Daugyvenės kultūros istorijos muziejus - draustinis : Kleboniškių kaimo buities ekspozicija. Netoli nuo daugumai gerai žinomo Burbiškio dvaro. Gal kada sukurpsiu mini reportažą.
Forume pasigedau temos, skirtos malūnams (tiek vėjo, tiek vandens) Būtų džiugu, kad pasidalintumėm savo nuotraukomis ir žiniomis
Bendra informacija (tekstas Ryčio Jokūbaičio)
Nuo seno neatskiriama Lietuvos peizažo dalis buvo malūnai. Vienų girnas suko vėjas, kitų - vanduo. Malūnų statyba ugdė įvairių amatininkų meistriškumą, gausino mechanikos dėsnius išmanančių žmonių būrį, talkino įvairiuose ūkio darbuose. Sako, kad į Sibirą ištremti lietuviai, aplinkybėms gerai susiklosčius, prie sraunaus vandens pasistatę ne vieną malūną.
Mikėnų vėjo malūnas (Panevėžio r., Vadoklių sen., Mikėnų k., Malūno g. 16)
Malūnas statytas maždaug 1875 – 1880 metais. Tai medinis, griautinis malūnas, kurio kepurė gręžiama grąžulu. Pirmasis malūno savininkas buvo vokietis iš Karbelių kaimo Teodoras Jansonas. Jis pirko žemės sklypą, pasistatė malūną ir maldavo apylinkės žmonėms. T. Jansonas mirė prieš Pirmąjį pasaulinį karą, o malūną paveldėjo sūnus Antanas. Mirus sūnui malūnas atiteko jo vaikams. Malūnas veikė iki 1958 metų. Po 1958 metų buvo išvežtos girnos, visi kiti įrenginiai išliko, tačiau ilgainiui sunyko. 1985 m malūnas remontuotas.
Šiuo metu malūnas priklauso Kotrynai Jansonienei.
Comment