upė, o aplinkinė teritorija buvo drėgna ir pelkėta. Mirusysis buvo palaidotas ant kalvelės, kuri nebuvo apsemiama.
Žmogus palaidotas gemalo pozoje (t.y. miegojimo), plaštakos padėtos po galva. Ši poza yra įprasta akmens amžiaus laidosenai. Radinys aptiktas vykdant žemės. Archeologams pavyko surinkti didžiąją dalį kaukolės fragmentų ir, svarbiausia, dantis. Dantų tyrimai gali suteikti daug informacijos apie žmogaus sveikatą, mitybą bei amžių.
Kapas rastas 50-80 cm gylyje, molio įžemyje. Pakasus dar kelis centimetrus giliau, pasiekiamas gruntinio vandens lygis. Molio ir drėgmės apsupti kaulai yra be galo puikiai išsilaikę, išlikę net smulkiausi pirštų kauliukai, kurie dažniausiai suyra pirmieji.
Kape rastos įkapės yra tipinės akmens amžiaus palaidojimams – rastas titnaginis peiliukas bei kirvelis, taip pat kaulinis adiklis tinklams megzti ir šerno iltis – amuletas. Sprendžiant iš kaulinio adiklio, mirusysis galėjo būti moteris, tačiau tiksliai lytį bus galima sužinoti specialistams atlikus kaulų apžiūrą.
Kaulų mėginys įšsiųstas į Poznanės laboratoriją (Lenkija), kurioje bus atliekami radiokarbono tyrimai. Šiuo metų iš įkapių nustatytas kaulų amžius gali siekti 4000-6000 metų. Radiokarbono tyrimai palaidojimo datą nustatys tiksliau.
Tyrimai tęsis savaitę. Teismo medicinos ekspertų ištirti paviršiuje išsibarstę pavieniai kaulai yra dviejų skirtingų asmenų, tikimasi rasti daugiau palaidojimų.
Pasak K. Duderio, remiantis Biržų miestą tyrinėjusio urbanisto Algimanto Miškinio darbais, Biržuose galimos dvi priešistorinių gyvenviečių vietos. Pirmoji galėjo būti Agluonos ir Apaščios upių santakoje (dabartinio Širvėnos ežero viduryje), tačiau ši vieta buvo drėgna ir pelkėta. Antroji galima vieta – Biržų senamiestis. Pavienių neolito bei žalvario amžiaus radinių yra pasitaikę ir Biržų piliavietėje.
Radybų buvo ir pernai
Šis neolito laikotarpio kapas nėra vienintelis radinys, aptiktas tiesiant dviračių taką. Dar 2013 metų liepą atliekant žvalgomuosius tyrimus, buvo atrasti XIX-XX a. pastatų pamatai, pavienės keramikos šukės, bei XVI a. moneta. Radiniai buvo ištyrinėti ir užkonservuoti juos vėl užkasant. Kad rasti pamatai būtų apsaugoti, o jų vieta žinoma, buvo padarytos projekto korekcijos. Buvo nuspręsta pakelti tako išilginį profilį ir, vadovaujantis radinius įvertinusių Kultūros paveldo departamento atstovų rekomendacijomis, klojant trinkeles, senųjų pamatų vietas paženklinti kitos spalvos – juodomis – trinkelėmis, kad ateityje, esant lėšų, būtų galima šiuos radinius ištirti plačiau.
Naujasis 2 kilometrų ilgio dviračių ir pėsčiųjų takas, kurio zonoje aptikti svarbūs archeologiniai radiniai, tiesiamas šalia svarbiausių Biržų miesto kultūros paveldo objektų: Biržų pilies (tvirtovės) komplekso, Astravo dvaro sodybos, katalikų šv. Jono Krikštytojo bažnyčios ir evangelikų reformatų bažnyčios.
Rangos darbus AB „Panevėžio keliai“ vykdo vadovaujantis 2013 metų pradžioje pasirašyta sutartimi su Biržų rajono savivaldybės administracija. Sutarties kaina siekia 1,350 mln. Lt (su PVM), iš kurių 1,061 mln. Lt sudaro ES Struktūrinių fondų parama.
Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
Pačiame uostamiesčio centre, Danės upės dešiniajame krante, prie rekonstruojamo Pilies tilto, statybininkai atsitiktinai rado neįtikimos viduramžių istorijos paminklą.
Kasdami tranšėją lietaus nutekėjimo sistemai įrengti darbininkai aptiko seną, įspūdingo dydžio, akmeninį laivų švartavimuisi skirtą akmeninį knechtą su metaliniu žiedu.
Vartydamas ant aukšto senus žurnalo "Mokslas ir gyvenimas" įrištus komplektus radau įdomų straipsnį apie Biržulio ežero apylinkėse rastą žynio kapą. Manoma kad jam apie 7500 metų. Kilo klausimas, ar tai jau baltų protėvių palaidojimas ar kokių ankstesnių gyventojų?
Truputėlį apie tai rašoma: http://www.varniuparkas.lt/view.php?id=kultura&sbid=58
Kretingoje, Tiškevičių koplyčioje, aptikti keturi sarkofagai. Specialistų teigimu, dviejuose iš jų – vieni žymiausių XIX amžiaus didikų – grafų Juozapo ir Sofijos Tiškevičių palaikai. Kas kituose dviejuose, paaiškės po istorinių ir DNR tyrimų.
Istorikai ir muziejininkai ne vieną dešimtį metų spėliojo, kas palaidota senosiose Kretingos kapinėse esančioje grafų Tiškevičių koplyčioje. Šią vasarą, ruošiant ją restauruoti, įvedus zondą su filmavimo kamera į tris koplyčioje esančius užbetonuotus postamentus, pastebėti ornamentuotų karstų fragmentai.
Gavus paveldosaugininkų leidimus, postamentai atverti ir rasti keturi metaliniai sarkofagai. Neabejojama, kad viename iš jų – Kretingos dvaro savininko grafo J. Tiškevičiaus, mirusio 1891-aisiais, palaikai. Antrajame karste, pasak specialistų, gali būti grafo žmonos Sofijos palaikai.
„Pagal istorinius duomenis, mažesniajame sarkofage turėtų būti palaidota jų anūkė, Kretingos dvaro paveldėtojo Aleksandro Tiškevičiaus duktė Marija, kuri mirė 1896 m. O ketvirtame sarkofage, deja, nežinome kas gali būti. Tai mums – naujiena“, – sako Kretingos muziejaus istorikas, direktorės pavaduotojas Julius Kanarskas.
Specialistai paėmė mėginius ir po antropologinių bei istorinių tyrimų – tikimasi išsiaiškinti, ar tikrai rasti taip ilgai ieškoti didikų palaikai. Tai,kad čia palaidoti grafai, pasak specialistų, liudija ant karsto rasti unikalūs vainikai su porcelianinėmis gėlėmis – rožėmis ir pakalnutėmis.
„Tai turbūt antras radinys pagal svarbą per 15 metų. Vakarų Lietuvoje faktiškai t.y. antras atvejis (po Chodkevičių karstų atradimo), kai atrasti grafų palaidojimai ir unikalūs sarkofagai“, – teigia Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vyr. valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.
Kretingos muziejaus direktorė sako, kad radus lėšų sarkofagai bus restauruojami.
„Sutvarkius sarkofagus ir Tiškevičių koplyčią, sarkofagai su palaikais vėl bus perkelti į mauzoliejų, iš ten, kur mes juos paėmėm“, – planuoja Kretingos muziejaus vadovė Vida Kanapkienė.
Šie darbai gali trukti iki 4–5 metų.
Labai norėtųsi pamatyti pačius sarkofagus.
Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
Kavasiakas turėjo omeny, kad straipsnyje rašoma, kad Chodkevičių karstai buvo atrasti, tik jie nebuvo dingę. Gal norėta pasakyti, kad rasti Radvilų palaidojimai, o Chodkvičiai paminėti kaip atkurta kapavietė.
Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
Gintautas Zabiela: "Archeologas yra amžių turistas"
"Istorija ir archeologija yra kaip vyras ir moteris, kurie negali gyventi vienas be kito, jų santykis glaudus, intymus ir prasmingas", - juokauja archeologijos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Gintautas Zabiela. Šiais metais jo su kolegomis atrasti Klaipėdos piliavietės lobiai, kuriems reikėtų atskiro muziejaus, sukėlė karštas diskusijas, galbūt ir užsienio kolegų baltą pavydą.
Ariogalos gimnazijos jaunieji šauliai ir jų vadovas istorijos mokytojas Andrius Bautronis 2014 m. lapkričio 5 d. tvarkydami atstatyto Lietuvos partizanų Prisikėlimo apygardos štabo bunkerio Daugėliškių miške (Raseinių rajonas, Ariogalos seniūnija) aplinką rado unikalų radinį kuris gali atskleisti iki šiol nežinomų Lietuvos partizanų istorijos paslapčių.
Tvarkant bunkerio aplinką ir ruošiant vietovę pavasarį planuojamam įrengti pažinimo takui, jaunieji šauliai Justas Balčius ir Ignas Kringelis traukdami šakas, iš po lapų esančio kelmo ištraukė aprūdijusį metalinį konteinerį. Pro konteineryje esantį plyšį matėsi, kad jame yra laikraščių ir popierių liekanų. Radinys buvo atvežtas į Genocido aukų muziejų, o vėliau perduotas Lietuvos ypatingajam archyvui.
Tikėtina, kad konteineryje apie 1950 m. buvo paslėptas Prisikėlimo apygardos štabo archyvas, nes netoliese esančiame bunkeryje veikė Prisikėlimo apygardos štabas, kuriam vadovavo Leonardas Grigonis-Užpalis. Bunkerio buvimo vietą čekistams parodė partizanų ryšininkė Marytė Pranevičiūtė, kuri 1950 m. birželio 6 d. buvo suimta ir po daugiau kaip mėnesį trukusių psichologinio poveikio priemonių palūžo. 1950 m. liepos 22 d. ji nuvedė čekistus Daugėliškių miške esantį bunkerį. Po įnirtingo mūšio, bunkeris buvo susprogdintas, žuvo jame buvę Leonardas Grigonis-Užpalis, jo adjutantas Juozas Tomkus-Gabrys, Maironio rinktinės partizanai Aleksas Meškauskas-Elytė, Vytautas Kuzmickas-Sakaliukas ir partizanas slapyvardžiu Banga, kurio pavardė nežinoma. Partizanas Juozas Zinius-Nemunėlis buvo kontūzytas ir pateko į nelaisvę.
1997 m. spalio mėn. netoli susprogdinto bunkerio vietos, buvęs partizanų ryšininkas Albinas Kęstutis Bersėnas surado Prisikėlimo apygardos štabo archyvo likučius, kuriuos perdavė Genocido aukų muziejui.
Rastas konteineris, dalyvaujant radėjams ir gausiam Ariogalos gimnazijos gimnazistų būriui, buvo atidarytas, iš jo ištraukti dokumentų likučiai. Dokumentai bus restauruojami Lietuvos centriniame valstybės archyve, o po restauravimo bus saugomi Lietuvos ypatingajame archyve, kur su jais galės susipažinti visi besidomintys Lietuvos istorija.
Dėkojame Ariogalos gimnazijos gimnazistams ir istorijos mokytojui Andriui Bautroniui už pilietiškumą ir veiklą saugant Lietuvos partizanų atminimą, taip pat už suteiktą pagalbą dėkojame Genocidų aukų muziejaus vadovui Eugenijui Peikšteniui.
Atrodo pakankamai neįtikėtinai, kad žinomos slėptuvės nebuvo tinkamai ištyrinėtos ir dokumentai rasti tik dabar ir tai padarė moksleiviai su mokytoju.
Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
Šį mėnesį Kultūros paveldo centro vertinimo taryba tars galutinį žodį dėl spėjamos kūlgrindos - akmenų tako - Kašučių ežero pietinės dalies užutekyje. Jei tai iš tiesų yra senovinė kūlgrinda, kaip mano jos atradėjas žurnalistas mūsų kraštietis Denisas Nikitenka bei garsus šalies archeologas Gintautas Zabiela, tai būtų tikra kultūros paveldo sensacija. Tačiau kretingiškiai dėl šio objekto nelinkę džiūgauti.
Biržų rajone rastas rago fragmentas – seniausias dirbinys Lietuvos istorijoje
Ištyrę Biržų rajone rastą šiaurės elnio rago fragmentą, Klaipėdos universiteto mokslininkai nustatė, kad tai vienas seniausių ir pirmasis iki šiol Lietuvoje rastas toks žmogaus rankų darbo dirbinys. Unikalus radinys leis mokslininkams daugiau sužinoti apie Lietuvos istoriją prasidėjus visuotiniam atšilimui.
Šiaulių pramonės parke tiesiant kelią aptikta masinių žudynių vieta. Spėjama, kad čia gali būti palaidota per 700 kalinių, kuriuos per Antrąjį pasaulinį karą sušaudė ir užkasė vokiečių naciai.
Aptikus palaikus kelio tiesimo darbai buvo sustabdyti, prasidėjo archeologiniai tyrimai. Kadangi čia vykdomi beveik 10 milijonų eurų pramonės parko antrojo etapo infrastruktūros įrengimo darbai ir taip vėluoja, papildoma gaišatis kelia susirūpinimą Šiaulių miesto valdžiai.
Šiaulių miesto taryba sudarė komisiją dėl rezistentų ir kitų asmenų, nužudytų okupacinių režimų metu, palaikų perkėlimo ir įamžinimo. Ji turės kuo skubiau priimti sprendimą – perlaidoti palaikus ar palikti.
Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
Comment