[LT] Archeologija

[Aleksas666]

Pasigedau šios temos, ypač dabar, kai pradėtas vertinti paveldas ir jo išsaugojimas. Archeologiniai tyrinėjimas prisideda prie aplinkos vertinimo, identifikavimo bei padeda sutvarkyti ir pritaikyti erdves turistiniams bei rekreaciniams tikslams. Čia galite pasidalinti informacija apie vykdomus arba vykusius archeologinius darbus, įterpti savo pastebėjimus, pranešti apie archeologų radinius, gal net savo radinius.

[D.P]

o papildant temą - truputi apie Kreivąjį miestą :

http://mokslas.delfi.lt/science/neim....d?id=39704583

Metraščiai mini, kad 1390 m Vilniaus puolimo metu sudegė medinė Kreivoji pilis. Iš metraščių neaišku, nei kur ji buvusi, nei kam buvo skirta, nei kokį vaidmenį atliko. XIX – XX a. I p. ji buvo lokalizuojama skirtingose vietose - Žemutinės pilies teritorijoje, Barbakano vietoje, Sereikiškių parke ar net dabartinio senamiesčio erdvėje.

XX a. viduryje dabartinio Kalnų parko teritorijoje lenkų archeologų Holubovičių rasti XIII – XIV a. pastatai, to laikotarpio dirbiniai negalėjo įtikinti istorikų daugumos, kad būtent čia buvusi Kreivoji pilis ir Kreivasis miestas.

[Aleksas666]

Šiame tinklalapyje pateikti pastatų, grūvėsių skenuoti atvaizdai

Klaipėdos piliavietė


Dubingių piliavietė

[Čikupakas]

Klaipėdos pilies liekanos.

[D.P]

Klaipėdos piliavietę lyg ir norėjo atstatyti...
o dėl Dubingių. Kadangi Radvilos ir jų kultūrinis palikimas yra neatsiejama ir nekvestinuojama LDK ir Lietuvos dalis, tai neseniai buvo sukurtas Dubingių evangelikų liuteronų XVII am. bažnyčios - jų laidojimo panteono - maketas.
http://www.bernardinai.lt/straipsnis...-maketas/64755

[Marux]

Veliuonoje rastas palaidojimas http://www.jurbarkosviesa.lt/Naujien...ete-nuotraukos

[Aleksas666]

Atrasta Vilniaus Didžiosios sinagogos Toros saugojimo vieta (nuotraukos)

[J.U.]

Ar šioje temoje kalbama tik apie Lietuvos archeologiją, ar galima vystyti ir plačiau, apimant kitus kraštus?

[Aleksas666]

Ar šioje temoje kalbama tik apie Lietuvos archeologiją, ar galima vystyti ir plačiau, apimant kitus kraštus?

Žinoma, kad galima ir net labai norisi žinot kas dedasi ne vien Lietuvoje bet ir kitur. Tad kelk, būsiu dėkingas už įdomią informaciją

[J.U.]

Žinoma, kad galima ir net labai norisi žinot kas dedasi ne vien Lietuvoje bet ir kitur. Tad kelk, būsiu dėkingas už įdomią informaciją

Tai gal kolegoms bus įdomu pradėti nuo pačių ištakų? Nesenas archeologinis atradimas Turkijos teritorijoje - pati seniausia pasaulio šventykla Gobekli-Tepe.
Jai yra 11000 metų (!). Tai reiškia, kad pastatyta dar nesant žemdirbystės. Unikalus atvejis, kadangi prielaidas sėsliam gyvenimui bei šventyklų statybai sukūrė būtent žemdirbystė.
http://www.smithsonianmag.com/histor...ekli-tepe.html


Detalė:

Dar:

[Romas]

Ar šioje temoje kalbama tik apie Lietuvos archeologiją, ar galima vystyti ir plačiau, apimant kitus kraštus?

Gerai būtų tuo nepiktanudžiausti, nes tema pavirs svetimų nuotraukų rinkiniu, kaip kai kurios temos apie šiaurės kraštus.

[Aleksas666]

Pasidalinsiu savo eiliniu pasivaikščiojimu po Vilnių
Žodžiu einu vienoj vieto(sakyt nesakysiu kur) ir žiūriu kažkoks šiukšlinyks pilnas visokių plytų ir pan. Tai va, iš ten parsinešiau šitą šudelį:

Šits šudelis yra 16a. gotikinis pereinamasis į renesansą karnizinis koklis. Tokių yra radę ir pačioje Rūmų buvimo vietoje, žinoma geriau išlikusių


http://www.lietuvospilys.lt/
Vienintelis dalykas, kuris mane jaudina- tai kad ten yra labai daug vertingų apdailos fragmentų, kurie yra pasmerkti išnykti.

[Taut.]

Vienintelis dalykas, kuris mane jaudina- tai kad ten yra labai daug vertingų apdailos fragmentų, kurie yra pasmerkti išnykti.

Tai ko nepraneši kokiai paveldosaugai ar kam?

[Aleksas666]

Tai ko nepraneši kokiai paveldosaugai ar kam?

Taip ir darysiu, tik bijau kad nebūtų kaip toje patarlėje-Per vieną ausį įeina, per kitą išeina.

[Taut.]

Taip ir darysiu, tik bijau kad nebūtų kaip toje patarlėje-Per vieną ausį įeina, per kitą išeina.

Jei ignoruos, visada galima parašyti į Delfi "Pilietį", ar kokį kitą daiktą.

[Aleksas666]

Jei ignoruos, visada galima parašyti į Delfi "Pilietį", ar kokį kitą daiktą.

Rašiau, sakė, jog apžiūrės, o kaip ten toliau bus nežinau. Man į kuprinę įsimest nebus sunku, jeigu kas paliktų kokį glazūruotą daiktelį

[Aleksas666]

Žagarėje aptiko vertingų archeologinių radinių

Viename seniausių šalies miestų Žagarėje archeologai aptiko įdomių XII–XVII a. radinių. Vertingiausi jų – batai.

Prieš Žagarės aikštės rekonstrukciją nuo balandžio vidurio mieste triūsę archeologai surado daug XII–XIII a. žiemgališkų žalvarinių segių, XVI a. žiedų, antpirščių, o XVII a. buvusios smuklės vietoje – ir monetų.

„Tai vienintelė vieta, kur radome švediškų monetų. Be to, įgilinto pusrūsio vietoje aptikome puodynių, sudegusių grūdų sluoksnį, stiklinių taurių likučių. Matyt, tai vieta, kurioje smuklės savininkas laikė produktus, gėrimus, gal grūdų atsargas“, – radinius komentavo archeologas dr. Ernestas Vasiliauskas.

Aikštėje, kur vykdavo turgūs, vėliau veikė parduotuvės, archeologai aptiko tris kultūrinius sluoksnius, o juose – daug prekybinių plombų, liudijančių, kad prekės atkeliaudavo iš Maskvos, Lodzės, Balstogės, Varšuvos, Tauragės, Rygos. Daug svarsčių, svarelių ir net švediškas patrankos sviedinys. Jį, kaip spėjama, pametė į Žagarę per XVII–XVIII a. vykusius Šiaurės karus įsiveržęs švedų garnizonas.

Didžiausią archeologų susidomėjimą sukėlė šeši XVII a. batai, iš kurių vienas – vaikiškas ir trys odinės šlepetės, vadinamosios klepės. Tokios konstrukcijos batų, kuriais paprastai avėjo mažesnių miestelių gyventojai, archeologai teigia, dar nebuvo radę. Jie restauruojami Prano Gudyno restauravimo centre.

„Aš manyčiau, kad tai yra miestelėno kasdienis apavas, kurį jis galėjo lengvai įpirkti, lengvai apsiauti, nusiauti. Tai yra pigus avalynės variantas, nepaisant to, kad pagamintas iš natūralios odos“, – aiškino archeologas dr. Arūnas Puškorius.

Archeologų teigimu, Žagarės aikštėje surasti daiktai padeda suvokti, kaip XVII a. atrodė provincijos miestelis, kaip gyveno ir kuo avėjo miestelėnai. Radiniai bus perduoti muziejui, kai kurie iš jų bus eksponuojami Žagarės dvare rengiamoje ekspozicijoje.

[Aleksas666]

Bernardinų sode archeologai aptiko XVI–XVII amžiaus statinių liekanų

Vykdant Bernardinų sodo archeologinius kasinėjimus, rastos XVI–XVII amžiaus Vilniaus miesto dalys.

Aptikta dalis gatvės, gyvenomojo namo pamatai, krosnis, dalis Bernardinų gynybinės sienos, pranešė miesto savivaldybė.

Bernardinų sodas, anksčiau vadintas Sereikiškių parku, šiuo metu uždarytas, jame vykdomi tvarkymo darbai.

Šiemet planuojama atlikti visus pagrindinius sodo rekonstrukcijos darbus – išvedžioti apšvietimo tinklus, sutvarkyti takus, sukurti mažąją architektūrą, pasodinti didesnius medžius ir krūmus. Kitų metų pavasarį ketinama pabaigti sodinti gėlynus, įrengti alpinariumą.

Atkūrus Bernardinų sodą, jis atgaus autentiškus, XIX amžiaus pabaigoje buvusius bruožus: atvirų – uždarų erdvių sistemą su daug šviesos, dailininko A.V.Štrauso kurtą centrinę dalį, botanikos ir vienuolyno sodų ekspozicijas, alpinariumą, rožyną ir kitus istorinius elementus.

9 ha teritoriją užimantis Bernardinų sodas yra pačiame Vilniaus senamiesčio branduolyje, šalia Neries ir Vilnios upių slėnių sankirtos, Gedimino pilies ir kalnų parko kalvyno papėdėje. Restauravimas finansuojamas Europos Sąjungos ir Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis.

[LBP]

Pasidalinsiu ir aš keliais kadrais. Konkrečiai - iš archeologinių tyrinėjimų Klaipėdos piliavietėje. Vaizdai iš 2010 m vasaros, kada buvo ieškomos neišlikusių bastioninių itvirtinimų ribos - viršūnės, išoriniai kontūrai, siekiant atkurti "žvaigždės" vaizdą plane.
Pietrytinio bastiono ribų paieškos:


Pietvakarinio bastiono ribų paieškos:


Perkasa šiaurinėje kurtinoje. Maždaug 1 m gylyje rasta XV a. medinio užstatymo ir gatvelių liekanų. Pastatų ar pastato liekanos uždengtos plėvele, gatvelė matosi centre, apžiūrima žmonių:

[Aleksas666]

Archeologų atradimas: Vilnius iki XVII amžiaus vidurio buvo didesnis, nei manyta

Šį pavasarį pradėta Bernardinų sodo, anksčiau vadinto Sereikiškių parku, rekonstrukcija pateikė staigmenų, kokių nesitikėjo nei projektuotojai, nei archeologinius kasinėjimus vykdantys archeologai. Aptikta, kad sodo teritorijoje iki XVII amžiaus vidurio buvo gyvenama, išlikusios ir gynybinės sienos liekanos.

Bernardinų sodo rekonstrukcijos projekto autoriai jau svarsto, kaip reikėtų koreguoti projektą, kadangi archeologiniai atradimai verčia ieškoti būdų, kaip bent dalį viso to galima būtų eksponuoti. Archeologai neslepia – radiniai unikalūs, kadangi iki šiol net nebuvo žinoma, kad sodo teritorijoje gyveno žmonės.

Sugriautas „tvano“ laikotarpiu

Gyvenamaisiais kvartalais Vilnius buvo platesnis, negu iki šiol manyta. Iki šiol buvo manoma, kad Bernardinų sode užstatymo viduramžiais nebuvo, – sakė M.Mačiulis.

„Svarbiausiais atradimais laikome iki šiol mažai žinomą Vilniaus kvartalą, kuris sugriautas buvo vadinamojo „tvano“ laikotarpiu – XVII amžiaus vidury, su mūriniu, mediniu užstatymu. Taip pat svarbu, kad radome Vilniaus gynybinę sieną, vėlyvesnes Bernardinų sodo sienas, kurios statytos virš gynybinės sienos“, – teigė „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgų“ archeologas Mindaugas Mačiulis.

Archeologas išskyrė rastus įvairaus amžiaus koklius, medieną, daugiau nei 500 įvairių amžių monetų, keramikos šūkių. Visa tai būdinga miestui. „Rastas Vilniaus medinis ir mūrinis užstatymas yra unikalus, kadangi siejasi su kitais viduramžių Vilniaus kvartalais. Puikiai išlikusi medžiaga – tiek mediena, tiek mūrinės konstrukcijos, radiniai, taip pat yra unikalu“, – pasakojo M.Mačiulis.

Bernardinų sodas dar gali pateikti ne vieną staigmeną, kadangi kol kas visos teritorijos archeologai nėra ištyrinėję. „Gyvenamaisiais kvartalais Vilnius buvo platesnis, negu iki šiol manyta. Iki šiol buvo manoma, kad Bernardinų sode užstatymo viduramžiais nebuvo. Nieko vertingo šiose vietose nesitikėta rasti, o viskas yra kitaip“, – atradimais džiaugėsi archeologas.

M.Mačiulio teigimu, kol kas nežinoma, kur baigiasi gynybinė siena, tačiau tyrimai vyksta toliau, jų metu tikimasi atrasti ir senąją Vilnios vagą.

Rekonstrukcijos pabaiga nusikels į pavasarį

Vilniaus mero Artūro Zuoko manymu, radiniai turėtų būti įdomūs ne tik archeologams ar istorikams, bet ir sodo lankytojams. Todėl baigus archeologinius kasinėjimus specialistai privalės ieškoti būdų, kaip bent dalį šių radinių eksponuoti. „Jau aišku, kad teks tikslinti parko renovacijos projektą, galbūt dalį gynybinės sienos eksponuoti ir atstatyti. Archeologai, architektai ir kultūros paveldo specialistai turės pasiūlyti sprendimus, kurie keis projektą“, – tvirtino A.Zuokas.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Bernardinų sode staigmenų dar gali būti.
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Bernardinų sode staigmenų dar gali būti.

Meras sakė nemanąs, kad dėl archeologinių radinių teks apriboti parko lankymą po rekonstrukcijos. Tai galėtų pagyvinti parką ir pritraukti ne tik poilsiauti parke mėgstančius žmones, bet ir besidominčius istoriniais radiniais. Tačiau rekonstrukcija baigsis šiek tiek vėliau, nei buvo numatyta.

„Rekonstrukcija dėl to nesustos. Projekto vertė yra 18 mln. Lt, iš kurių 10 mln. Lt skyrė Europos Sąjunga, 8 mln. Lt – Vilniaus savivaldybė. Buvo planuojama projektą pabaigti šių metų pabaigoje, tačiau tikslinga tai padaryti pavasarį. Pirmiausia dėl to, kad nauji archeologiniai radiniai reikalaus projekto tikslinimo. Antra, parką geriau priduoti, kai žolė žalia, matosi, kaip išsaugoti medžiai ir bus geriau vertinti darbų kokybę“, – teigė A.Zuokas.

Įrodė archeologinių tyrimų svarbą

Tai, kad reikėtų eksponuoti bent nedidelę radinių dalį, akcentavo ir Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorė Diana Varnaitė. Ji teigė, kad kasmet didžiuosiuose miestuose vykdant rekonstrukcijos ar plėtros darbus, istoriniuose centruose atliekami archeologiniai tyrimai. Ir tokie radiniai tik įrodo, kokie jie yra svarbūs.

„Tokiais tyrimais atverčiame naujus mūsų miesto istorijos laikus. Radinių kasmet turime nemažai, bet tai, ką išvydome šiandien, yra unikalūs atradimai ir labai gerai išlikę buvusių statinių fragmentai. Dabar labai svarbu susitelkti ir priimti teisingiausius sprendimus, kad radiniai išliktų. Svarbu, kad radiniai būtų tinkamai įvertinti, datuoti, ištirti“, – teigė D.Varnaitė.

Akmeninės krantinės

Dar vienas įdomus akcentas – Vilnios krantinių sutvirtinimai akmenimis ir nusileidimo prie upės aikštelė. Anot architektės, projekto vadovės Jurgos Večerskytės-Šimeliūnės, apie šiuos sutvirtinimus buvo žinoma, jie matomi XX amžiaus pradžios planuose ir projekte buvo numatyta aikštelę atidengti. Akmenys vietomis buvo net po 70 centimetrų sluoksniu.

„Praktiškai visa krantinė sode yra sutvirtinta. Einant nuo Vilniaus dailės akademijos, tai ten po 30 metrų atidengta krantinių sutvirtinimų akmeniniu grindiniu. Tai bus matoma baigus rekonstrukciją, galima bus vaikščioti. Nusileidimo aikštelė buvo tik viena, kitur tiesiog sutvirtinti Vilnios krantai“, – teigė J.Večerskytė-Šimeliūnė.

Sakyčiau metų radinys