[†] Radviliškio r. bažnyčios

[Romas]

Radviliškio rajone yra 15 katalikų bažnyčių

Žemėlapio pagrindas iš www.akis.mii.lt

1. RADVILIŠKIS. Švč. M. Marijos Širdies bažnyčia (buv. KAU, Šiaul.)
Pastatyta 1945 m., (senoji sudegė per II pas. karą), rekonstruota 1991 m.
Mūrinė, vienabokštė
**

2. Baisogala. Švč. Trejybės bažnyčia (buv. KAU, Krak.)
Pastatyta 1882 m., istoristinė
Tinkuoto mūro, vienabokštė
***

3. Dambava. Dievo Apvaizdos bažnyčia (buv. PAN, Šed.)
Pastatyta 1825 m., turi klasicizmo bruožų
Akmenų mūro, bebokštė
***

4. Dapšioniai. Dievo Apvaizdos bažnyčia (buv. PAN, Šed.)
Pastatyta 1829 m., klasicistinė
Akmenų mūro, su bokšteliu
***
.

5. Grinkiškis. Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčia (buv. KAU, Krak.)
Pastatyta 1887 m., istoristinė
Mūrinė, dvibokštė
***

6. Kurai (Šniūraičiai). Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (buv. KAU, Šiaul.)
Pastatyta 1857 m., liaudies architektūros formų
Medinė, su bokšteliu
**

7. Palonai. Dievo Apvaizdos bažnyčia (buv. KAU, Krak.)
Pastatyta 1939 m.
Akmenų mūro, bebokštė
***

8. Pašušvys. Visų Šventųjų bažnyčia (buv. KAU, Krak.)
Pastatyta 1798 m., liaudies architektūros formų su renesanso ir klasicizmo bruožais
Mūrinė, su bokšteliu
****

9. Pociūnėliai. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (buv. KAU, Krak.)
Pastatyta 1805 m., liaudies architektūros formų
Medinė, vienabokštė
***

10. Polekėlė. Švč. M. Marijos Širdies bažnyčia (buv. KAU, Šiaul.)
Pastatyta 1977 m., (senoji sudegė 1939 m.)
Tinkuoto mūro, su bokšteliu
**

11. Sidabravas. Švč. Trejybės bažnyčia (buv. PAN, Šed.)
Pastatyta 1829 m., klasicistinė
Akmenų mūro, bebokštė
***

12. Šaukotas. Švč. Trejybės bažnyčia (buv. KAU, Šiluv.)
Pastatyta iki 1863 m., liaudies architektūros formų
Medinė, bebokštė
***

13. Šeduva. Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia (buv. PAN, Šed.)
Pastatyta 1649 m. renesansinė, turi baroko bruožų
Mūrinė, dvibokštė
****

14. Šiaulėnai. Šv. Onos bažnyčia (buv. KAU, Šiluv.)
Pastatyta 1857 m., istoristinė, turi romaninės ir gotikinės architektūros bruožų
Akmenų ir plytų mūro, dvibokštė
****

15. Vadaktai. Šv. Agotos bažnyčia (buv. PAN, Panv.)
Pastatyta 1883 m., turi klasicizmo bruožų
Mūrinė, vienabokštė
***

-----
Administracinis ir bažnytinis suskirstymas nuo 1997 metų gegužės 28 visiškai sutampa, kai buvo įsteigta Šiaulių vyskupija.
Visos 16 bažnyčių priklauso Šiaulių vyskupijos Radviliškio dekanatui: http://siauliai.lcn.lt/dekanatai/d_radviliskis.html

Iki tol bažnytinis labai suskirstymas skyrėsi nuo pasaulietinio (1993 m. žinynas):
- pietinės dalies 5 bažnyčios - Kauno arkivyskupijos Krakių dekanatą (buv. KAU, Krak.);
- šiaurės vakarinės rajono dalies 3 bažnyčios - į Kauno arkivyskupijos Šiaulių dekanatą (buv. KAU, Šiaul.);
- pietvakarinės dalies 2 bažnyčios - Kauno arkivyskupijos Šiluvos dekanatą (buv. KAU, Šiluv.);
- rytinės dalies 4 bažnyčios - įėjo į Panevėžio vyskupijos Šeduvos dekanatą (buv. PAN, Šed.);
- viena - į Panevėžio vyskupijos Panevėžio dekanatą (buv. PAN, Panv.).

---
Radviliškio rajone turbūt beveik nėra neįdomių bažnyčių (išskyrus per karus sudegusią Radviliškio bažnyčią, bet ir ten yra įdomi varpinė)

Gražiausios rajono bažnyčios yra:
- barokinė - renesansinė Šeduvos bažnyčia
- turbūt vienintėlė Lietuvoje liaudies architektūros formų (tokių daug į vakarus nuo Nevėžio), bet mūrinė Pašušvio bažnyčia
- viena retų romantizmo laikotarpio Šiaulėnų bažnyčia (arch. F.Rimgaila)

Taip pat gražios ir įdomios klasicistinės rytinės rajono dalies (Sidabravo, Dambavos, Dapšionių) bažnyčios
---
Sukurta nauja tema 2010.01.23

[Romas]

Klasicistinės bažnyčios

Klasicistinės bažnyčios
Dapšioniai, Radviliškio r.
Pastatyta 1829
Fotografuota 2003 04

[Skraiduolis]

Šiaulių vyskupijos Radviliškio dekanato Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia. Statyta XVII amžiaus viduryje turi tiek renesansinių tiek barokinių bruožų. Šventino Žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius.







Bažnyčios planas - lotyniškas kryžius. Labai gilus transeptas, kurio galuose yra po altorių ir net rengiamos vaikų piešinių parodos:





Vargonai:



Raižyto medžio klauptai:

[Almis]

2009 04 13
Dapšioniai (Radviliškio raj.) Dievo apvaizdos bažnyčia

[Almis]

2009 04 13
Dambava (Radviliškio raj.) Dievo apvaizdos bažnyčia

[Romas]

Sukurta atskira tema Radviliškio rajono bažnyčioms

Šeduvos miestelio vaizdai su bažnyčia
Skanuotos 2000.04 skaidrės

[dariuks]

Baisogalos baznycia 2006 01 26.
kad neuzimt atskiros vietos, cia atsakysiu i zemiau uzduota klausima. taip, tai buvo 2006 sausio 26 diena. tais metais ziema buvo beveik be sniego, ta diena temperatura buvo gal pora laipsniu salcio, bet ant saulutes tai visai nieko.

[dariuks]

Šeduvos bažnyčia vakar.

[Almis]

2010 05 15
Pociūnėliai. Šv. Jono krikštytojo bažnyčia.

Pociūnėlių bajorkaimyje iki 1782 m. pastatyta koplyčia. Bajorai jai dovanojo žemės (dokumentai 1799 m. patvirtinti). Koplyčia 1782 m, tapo Baisogalos parapijos filija (nuo tų metų pradėtos rašyti ir metrikų knygos).

1792 m. įsteigta altarija. Bažnyčia 1805 m. perstatyta ir padidinta. Tauginaičių-Antanavos dvaro savininkas jai dovanojo 6 margus žemės. Vyskupas Motiejus Valančius 1856 m. bažnyčiai paskelbė Šv. Jono ir Šv. Martyno atlaidus. Pociūnėlių filialistas kunigas Vincentas Norvaiša už sukilėlių rėmimą 1863 m. uždarytas į Kauno kalėjimą. Jam, pasmerktam mirti, iš kalėjimo pavyko pabėgti.

Lietuvos katalikų bažnyčios kronika mini, kad administratorius kunigas Antanas Jokūbauskas 1976 m. už vaikų katekizavimą nubaustas 50 rb. Jam 1977 m. valdžia trukdė remontuoti bažnyčią.

Bažnyčia medinė, liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, vienabokštė, su apside ir šoninėmis zakristijomis. Yra 3 altoriai. Šalia stovi dviejų tarpsnių medinė varpinė.

(iš Wikipedijos)

Išgarsėjusi nugriautais vartais.

















Varpinė

[Almis]

2010 05 15
Baisogalos Švč. Trejybės bažnyčia
(Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos)

Baisogalos Švč. Trejybės bažnyčia stovi Baisogalos miestelyje, Kiršino (Nevėžio dešiniojo intako) dešiniajame krante. Istoristinė, turi neoromaninio stiliaus, neogotikos, neorenesanso architektūros bruožų.

Karalius Žygimantas Augustas 1539 m. paskelbė dokumentą apie Baisogalos parapijos steigimą, bažnyčiai dovanojo 50 valakų žemės. Manoma, kad prieš tai buvo koplyčia be kunigo. Antroji medinė bažnyčia (kryžiaus plano) pašventina 1637 m., sudegė 1774 m. Ją atstojo laikina pastogė ant sudegusios bažnyčios pamatų. Bažnyčia 1781 m. atstatyta ir pašventinta.

1795 m. įkurta altarija. Bažnyčiai 1806 m. priklausė Januškonių ir Piepalių kaimai. Vidaus reikalų ministras 1877 m. leido Baisogalos dvaro sodybos savininkui Vladui Komarui statyti naują mūrinę bažnyčią (jos sąmatinė vartė 28 653 rb). Ji 1882 m. pastatyta ir vyskupo Mečislovo Paliulionio konsekruota.

Bažnyčia istoristinė, (turi neoromaninio stiliaus, neogotikos, neorenesanso architektūros bruožų), su priestatais, vienabokštė. Fasadų kampuose stiebiasi bokšteliai. Šventorius apjuostas aukšta akmenų ir plytų mūro tvora





















Paminklas prie bažnyčios

[Almis]

2010 05 15
Palonų Dievo Apvaizdos bažnyčia

(Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.)

Palonų Dievo Apvaizdos bažnyčia stovi Palonų miestelyje, 4,5 km į šiaurės rytus nuo Baisogalos geležinkelio stoties, Palono (Kiršino dešiniojo intako) dešiniajame krante.

Palonų koplyčia minima 1782 m. Jai 1788 m. dovanoti 25 margai žemės, tapo Baisogalos parapijos filija. Kunigas Liudas Adomauskas (1880–1941) 1918–1919 m. buvo Palonų filialistas. Jis čia su kitais suorganizavo bolševikų tarybas, 1921 m. atsisakė kunigystės.

Į Palonus 1927 m. paskirtas kunigas Mykolas Ruseckas pats suprojektavo bažnyčią ir kleboniją. Iki 1935 m. pastatyta klebonija, 1939 m. – akmenų mūro bažnyčia.

Bažnyčia stačiakampio plano, su apside, bebokštė. Šventoriuje stovi medinė varpinė.

















Keletas lenkiškų kapų šventoriuje








Bet varpinės kažkaip nepastebėjau...

[Almis]

2010 05 17
Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia

(Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.)
Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia stovi Šeduvoje. Renesansinė, turi baroko bruožų.

Manoma, kad Šeduvoje pirmoji medinė bažnyčia pastatyta ir parapija įkurta 1512 m. Bažnyčiai 1529 m. dovanoti 3 nenaudojami žemės sklypai. 1542 m. fundacija padidinta. Manoma, jog tais metais pastatyta antroji bažnyčia. 1542 m. įsteigta parapinė mokykla.

Upytės vaivada Jeronimas Valavičius 1640–1649 m. pastatė mūrinę bažnyčią. Ją 1649 m. konsekravo vyskupas Jurgis Tiškevičius. 1647 m. įsteigtas Šeduvos dekanatas. Mykolas Mačinskis 1658 m. įsteigė altariją ir ją išlaikė. Šeduvoje 1705–1769 m. veikė jėzuitų misija. XVIII a. greta bažnyčios buvo varpinė (vėliau nugriauta). Bažnyčia 2 kartus degė. Po 1799 m. gaisro dvarininko S. Poniatovskio 1804 m. atstatyta. 1820 m. bažnyčia turėjo 56 valakus žemės su Kleboniškių, Veliakiemių ir Vaižgų kaimais. 1829 m. per žaibo sukeltą gaisrą apgadintas bokštas.

Po 1863 m. Rusijos administracija nusavino pusę parapijos žemių, 1864 m. įsakė nugriauti miestelio aikštėje stovėjusį kryžių. Jo vietoje 1877 m. pastatyta stačiatikių cerkvė (1935 m. nugriauta). XIX a. pabaigoje draudžiamą spaudą platino ir kunigai Stasys Janeliūnas, Pranas Janulaitis, Kazys Marcinkevičius. Klebono Povilo Šalučkos rūpesčiu 1905 m. bažnyčia padidinta: iš šonų pristatytos 2 navos.

1906 m. įsteigtas Šv. Kazimiero draugijos skyrius. Klebono Mamerto Lumbės vadovaujamas „Saulės“ draugijos skyrius steigė lietuviškas mokyklas. Jo įsteigta progimnazija veikė iki 1940 m. Nuo 1926 m. Šeduvoje klebonavusio dekano Mykolo Karoso iniciatyva 1937 m. bažnyčia atnaujinta.

Per Antrąjį pasaulinį karą ji apgriauta. Į Šeduvą 1974 m. paskirtas klebonas kanauninkas Bronius Antanaitis bažnyčią suremontavo ir restauravo. Šeduvoje 1956–1962 m. gyveno ištremtas ir mirė Kaišiadorių vyskupas Teofilius Matulionis.

Bažnyčia renesansinė, turi baroko bruožų, kryžminio plano, su pusapskrite apside, žemomis zakristijomis, dvibokštė. Vidus 3 navų, yra 5 altoriai. Skliautai cilindriniai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame palaidotas klebonas prelatas Mykolas Karosas (1878–1955), kunigas Augustinas Pronskietis (1886–1986).

Grindinys prie bažnyčios

[Almis]

[Almis]

[Romas]

Foto 2011.04
Grinkiškio bažnyčia pro mašinos langą

[Romas]

Pociūnėlių bažnyčia
Foto 2011.04

[Romas]

Pociūnėlių bažnyčia ir varpinė

[fui]

Grinkškis:









Šventorius:





Uploaded with ImageShack.us

[Almis]

Kurų (Šniūraičių) Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
2011 08 26

Apie 1765 m. Kuruose pastatyta koplyčia. Ji 1803 m. atnaujinta. Priklausė Radviliškio parapijai. Kuruose gyveno kunigas. Radviliškio klebono iniciatyva 1857 m. pastatyta dabartinė koplyčia. Po Antrojo pasaulinio karo vadinama bažnyčia.

Bažnyčia liaudies architektūros formų, su šoninėmis zakristijomis, trisiene apside ir bokšteliu. Šventoriaus tvora akmenų mūro, su masyviais arkiniais vartais. Šventoriuje stovi medinė varpinė.

(Vikipedija)

















Varpinės kažkaip nepastebėjau...

[Romas]

Jevgenijus Bardauskas, LTV „Šiandien“, www.lrt.lt
2011 lapkričio 2 d. 18:43
Pociūnėliuose atstatyti šventoriaus vartai
http://www.delfi.lt/news/daily/lithu....d?id=51332901

2011 spalio 28, www.radviliškietis.lt
Vytautas Simelis, Radviliškio rajono savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas

Atstatyti Pociūnėlių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios centriniai šventoriaus vartai


http://www.radviliskietis.lt/radvili...iskietis.lt/1/

Palyginimui - nugriautų šventoriaus vartų nuotrauka (Foto 2011.04)