Lietuvos istoriniai žemėlapiai

[Romas]

Įdomus Lietuvos žemėlapis iš 1939 - 1941 m. laikotarpio, kai valstybių sienos keitėsi kas kelis mėnesius
Šis jau sovietinės Lietuvos žemėlapis yra tarp 1940 m. lapkričio ir 1941 m. birželio mėnesių, kai Lietuvos TSR teritorija padidėjo iš Baltarusijos TSR buvo perduotomis lietuviškomis Druskininkų - Marcinkonių, Dieveniškių (su "koridoriumi" ties Šalčininkais) ir Švenčionių - Tverečiaus - Adutiškio teritorijos. Apie teritorijų ribų nustatymą 1940 m. lapkritį šiek tiek užsimenama sovietinio veikėjo Justo Paleckio prisiminimuose "Dviejuose pasauliuose"

Lietuvos kalnuotumo ir nuotakumo žemėlapis
Mastelis 1 : 800.000
"Dirvos bendrovės leidinys 1940-1941 m. Spaudė "Spindulio" spaustuvė

Biblioteka Narodowa UID 126556159
https://polona.pl/item/lietuvos-kaln...#info:metadata

[Romas]

Ostland Vervaltungskarte // Ostlando reichskomisariato administracinis žemėlapis 1944


Legenda


Ostlando Lietuvos generalbecirko (generalinės apygardos ar generalinės srities) administruojama teritorija iki 1942.04.01 apėmė 1923-1939 m. buvusią Lietuvos teritoriją (be Klaipėdos krašto) ir 1939.10.27 d. iš Sovietų perimtą Vilniaus krašto dalį.
Vokečiai visiškai ignoravo Sovietų administracinių ribų pokyčius ir paišė savas ribas:
Lietuvos Generalinis komisariatas neapėmė 1940 m. lapkritį iš Baltarusijos TSR į Lietuvos TSR perduotas Švenčionių, Dieveniškių ir Druskininkų teritorijas
1941 rugpjūtį Druskininkų-Marcinkonių teritorija, kuri iki II karo priklausė Lenkijos Balstogės vaivadijai kartu su Gardino srtitimi įtrauktos į Rytų Prūsijai pavaldžią Balstogės apygardą (Bezirk Bialystok arba Gebiet Bialystok)
1942.04.01 Iš Ostlando Baltarusijos generalinės apygardos (Generalbezirk Weißruthenien) į Lietuvos generalinės apygardos perduotos teritorijos iš kurių sukurtos Švenčionių, Svyrių, Ašmenos bei Eišiškių (dlais naujų teritorijų) apskritys.
Riba tarp naujos ir senos administracinės linijos tarp Ostlando Lietuvos ir Gudijso generalinių apygardų pažymėta storesniu punktyru.

Generalbezirk Litauen // Ostlando Lietuvos generalinė sritis (becirkas)

Saugoma: Biblioteka Narodowa UID 26011529
https://polona.pl/item/ostland-verva...#info:metadata

[gerietis]

Ačiū kas užrodėt lenkų biblioteką, yra įdomių skaitinių. Radau 1711 metų žemėlapį, kuriame kaip pagrindiniai miestai pažymėti Kaunas, Biržai, Raseiniai ir Midnik. Kas tai galėtų būti? Yra ir daugiau nepažįstamų pavadinimų, bet Midnik užkliuvo nes pažymėtas kaip vienas iš pagrindinių miestų.
https://academica.edu.pl/reading/readSingle?page=134&uid=104146545

[gazebo]

Ačiū kas užrodėt lenkų biblioteką, yra įdomių skaitinių. Radau 1711 metų žemėlapį, kuriame kaip pagrindiniai miestai pažymėti Kaunas, Biržai, Raseiniai ir Midnik. Kas tai galėtų būti? Yra ir daugiau nepažįstamų pavadinimų, bet Midnik užkliuvo nes pažymėtas kaip vienas iš pagrindinių miestų.
https://academica.edu.pl/reading/readSingle?page=134&uid=104146545

Midnik - Medininkai - senasis Varnių pavadinimas. Medininkai ilgą laiką buvo Žemaičių vyskupijos centras, ir vienas svarbiausių, jei ne svarbiausias, Žemaitijos miestas.

[laimutis]

Tauragės apylinkių, Jonušo Radvilos 1653 m. įsigytos valdos žemėlapis. Kaip minima žemėlapio pavadinime, jo sudarytojas – Joseph Naronski. XVII a. pabaiga. Prūsijos slaptasis valstybės archyvas Berlyne, buv. Karaliaučiaus valstybinio archyvo rinkinys. Signatūra XX HA AK F10005



Seniausi Tauragės valdų žemėlapiai iš buvusio Karaliaučiaus archyvo | Tauragės kurjeris

[laimutis]

Neue Louysen-Schanz : [an der Deltagabelung der Memel-Stroms] , [1700?]



Digitalisierte Sammlungen der Staatsbibliothek zu Berlin Werkansicht: Neue Louysen-Schanz: [an der Deltagabelung der Memel-Stroms](PPN1848859694 - PHYS_0001 - Übersicht mit Inhaltsverzeichnis) (staatsbibliothek-berlin.de)

Įtvirtinimas pažymėtas 1675 ir 1686 m. žemėlapiuose. Tai buvo Nemuną ties jo išsišakojimu į Rusnę (Nemunas) ir Giliją kontroliavęs bastioninis įvirtinimas su redutais Nemuno dešiniajame krante, ties čia buvusia jo kilpa (iš jos dabar likę tik nežymūs fragmentai). Įtvirtinimas buvo įrengtas maždaug dabartinio miškelio su XX a. I pusės sodybvietės liekanomis vietoje – iki 2 m aukščio karjerą eksploatuojant iškasinėtame iškilime, 200 m į R nuo Lazdėnų kaimo kapinių. Jokių įtvirtinimų žymių paviršiuje nėra. Vieta identifikuota 2019 m. gegužės 1 d.
Įtvirtinimas datuojamas XVII a.

Įtvirtinimai 1675 m. žemėlapyje (Žaromskis R. Nemuno delta. Klaipėda, 2013, p. 206 pav. 10.2)



Gynybiniai įtvirtinimai (XVI-XVIII a.) | Pagėgių sav. (itvirtinimai.lt)

[Emil]

Gal kas žino, ar egzistuoja ir kur būtų galima rasti Sovietų Sąjungos laikų Lietuvos nuotraukų iš satelito (pvz., kaip dabartiniuose Google maps)?

[Bmweda]

Ieškok temos vaizdai iš palydovų ar kažkaip panašiai, neseniai buvo kažkas linką į rusišką saitą įdėjęs.

[Ramūnas kns]

Naujieji Luizės įtvirtinimai 1655m ir 2021m.

[Romas]

Vokiečių okupantų sukurtas Oberostas I pasauinio karo pabaigoje buvo suskirstytas į tris karines- administracines apygardas:
Kurland (Kuršas), Litauen (Lietuva) ir Bialystok-Grodno (Balstogė - Gardinas arba Lietuvos pietūs).

https://lt.wikipedia.org/wiki/Oberostas

Lietuva 1918 -1919 m. pretendavo ir į Oberosto pietinę apygardą (Balstogės - Gardino sritį), bet tose teritorijose po Vokietijos žlugimo ir esant valdžios vakuumui nepavyko sukurti lietuviškų valdžios organų (išskyrus Gardine pusiau lojalius Lietuvai organus). 1919 m. liepos 1 d. Lietuvos apskričių sienų ir jų centrų įstatyme buvo numatytos Balstogės, Bielsko, Bieloviežos, Gardino, Sokulkos, Volkovysko, Lydos apskritys.
Kelis mėnesius vokiečiai ten neįsileido lenkų. Ten buvo visiškas chaosas besitraukiant vokiečiams ir puolant bolševikams. Į tą teritoriją lenkai gavo vokiečių leidimą įžengti tik po 1919.02.09 Balstogės susitarimo. Nuo tada Lietuvai ir "sąjungininkams" gudams (kurie buvo labai silpni ir norganizuoti) jau buvo per vėlu praktiškai pretenduoti į tą sritį. Ten teritorijų priklausomybė sprendėsi Lenkijos-Sovietojs fronte.

Oberosto Lietuvos apygardos Militärverwaltung Litauen suskirstymas apskritimis. Tuomet buvo 32 kreisai (apskritys) ir Vilnius bei Kaunas.
Žemėlapis sudarytas jau po 1918.03.03. Bresto taikos su Sovietine Rusija, bet pafrontės teritojia nebuvo suskirstyta į kreisus (apskritis)
Žemėlapyje parodyta, kokia dalis žemių priklausė lietuvių (žalia spalva) stambiems ūkiams ir vidutiniams-mažažemiams ūkiams bei lenkų (oranžinė spalva) stambiems ūkiams ir vidutiniams - mažažemiams ūkiams.

Verwaltungsbezirk der Militärverwaltung Litauen / Lietuvos karinės apygardos administracinis suskirstymas 1918.05.10
(paspaudus - didesnis žemėlapis)

Šiaulių „Aušros“ muziejus. Inventorinis Nr. ŠAM I–S 3839
https://www.limis.lt/valuables/e/805...W3T8-wlKDzk9Ao

[Romas]

Dar keli Vokietijos I pasaulinio karo metais okupacinės valdžios leisti Oberosto žemėlapiai
Jei teisingai suprantu, ten yra suskirstymas į policijos apygardas.
Vokiečių okupacija buvo laba alinanti. Okupantai kartais keisdavo savo administravimą, siekdami kuo daugiau išsunkti iš okupuoto krašto.

1916 m. žemėlapis

www.archyvai.lt

Apie 1917 -1918 m. žemėlapis
Oberbefehlshaber Ost (General beim Stabe) Zentralpolizeistelle Litauen – Kurland

Vrublevskių bibliotekos žemėlapių kolekcija
https://elibrary.mab.lt/handle/1/2014

[Romas]

Oberostui pafrontės ruožas nepriklausė. Aš girdėjau atsiliepimų, kad pafrontėje gyventojams buvo švelnesni režimas nei Oberoste.
Pavyko rasti Lietuvos adminsitracinio suskirstymo žemėlapį po 1918 metų kovo 3 dienos Bresto taikos sutarties.


Toje sutartyje buvo pažymėta siena tarp Vokietijos ir Rusijos ,daug kur ji primena dabrtinę sieną tarp Lietuvos ir Gudijos. Latvijos Kuršas ir Vidžemė tuomet atiteko Vokietijai, o Latgala - Rusijai. Kol Rusija nesumokėjo kontribucijos, tol vokiečiai liko ir Rusijai priskirotse anskčiau okupuotose žemėse.
Visos tos sieno buvo išmesto į šiukšlyną 1918 m. lapkritį, kai Vokietija pralaimėjo pasaulinį karą, ir bolševikai netrukus pradėjo veržtis į vakarus, kol nesutiko kitų šalių atkirčio.

Tada siena tarp Vokietijos okupuotų sričių ir Rusijos ėjo nuo Drūkšių ežero pro Vidžius (Lietuvpoje), tarp Tverečius (Lietuvoje) ir Didžiasalio (Gudijoje), toliau pro Lentupį, Mykoliškes, (Lietuvoje) , Ašmeną ir Graužiškes (Gudijoje) ir toliau į pietus. Nuo Graužiškių prasiėjo administrcinė riba tarp Lietuvos srities ir Gardino - Balstogės srities (arba Pietų Lietuvos). Riba ėjo tarp Šalčininkų ir Benekainių jkaip ir dabar), paskui suko į šiaurę ink Visinčios upės (Eišiškės ir Vydeniai priskirti Pietinei sričiai ), ties Dubičiais ir Nočia siena ėjo panašiai kaip ir dabar, po to pro Dubičius (Lietuvoje) ir Čepkelių raistą, Ratnyčią ir Druskininkus iki Nemuno.

Įdomu kad 1918 m. buvusi administracinė riba su Grodno - Bialystok sritimi ėjo tarp Sakalinės (dab. Šalčininkų r,.) ir Kulkiškių - kur ir dabar yra mikroskopinė Berlyno siena


Lietuvos srities padalinimas 1918 m. su apskričių (kreisų) centrais/
Rašyba yra nenuosekli - kartais nusojami lenkiški vietovardžiai net su diakritinais ženklais (pvz. Wyłkowyszki), bet kitur versta iš rusų kalbos, pvz. Jogahischekele ar Uzjany.
Kai kurie vokiški apskričių centrai pasikeitė (pvz. iš Pajūrio persikėlė į Tauragę)

https://maps.mab.lt/topomaps2/

[Romas]

Pirmasis Suvalkijos žemėlapis lietuvių kalba Amerikoje 1915 metais išleido Bronius Kazys Balutis
Straipsnį apie šį žemėlapį išleido VGTU žurnalas Geodezija ir kartografija 2009 metais

Romualdas Girkus , Viktoras Lukoševičius. PIRMASIS LIETUVIŠKAS SUVALKIJOS ŽEMĖLAPIS

https://journals.vilniustech.lt/inde...oad/10868/9192

[laimutis]

Veliuonos seniūnijos rankraštinis žemių planas „Mappa Staroswa Wielonskiego“, kurį sudaro trys teritorinės Adampolio, Užnemunės ir Zyplių dalys (dab. Jurbarko ir Šakių r.). Žemaitijos kunigaikštystės Veliuonos seniūnijos seniūnas Juzefas Antonis Poniatovskis inicijavo plano sudarymą. Apatinės plano dalies centre yra nupieštas J. A. Poniatovskio portretas (tokie portretai – retas reiškinys kartografijoje). 1793 m.



Nieko nesimato pasididinus, kelia tam, kad dar reiktų prašyt atsiusti susimokėjus Veliuonos seniūnijos rankraštinis žemių planas | Eksponatai ir vertybės | Limis