Pilies ir Šv. Jono gatvių kampas (1912 m.). Kampe, prie bažnyčios prisišliejusioje gyvenamojoje patalpoje kurį laiką buvo katafalkų sandėlis, bažnyčios tarnų gyvenamosios patalpos, 20 a. vid. kūrėsi įvairios dirbtuvės. Nuo aštunto dešimtmečio iki mūsų dienų veikia suvenyrų parduotuvė.
Šv. Jono gatvė 1939 m. Z. Vrzesniovskio nuotrauka
J. Bulhako nuotrauka
Vaizdas iš Šv. Jonų bažnyčios varpinės. J. Bulhako nuotrauka
Šaunuolis Evilangel! Gal ką nors idomaus turi ir apie kitas Vilniaus miesto bažnyčias?
Lithuanian Top 5 tallest buildings
1. Europa Tower 126 m. 33 f.
2. Pilsotas 112 m. 34 f.
3. Arfa 100 m. 29 f.
4. Helios City Tower A 96 m. 27 f.
5. Europe Square Apartments 95 m. 27 f.
Chreptavičių šeimos narių epitafija (įmūryta 1759 m.) rytiniame bažnyčios frontone (nuo Pilies gatvės) buvo aprėminta turtingais lipdybiniais rokokiniais rėmais.
Chreptavičių šeimos narių epitafija (įmūryta 1759 m.) rytiniame bažnyčios frontone (nuo Pilies gatvės) buvo aprėminta turtingais lipdybiniais rokokiniais rėmais.
Ši epitafija su pagražinimais tai vienas vertingiausių XVIII a. Lietuvos dailės kūrinių. Centrinėje fasado sienoje yra įrengtas didelis paskutiniojo LDK kanclerio ir Naugarduko kašteliono Jokymo Liūtauro Chreptavičiaus šeimyninis antkapinis paminklas su didele memorialinio teksto lenta ir puošniais rokokiniais rėmais. J. L. Chreptavičius naudodamasis Šv. Jonų bažnyčios rekonstrukcija, po Loreto Marijos altoriumi įrengė rūsius savo šeimos nariams palaidoti. Jose jis pašarvojo savo tetos Onos Chreptavičiūtės-Krišpinienės , 1753 m. lapkričio 12 - dukters Marijonos Chreptavičiūtės palaikus ir 1758 m. kovo 13 - savo žmonos Onos Riomerytės-Chreptavičienės. ta proga jis užsakė pagaminti juodo marmuro plokštę su epitafija ir įmūryti ją išorinėje rytinėje bažnyčios sienoje.
Virš lentos ant sienos kabojo natūralaus dydžio bronzinė Kristaus Nukryžiuotojo skulptūra, originalaus sprendimo, neeilinio meistro kūrinys. Ši skulptūra nebuvo įrašyta į sąrašą perduodant bažnyčią „Tiesos“ leidyklai(1949 m.). Vieną naktį ši skulptūra dingo nuo bažnyčios fasado. Kai „Tiesos“ redaktoriaus G. Zimano buvo klausinėjama, kas tą skulptūrą nuėmė, jis paleido paskalą, esą ją pasiskolinusi "Lenfilmo" ar "Mosfilmo" direkcija kaip jai reikalingą rekvizitą. VU studentai 1989 m. susirūpino ir ėmėsi priemonių tą skulptūrą atrasti. Bet nei "Lenfilmo" nei "Mosfilmo" rekvizitų sandėliuose jos neužtiko ir administracija negalėjo pasakyti, kad kada būtų skolinęsi tokią skulptūrą. Belieka manyti kad bronzinę Nukryžiuotojo skulptūrą G. Zimanas busiąs perdavęs Vilniaus spalvotojų metalų kontorai ("Vtorcvetmet") kaip metalo laužą. Tai patikimiausia versija žinant nežabotą G. Zimano neapykantą lietuviškam kultūriniam palikimui - panašiai jis apie 1947 m. perdavė 150 metų senumo Zavadskių spaustuvės ir leidyklos archyvo 10 sunkvežimių kaip makulatūrą permalti Grigiškių popieriaus ir kartono fabrikui. Šitų faktų Kultūros ministerijos kultūros paminklų apsaugos valdybos pareigūnai nepastebėjo ir nedrįso paminėti.
Pradedama rekonstruoti Šv. Jono Krikštytojo ir Šv. Jono apaštalo ir evangelisto ( Šv. Jonų) bažnyčia. Šio savaitgalio nuotraukos.
Lithuanian Top 5 tallest buildings
1. Europa Tower 126 m. 33 f.
2. Pilsotas 112 m. 34 f.
3. Arfa 100 m. 29 f.
4. Helios City Tower A 96 m. 27 f.
5. Europe Square Apartments 95 m. 27 f.
Comment