[KLP] Klaipėda iki 1945 m.

[Memeler]

It could be preußischer Regierungspräsident Gustav Friedrich Heinrich Paul von Diest as well.

Maybe!

More possible is opposite those mentioned names:
Gerhard von Diest, Kapitänleutnant killed in action near Libau on June 25. 1941. I would recommend to wait for a verification by the archive (Bundesarchiv).

But here is one more speculation:
Maybe this Gerhard von Diest might have been burried at the miltary cemetary in Klaipeda. Is somebody able to look for his name there?

[ValdasJ]

I'll check the cemetary today after work.

[laimutis]

Liepojos gatvė



Paminklas "Borussia" 1915 m.



Čia gal Klaipėdos krašto prijungimo akimirkos, tik nežinau nei metų nei kokia tai gatvė



Įdomi nuotrauka už paminklo matosi neišlikęs gražus pastatas

[minde903]

Del Priestocio g.

Sveiki turiu klausima gal kas kur esate mate ar zinote kur butu galim arasti vaizdu siuo metu adresai yra Priestocio 20 ar 22 buvusiu pastatu. Priestocio 20 yra ir dabar bet gal yra nuotrauku kuriose matosi ir 20 ir 22 man aktualiausia yra informacija apie 22 slype buvusi pastata. Aciu visiems

[ValdasJ]

But here is one more speculation:
Maybe this Gerhard von Diest might have been burried at the miltary cemetary in Klaipeda. Is somebody able to look for his name there?

Checked the cemetery today.

It seems like the stones with inscriptions lay on the ground and are covered with snow at the moment.

An image from local newspaper (http://klaipeda.diena.lt/naujienos/m...ariai-277965):


Tombstones that can be seen don't have any names on them, they all look like this:

[laimutis]

http://www.webmastermarkt.de/ak-sammler/

http://www.zeno.org/

http://www.ebay.de/

[Memeler]

Checked the cemetery today.

It seems like the stones with inscriptions lay on the ground and are covered with snow at the moment.

Thank you for the efforts!

I discovered new information about Gerhard v. Diest on the web site of the "Volksbund Deutsche Kriegsgräberfürsorge e.V. ".

Gerhard Friedrich Wilhelm Kurt v. Diest ist vermutlich als unbekannter Soldat auf die Kriegsgräberstätte Saldus überführt worden.

Grablage: wahrscheinlich unter den Unbekannten
Leider konnten bei den Umbettungen aus seinem ursprünglichen Grablageort zum Friedhof Saldus nicht alle deutschen Gefallenen geborgen werden. Es besteht jedoch die Möglichkeit, dass Gerhard Friedrich Wilhelm Kurt v. Diest einer der deutschen Soldaten ist, dessen Gebeine geborgen wurden, die aber trotz aller Bemühungen nicht identifiziert werden konnten.
Nähere Informationen zu diesem Friedhof erhalten sie hier.
Nachname:v. Diest
Vorname:Gerhard Friedrich Wilhelm Kurt
Dienstgrad:Korvettenkapitän
Geburtsdatum:20.08.1909
Geburtsort: Berlin-Wannsee
Todes-/Vermisstendatum:24.06.1941
Todes-/Vermisstenort: Priekule

------------------------------

[music]

http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/v...astata-560045/

Klaipėdoje gimsta idėja atstatyti biržos pastatą

Nuo seno prekybos ir jūrų miestu vadinama Klaipėda nebeturi nieko, kas galėtų istoriškai reprezentuoti jos prekybinę funkciją. Miesto istorikai inicijuoja diskusiją dėl vieno pačių ryškiausių šios funkcijos simbolių - biržos pastato - atkūrimo.

"Būtų gerai, kad ši mintis būtų pradėta gvildenti, - sako istorikas Vacys Vaivada. - Klaipėdą esame įpratę vadinti prekybos ir jūrų miestu. Jūrą turime, o prekyba? Prekybinę funkciją kaip tik ir turėjo ta miesto dalis, kuri formavosi aplink biržą."

Šiandien nebėra ir svarstyklių pastato, kur būdavo gabenamos į Klaipėdą atvežamos prekės - čia veikė ir muitinė, prekės būdavo patikrinamos bei kraunamos į laivus. 1776-1777 metais statytas, vėliau perstatytas ir visiškai nugriautas biržos pastatas stovėjo netoliese, kitoje Danės pusėje, dabartiniame skverelyje netoli Biržos tilto.

Pasak V. Vaivados, nėra nė kalbos apie autentiką - atkurtas biržos pastatas nebūtų autentiškas lygiai taip pat, kaip tokie nėra Valdovų rūmai Vilniuje, Gedimino pilies bokšto viršutinė dalis ar pan. Pasikeitusi ir aplinka - Biržos tilto konfigūracija dabar jau yra šiek tiek kitokia nei anuomet. Atstatyti biržos pastato tai netrukdytų, tačiau apie aplinkos autentiškumą nebegalima kalbėti, nors ne tai, anot istoriko, esąs svarbiausias dalykas.

"Turėtų rūpėti viena - ar mes norime išlaikyti istorinę atmintį, ar visuomenei tai svarbu. Ar reikia atstatyti, ir kaip reikia - ilgos, laisvos, viešos diskusijos reikalas", - pabrėžia jis.

V. Vaivada atkreipia dėmesį į užsienio patirtį. Vienas iš ryškesnių pavyzdžių - Vokietijos mieste Frankfurte prie Maino vykstantys procesai. Per karą sugriauti Frankfurto pastatai atstatomi dar ir dabar.

"Tai nėra autentiška, bet žmonėms to reikia", - neabejoja istorikas.

Apie biržos pastato atkūrimo galimybę palankiai atsiliepia ir senąją Klaipėdą daug tyrinėjęs leidyklos "Libra Memelensis" savininkas kraštotyrininkas Kęstutis Demereckas.

"Tai daryti būtų verta. Biržos pastatas buvo Klaipėdos simbolis nuo XIX amžiaus antrosios pusės, ir jis yra labai svarbus. Turėtų būti išlikę ir pastato pamatai prie pat tilto", - sako jis.
"Į istoriją investuoti verta"

Leonas MAKŪNAS, Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas
Verta atkurti viską, kas gali aiškiai ir gražiai simbolizuoti Klaipėdą, jos istoriją. Tiksliai nežinau, kiek yra vertingas buvęs biržos pastatas, bet jeigu istorikai taip sako, tada aš - už. O kaip dėl nemažų investicijų? Istorija - vienas iš tų dalykų, į kuriuos pinigus investuoti verta.
"Atkūrimas - ne akla kopija"

Naglis PUTEIKIS, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vedėjas
Mieste pristatyta tiek stiklinių dėžučių, kad bet koks seno daikto atkūrimas negalėtų rėžti akies ir darkyti istorinio kraštovaizdžio. Be to, birža nėra eilinis gyvenamasis namas, tai - nestandartinis, unikalus pastatas. Ar tai nebūtų butaforija? Atkūrimas nėra akla kopija, juolab kad naudojamos ir šiuolaikinės medžiagos. Pavyzdžiui, kad ir Ryžių malūnas. Ne visiems jis patinka, bet akies nerėžia ir yra sėkmingas pavyzdys. Galėtų vykti diskusija su architektais, kaip būtų galima atstatyti biržą, kad būtų matyti, jog tai naujas pastatas, bet sykiu - istorijos ženklas. Tai yra kur kas geriau nei stiklainių statyba.
"Reikėtų apgalvoti ir problemas"

Benediktas PETRAUSKAS, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas
Istorinis tęstinumas yra svarbus dalykas, tačiau jeigu tektų dabar tarti žodį dėl biržos atstatymo, reikėtų labai gerai pagalvoti, ar ne geriau toje vietoje esantis skverelis, toks jau priprastas, mielas mūsų akiai. Jame žmonės mielai vaikštinėja, yra įkurdinta meninių akcentų, kurių ateityje galėtų atsirasti ir daugiau. Jis tikrai puošia miestą. Biržos pastatas, kuriame buvo įsikūrę ir Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, buvo tikrai reprezentatyvus ir reikalingas, bet dėl jo atstatymo yra klaustukų. Numačius tai padaryti tektų spręsti ir automobilių stovėjimo problemą - jei tai būtų verslo centras, važiuotų daug automobilių. Be to, įdomu, kur yra to pastato pamatai? Kiek žinau, ir tiltas dabar yra nebe toje pačioje vietoje, kaip anuomet. Reikėtų padaryti maketą ir visa tai apsvarstyti su visuomene. Pavyzdžiui, dėl šv. Jono bažnyčios atstatymo esu visu 120 procentų už, bet ar verta atstatinėti viską?
Informacija

Anot istoriko Jono Tatorio, Klaipėdos biržos šaknys siekia XVIII amžių. Šio amžiaus viduryje suaktyvėjo prekyba per Klaipėdos uostą, daugėjo pirklių, o šie jungėsi į korporaciją, turėjusią didelę įtaką miesto ekonomikai ir kultūrai. XVIII a. viduryje prie tilto per Danę jau buvo Klaipėdos pirklių centras - birža, kurioje buvo ne tik atliekamos komercinės bei finansinės operacijos, bet ir leidžiamas laisvalaikis. Užsimota statyti naują pastatą, nes senasis pradėjo darytis per ankštas. Lėšų tam surinkta nustačius specialią rinkliavą už išvežamas prekes. Naujas pastatas senojo vietoje iškilo 1777 metais. Nors šis fachverkinis aštuoniakampis statinys per 1854 metų gaisrą nesudegė, netrukus - 1856-aisiais - buvo nugriautas kaip per ankštas. Pastatytas daug didesnis mūrinis dviejų aukštų pastatas su bokšteliu, kurį puošė laikrodis.

Anuomet birža atliko ir kultūros įstaigos vaidmenį - čia buvo skaitykla, į kurią atkeliaudavo apie 60 įvairiomis pasaulio kalbomis leidžiamų žurnalų bei laikraščių iš daugelio šalių, buvo rengiamos atvežtinės dailės parodos. Biržos pastato sale naudojosi religinės bendruomenės. Čia pamaldas laikė anglikonai, kai neturėjo bažnyčios. Pirklių pageidavimu, kurį laiką čia buvo įsikūręs ir miesto telegrafas.

Biržos pastatas dar vieną rekonstrukciją patyrė 1907-1908 metais - jis vėl buvo išplėstas, kai kurios dalys paaukštintos. Viršuje įsikūrė butai, pirmajame aukšte veikė parduotuvės. Minima, kad biržos salės būta puošnios ir erdvios - čia stovėjo skulptūros, kabojo pirklių dovanoti paveikslai.

XX amžiaus pradžioje birža pradėta vadinti Prekybos ir pramonės rūmais, nes čia veiklą plėtojo ir Klaipėdos pramonininkai. Nuolat rekonstruojamas ir plečiamas biržos pastatas tapo dideliu kompleksu su vidiniu kiemu, ir buvo svarbus Klaipėdos architektūrinis akcentas. Jis sugriautas po Antrojo pasaulinio karo, 1945-1947 m.

Istorikai tikisi išjudinti visuomenę, kad ši tartų žodį dėl istorinės atminties išsaugojimo - ar svarbu atkurti reprezentatyvų, svarbiu Klaipėdos architektūriniu akcentu buvusį biržos pastatą, stovėjusį prie Biržos tilto dabartinio skvero vietoje.

Tikiuosi bus sutarta, kad atkurti- svarbu!

[Totenkopf]

Pasak V. Vaivados, nėra nė kalbos apie autentiką - atkurtas biržos pastatas nebūtų autentiškas lygiai taip pat, kaip tokie nėra Valdovų rūmai Vilniuje, Gedimino pilies bokšto viršutinė dalis ar pan. Pasikeitusi ir aplinka - Biržos tilto konfigūracija dabar jau yra šiek tiek kitokia nei anuomet. Atstatyti biržos pastato tai netrukdytų, tačiau apie aplinkos autentiškumą nebegalima kalbėti, nors ne tai, anot istoriko, esąs svarbiausias dalykas.

Kodėl? Biržos tiltas pasisukęs į rytų pusę, tai būtų šiek atitolęs nuo biržos, bet nematau tame jokios problemos. Dangės upė irgi nemanau kad buvo praplatinta, atvirkščiai, ji susiaurėjus. Daugiau nematau nieko, kas maišytų atkurti autentišką pastatą.

Pavyzdžiui, kad ir Ryžių malūnas. Ne visiems jis patinka, bet akies nerėžia ir yra sėkmingas pavyzdys. Galėtų vykti diskusija su architektais, kaip būtų galima atstatyti biržą, kad būtų matyti, jog tai naujas pastatas, bet sykiu - istorijos ženklas.

Jau įtariu, kuom tai gali baigtis.

[laimutis]

Jau isivaizduoju tą naują Biržos pastatą, turbut nedaug kuo skirsis nuo kitoje Dangės krantinės pusėje esančių naujų namų. Jei nenori atkurti senoviškų fasadų, tai tegu ir nestato jokio pastato.

[laimutis]

Radau tai forume: http://forum.kenig.org/index.php atsisiunčiau nuotraukas, bet tik dvi teradau iš Klaipėdos, kas domisi Prūsija suras daugiau siuntinių.





Failo nuoroda: http://depositfiles.com/files/4kzeaqogp

[Totenkopf]

Įdomios nuotraukos, reikia dar panaršyt tą forumą

Negalvojau kad pas mus kada buvo vokiečių Panteros

[Juozapas]

Sveiki, ieškau vizualinės ir istorinės informacijos apie Tilžės gatvę. Jei kas pasidalintumėte, būčiau be galo dėkingas.

[laimutis]

XIX a. Klaipėdos krašto vaizdų atvirukai - http://www.epaveldas.lt/vbspi/biReco...Id=15815&psl=1

[DDR 80]

Įdomios nuotraukos, reikia dar panaršyt tą forumą

Negalvojau kad pas mus kada buvo vokiečių Panteros

O ka, dar pas ka nors buvo Panteros?
Panteros buvo is tanku korpuso "Großdeutschland".

[Totenkopf]

Nebuvau pakankamai apsišvietęs šioj srity, tik nuo seno žinau, kad tai buvo vieni iš geriausių tuometinių tankų

[ValdasJ]

XIX a. Klaipėdos krašto vaizdų atvirukai - http://www.epaveldas.lt/vbspi/biReco...Id=15815&psl=1

Atvaizdas

Jei neklystu tai centre "Maisto" sandėlys. Tamsus, sunkiai įžiūrimas pastas dešinėj turėtų būti teismo rūmai (tebestovintys). Tolumoj pašto bokštas, o vietoj tų dailių namukų - Naujojo Sodo gatvė.

Vaizdas iš priešingos pusės (teismo rūmai- centre, buv. "Maisto" sandėlio vietoje- vienaaukštis angaras dešinėj, laivai toj pačio vietoj tik apsisukę ) :

Tomasl nuotrauka (http://www.miestai.net/forumas/showt...miestas&page=2)

Dar nežinia kaip su "Memelio miestu" baigsis, bet panašu kad neiviename projekte nenumatytas matomos aikštės prieš pirsą atkūrimas: http://www.miestai.net/forumas/showt...miestas&page=6

[Kisinka]

sveiki, gal kas turi foto sodu gatves ? senesnis pavadinimas buvo Hugo-Scheu-Straße butu idomu paziureti

[laimutis]

Paminklas Prūsijos pergalei kare su Napoleonu. 1916 m.



1907 m. rugsėjo 23 d., įamžinant Prūsijos pergalę prieš Napoleoną, Klaipėdoje, XIX a. išvengusioje Napoleono okupacijos, buvo atidengtas "Borusijos" paminklas. Lietuvininkai, kuriems per kelis šimtus metų buvo suformuotas stiprus monarchizmo, ištikimybės savai valstybei jausmas, šio paminklo statybai davė ne vieną auką, tačiau nė vienoje paminklo atidarymo metu sakytoje kalboje, nė viename oficialiame rašte nebuvo apie tai net užsiminta, kaip nebuvo ant paminklo parašyto nė vieno lietuviško žodžio apie lietuvininkų pagalbą. Lietuvininkams tai sukėlė nemažą nusivilimą. Iš Mažosios Lietuvos enciklopedijos

Dangės uosto įplaukoje. 1917 m.



Gyvenamieji namai K.Donelaičio gatvėje



Liepojos, dabar I.Kanto aikštė


Nuotraukos iš ebay

[Eimantas]

Liepojos, dabartinė Lietuvininkų aikštė (su paminklu M. Mažvydui).