[LT] Vandens malūnai

[Mazgelis]

Forume pasigedau temos, skirtos malūnams (tiek vėjo, tiek vandens) Būtų džiugu, kad pasidalintumėm savo nuotraukomis ir žiniomis



Bendra informacija (tekstas Ryčio Jokūbaičio)
Nuo seno neatskiriama Lietuvos peizažo dalis buvo malūnai. Vienų girnas suko vėjas, kitų - vanduo. Malūnų statyba ugdė įvairių amatininkų meistriškumą, gausino mechanikos dėsnius išmanančių žmonių būrį, talkino įvairiuose ūkio darbuose. Sako, kad į Sibirą ištremti lietuviai, aplinkybėms gerai susiklosčius, prie sraunaus vandens pasistatę ne vieną malūną.

Lietuvoje veikė grūdų, popieriaus smulkinimo įmonės, vėlyklos, lentpjūvės, kalvės, kruopinės, aliejaus spaudyklos, siurblinės. Jų liekanų ir dabar galima pamatyti kalvotose, upelių išraižytose vietose, prie didesnės upės ar ežero. Kai kurie visai nušluoti nuo žemės paviršiaus, kiti - neprotingai plytų krūvomis aplipdyti. Bet galima rasti Lietuvoje žmonių, kurie išmoningai prikėlė tuos šiandien krašto ekonomikai reikšmės nebeturinčius senosios technikos paminklus. Tautodailės galerija tapo Žemaitijoje esantis Babrungėnų, jaukiu, romantišku restoranu - Verkių malūnas.

XIX-XX a. sandūroje dar žinoma buvus apie 2000 vandens malūnų. Daugiausiai Žemaitijoje ir Rytų Lietuvoje. Dabar belikę vos šeštadalis.

Jau 2000 m. Baltijos regiono šalių specialistai nutarė sutelkti pajėgas saugant industrinį paveldą. Pagal šią programą jau dabar vykdomas ne vienas projektas, inventorinami net senieji fabrikai. Deja, šiuo metu dar neatlikta visos Lietuvos vandens malūnų inventorizacija. Specialistai siūlo restauruojamiems objektams pritaikyti įvairias naujas funkcijas, atitinkančias XXI a. žmogaus gyvenimo poreikius, išsaugant praeities vertybes. Kai kuriuose malūnuose įrengti restoranai, kavinės, viešbutukai, moteliai, Viekšnių - hidroelektrinė. XVI a. girnas suko Pilaitės dvare įrengtas malūnas. 1828 m. čia buvo įkurtas Vilniaus universiteto Praktinės agronomijos instituto mokomasis ūkis. Šiuo metu malūnas išmoningai rekonstruotas. Šalia veikia "Senųjų vandens malūnų" ekspozicija. Belmonto gatvės gale, prie Vilnelės, Pūčkoriuose, XIX a. viduryje prancūzas Karolis Devimas pastatė "prancūziškuoju" vadintą malūną. Šioje vaizdingoje vietoje šiuo metu vyksta restauracijos darbai. Net iki 1975 metų veikęs Verkių vandens malūnas įrengtas ant bevardžio upelio šlaito. Dabar ten galima skaniai pavalgyti, pamatyti išlikusių įrenginių ekspoziciją. Nedaug kas įtaria, kad dar vienas malūnas buvęs Žvėryne, Latvių gatvėje, netoli Rusijos ambasados. Malūnas stovėjęs ant Šaltupio upelio ir nuo XVI a. priklausęs Radvilų dvarui. Nuo XIX a. iki mūsų dienų išliko malūno pastatas. Dar 1950 m. jame buvo malamos miežinės kruopos.

[Mazgelis]

Raubonių vandens malūnas-verpykla-karšykla (Pasvalio raj.)



Statytas XIX a. pab.
Istorinė medžiaga apie Raubonių malūną gana skurdi. Iš vietinių gyventojų žinoma, kad malūnas priklausė vokiečiui Ribui. Žuvus senajam savininkui, malūnas atiteko jo sūnui, kuris po karo pastatą pardavė žydui Zilui. Vokiečių okupacijos metais Zilas buvo sušaudytas. Malūnas liko be savininko. Po karo pastatas nacionalizuotas.
Malūno funkcionavimo metu buvo susiformavęs kompleksas, sudarytas iš tvenkinio, vandens kanalo ir pastato, kuriame buvo malūno, karšyklos ir verpyklos įrengimai. Malūno turbinas suko iš tvenkinio kanalu atitekantis vanduo (turbinos buvo žemiausioje pastato dalyje, ties viduriu). Atsisakius vandens energijos, tvenkinys nuleistas, užtvanka išardyta, turbinų anga užmūryta.
Pastate buvo malūnas (P dalyje), karšykla-verpykla (II a.) ir malūnininko butas. Karšyklos-verpyklos įrengimai seni, mažiausiai tarpukario gamybos, tik juos suko elektros motorai (anksčiau juos sukdavo švediškas dyzelinis variklis). Malūno įrengimai jau pokariniai, 6 dešimtmečio gamybos. Tačiau tebėra išlikusios pirminės girnos su nukėlėju. Ir nors didelė dalis malūno įrengimų buvo pakeista, išliko funkcinė schema.
Vandens malūnas veikė iki 1985 m., o karšykla-verpykla – iki 1997 m.





bendras verpyklos patalpos vaizdas


girnos su 'zirklemis'


karštuvas:

[Mazgelis]

šiai dienai tiek vakar buvau nerealiam vandens malūne Jurbarko r. O kas svarbiausia - jis veikiantis Aišku jau ne vandens dėka, bet.. foto vėliau

[laimutis]

Gera tema, gal reiktų kada aplankyti išlikusius keletą Utenos krašto malūnų, nors jų tik keletas tebėra.

[Almis]

Pakruojo dvaro vandens malūnas

[Almis]

Buvęs Astravo dvaro (Biržų r.) vandens malūnas

[Almis]

Ginučių vandens malūnas

[laimutis]

Pakruojo dvaro vandens malūnas

Atvaizdas


Atvaizdas

Pats gražiausias mūrinių malūnų Lietuvoje, tokių pastatų sudarytų iš dviejų dalių turbūt daugiau nėra musų krašte.

[Mazgelis]

Labai jaukus, gerai išsilaikęs ir svarbiausia veikiantis (tiesa vanduo nebenaudojamas) vandens malūnas Padubysio kaime (Jurbarko r.). Statytas 1921 m. Įranga įvairi, tiek tarpukarinė, tiek ankstyvojo sovietmečio. Visos gausybės čia nedėsiu, nes tikrai nemažai

Bendras vaizdas:


Pats malūnas (deja turbininė neišliko):


I a. bendras vaizdas (girnos nenaudojamos):


Rodos amžini vokiški valcai


bei taip pat greičiausiai vokiški plokščiasiečiai:

[Almis]

Rumšiškės
2010 06 02

[laimutis]

Minčios vandens malūnas - Utenos raj.

Malūnas iš pietvakarių pusės



Minčios vandens malūnas – XX a. pr. pastatas (Tauragnų sen. Minčios k.). Yra Jotaučių – Minčios kelio P. R. pusėje, kaimo vid. dalyje. Minčios upelio kairiajame krante, galu į upelį. Į V. nuo malūno, už pylimo, yra didelis tvenkinys. Malūnas – 2 aukštų, beveik kvadrato plano. Pamatai iš polių, cokolis iš lauko akmenų mūro, viduje – betono. Išorinės sienos iš pjautų rąstų, sutvirtintų medinėmis sąvaržomis, kampuose sujungtų į sąsparas. Stogas gegninis, remiamas 4 statramsčių, dvišlaitis, dengtas skiedromis. Perdanga iš medinių sijų. Lubos vožtinės, grindys iš lentų, tik buitinėse patalpose iš cemento arba keraminių plytelių. Laiptai malūno Š. dalyje – gelžbetoniniai, jungiančioje holus P. dalyje – mediniai. Pagr. fasadą pagyvina nuo pylimo iki durų nutiestas medinis tiltelis. R. fasadą skaido langai, išdėstyti jo P. dalyje (po 2 aukšte). P. V. dalies holuose eksponuojama malūno įranga: I aukšte – paskirstymo velenas, II – girnos. Nuoroda: http://www.utena-on.lt/Utenos_encikl..._paminklai.htm

Pagrindinis malūno šoninis vakarų fasadas



Vakarinio fasado fragmentas ir nuo pylimo iki durų nutiestas medinis tiltelis



Malūnas nuo užtvankos - tilto per Minčios upelį



Malūnas iš rytų pusės, fasade matosi ventiliacijos įranga



Nuo 1979 m. malūnas priklauso Utenos elektros tinklų organizacijai. Prieš keletą metų atlikta pastato renovacija. Į vidų patekti nebuvo galimybių, nors senosios įrangos te išlikę paskirstymo velenas ir girnos.

[laimutis]

Minčios upelio tvenkinys



Šioje vietoje seniau įrengimus suko ratas



Nauja užtvanka ir tiltas per Minčios upelį



Pietinis fasadas santūrios liaudiškos architektūros



Ir pabaigai vaizdas iš šiaurės rytų pusės, šiandien malūnas buvo tuščias, žmonių ir kaime nesutikau, turbūt namuose sedėjo

[Depeche]

Gražu, kad sutvarkyta, baisu net pagalvoti, kad tiek tokio paveldo Lietuvoje prarasta.

[Mazgelis]

Darbėnų vandens malūnas. Liūdna situacija. Aprašymuose dominuoja ši nuotrauka (iš http://www.heritage.lt/epd/2000/leid_tml.htm):


kai tuo tarpu realybė tokia:




'saugojimo' būdas


užtvanka su sena girnapuse

[Antuja]

Renku nuotraukas apie Gornostajiškių dvaro vandens malūną (prie Eišiškių). Norėčiau sudėlioti jo griuvimo eigą, kurioj matytųsi, kaip buvęs gražus ir ypač tvirtos konstrukcijos stogas ima skylėtis ,skylėtis ir pagaliau sugriūva. Gal kas turit internete dar nesančių? Gal galėtumėt atsiųsti?

[Kiaune]

Gindvilių malūnas, Kupiškio raj. 1955-1958 m.

[laimutis]

Gindvilių malūnas, Kupiškio raj. 1955-1958 m.

Atvaizdas

Atvaizdas

Tutbūt nieko jau neliko iš malūno pastato?

[Kiaune]

Tutbūt nieko jau neliko iš malūno pastato?

deja, neišliko.

[laimutis]

Senasis Pilies malūnas prie Malūno tvenkinio Klaipėdoje. Matome vandens kėlimo išleidimo lataką ir vieną iš malūno pastatų. Vaizdas iš pietų. Apie 1930 m.



XVI a. tarp Sendvario ir Dangės iškasti Stobbeno, Piemenų ir Malūno tvenkiniai. Prie jų pastatytas malūnas vadintas ir Pilies malūnu. 1697 m. malūną nupirko miestas. Netrukus šiam Malūnui prigijo Sendvario malūno vardas. XIX a. pastatai perstatyti ir modernizuoti. XX a. 3 dešimtmetyje vietoj malūno pradėjo veikti tekstilės fabrikas.

Ar čia tas pats malūnas kuris buvo pradėtas griauti? Kur butų galima pamatyti dabartinių vaizdų?

[Aukselis]

Vilniaus karališkasis vandens malūnas, stovėjąs Barboros Radvilaitės gatvėje.

Malūnas nugriautas 1870 m.