Sumaniau sukurti temą apie šaltinius, trykštančius Vilniaus mieste. Čia gi jų yra išties nemažai, nes Vilnius įsikūręs ties Nerimi ir Vilnia, kurios išsigraužė gilius slėnius ir atidengė vandeningus žemės sluoksnius. Upių slėnių šlaituose yra nemažai gruntinio vandens iškrovos vietų. Ypač daug šaltinių prie Neries.
Kadaise net dabar palyginti tankiai apstatytame senamiestyje buvo daug šaltiniuotų ir gyventi netinkamų vietų. Reikėjo įdėti nemažai pastangų, kad tas vietas nusausintų. Augant miestui, šaltinius pakliuvusius į jo teritoriją ar buvusius šalia jo, žmonės gausiai naudojo vandentiekio reikmėms. Nuo XVI a. vanduo Vilniaus miesto reikmėms buvo imamas iš Vingrių (išteka netoli buvusio "Lietuvos" kino teatro, kanalizuotas) bei Žiupronių šaltinių.
Mieste atsidurę šaltiniai dažnai tampa vienaip ar kitaip "kontroliuojami": juos kanalizuoja, įrengia kaptažą ir t.t. Kartais šaltinių aplinka gražiai sutvarkoma, įrengiamas geras kaptažas, jie tampa gražiu rekreacinių vietų akcentu ar net traukos centrais. Tačiau miesto šaltiniai susiduria su taršos problema, pro nestorą grunto sluoksnį sunkiasi nešvarumai, į šaltinių vandenį patenka miesto nuotekos...
Kad ir kokia įtartina būtų miesto šaltinių vandens kokybė, iš po žemės trykštančios vėsaus vandens versmės traukia miesto gyventojus. Įsitikinimai, jog šaltinio vanduo geresnės kokybės nei tas, kuris teka iš čiaupo namie, tikėjimas stebuklinga gydomąja šaltinio galia ar tiesiog vandens skoninės savybės lemia, jog prie kai kurių šaltinių net nuolat važiuojama prisipilti talpas.
Nemažai vilniečių žino ir vartoja Dvarčionių šaltinio vandenį. Kiek teko matyti, beveik visada prie jo būna nutįsusi žmonių eilutė, kai kurie net būna atsivežė maišus prigrūstus tuščių butelių. Populiaraus pastarojo šaltinio vandens teko ragauti ir man. Ekspertų, tyrusių šaltinių vandens kokybę, Dvarčionių šaltinis buvo įvertintas bene geriausiai.
Garsesni Vilniuje yra: Vingrių, Žiupronių, Minutės, Dvarčionių, P. Vileišio g., Žvėryno malūno, Verkių, Jeruzalės, Kairėnų, Trakų Vokės bei Spalvoti šaltiniai.
Na, o dabar bus eilė nuotraukoms...
Kadaise net dabar palyginti tankiai apstatytame senamiestyje buvo daug šaltiniuotų ir gyventi netinkamų vietų. Reikėjo įdėti nemažai pastangų, kad tas vietas nusausintų. Augant miestui, šaltinius pakliuvusius į jo teritoriją ar buvusius šalia jo, žmonės gausiai naudojo vandentiekio reikmėms. Nuo XVI a. vanduo Vilniaus miesto reikmėms buvo imamas iš Vingrių (išteka netoli buvusio "Lietuvos" kino teatro, kanalizuotas) bei Žiupronių šaltinių.
Mieste atsidurę šaltiniai dažnai tampa vienaip ar kitaip "kontroliuojami": juos kanalizuoja, įrengia kaptažą ir t.t. Kartais šaltinių aplinka gražiai sutvarkoma, įrengiamas geras kaptažas, jie tampa gražiu rekreacinių vietų akcentu ar net traukos centrais. Tačiau miesto šaltiniai susiduria su taršos problema, pro nestorą grunto sluoksnį sunkiasi nešvarumai, į šaltinių vandenį patenka miesto nuotekos...
Kad ir kokia įtartina būtų miesto šaltinių vandens kokybė, iš po žemės trykštančios vėsaus vandens versmės traukia miesto gyventojus. Įsitikinimai, jog šaltinio vanduo geresnės kokybės nei tas, kuris teka iš čiaupo namie, tikėjimas stebuklinga gydomąja šaltinio galia ar tiesiog vandens skoninės savybės lemia, jog prie kai kurių šaltinių net nuolat važiuojama prisipilti talpas.
Nemažai vilniečių žino ir vartoja Dvarčionių šaltinio vandenį. Kiek teko matyti, beveik visada prie jo būna nutįsusi žmonių eilutė, kai kurie net būna atsivežė maišus prigrūstus tuščių butelių. Populiaraus pastarojo šaltinio vandens teko ragauti ir man. Ekspertų, tyrusių šaltinių vandens kokybę, Dvarčionių šaltinis buvo įvertintas bene geriausiai.
Garsesni Vilniuje yra: Vingrių, Žiupronių, Minutės, Dvarčionių, P. Vileišio g., Žvėryno malūno, Verkių, Jeruzalės, Kairėnų, Trakų Vokės bei Spalvoti šaltiniai.
Na, o dabar bus eilė nuotraukoms...
Comment