Merkinė, miestelis Varėnos r.

[Depeche]

Pasirodo egzistuoja Vladislovos Vazos IV lovos baldakimas, kuris kaip spėjama dengė karaliaus lovą Merkinėje jo mirties valandą. Baldakimo fragmentas su Abiejų Tautų Respublikos herbu. Knyga "Lietuvos vytis".

[Civis]

Pasirodo egzistuoja Vladislovos Vazos IV lovos baldakimas, kuris kaip spėjama dengė karaliaus lovą Merkinėje jo mirties valandą. Baldakimo fragmentas su Abiejų Tautų Respublikos herbu. Knyga "Lietuvos vytis".

Atvaizdas

Buvo (o gal ir tebėra, seniai buvau) eksponuojamas Lietuvos nacionaliniame muziejuje, tarp išlikusių Senienų muziejaus rinkinių.

[Depeche]

Beruošiant publikaciją, nutariau įnešti čia nedidelį įnašą rotušės klausimu, na tai tiek užteks iki pavasario ir taip užsivėlinau.

[Depeche]

Kalėdų diena Merkinėje, nepamenu, kad kas nors būtų panašaus - tikras pavasaris.

[enigma]

Beruošiant publikaciją, nutariau įnešti čia nedidelį įnašą rotušės klausimu, na tai tiek užteks iki pavasario ir taip užsivėlinau.

Atvaizdas

Atkuriamoji versija dabarčiai ar ateičiai?

[Depeche]

Atkuriamoji versija dabarčiai ar ateičiai?

Reikia su bendruomene kalbėti, ko jie nori.

[Salvijus]

Pasirodo egzistuoja Vladislovos Vazos IV lovos baldakimas, kuris kaip spėjama dengė karaliaus lovą Merkinėje jo mirties valandą. Baldakimo fragmentas su Abiejų Tautų Respublikos herbu. Knyga "Lietuvos vytis".

Atvaizdas

Tame pačiame name 1702 m. balandžio 17 d. apsitojo Švedijos karalius Karolis XII.

[enigma]

Reikia su bendruomene kalbėti, ko jie nori.

Ir prašyti ES paramos.

[Depeche]

Tame pačiame name 1702 m. balandžio 17 d. apsitojo Švedijos karalius Karolis XII.

Suspėjo ir Petras I tuo metu, po to rūmai priklausė Jėzuitams, iki tol už rūmų išlaikymą miestiečiai mokėjo mokesčius.

[Salvijus]

Tą pastatą reiktų restauruoti, medžiagos yra pakankamai. Dar būtų vienas įrodymas apie karališką valstybės prigimtį

[Depeche]

Tą pastatą reiktų restauruoti, medžiagos yra pakankamai. Dar būtų vienas įrodymas apie karališką valstybės prigimtį

Be abejonės, be restauracijos, reikalingi ir archeologiniai tyrimai, atrastume nemažai ir naujų faktų. Štai vakar prie pat bažnyčios, šventoriuje, kur neseniai, kažkokiomis aplinkybėmis buvo išmalta velėna, pačiame paviršiuje radau renesansinės (gal būt net gi gotikinės) žvyninės čerpės gabalą, toji vieta, kaip tik sovietmečiu buvo perkasta įrengiant šildymą bažnyčioje.

[Salvijus]

Be abejonės, reiktų ir archeologinių, ir architektūrinių, ir istorinių tyrimų - panašiai kaip Sapiegų rūmuose Vilniuje.
Taptų patraukliu turizmo objektu - tuo labiau, kad pastatas autentiškas, o ne pastatytas nuo pamatų.

[Depeche]

Be abejonės, reiktų ir archeologinių, ir architektūrinių, ir istorinių tyrimų - panašiai kaip Sapiegų rūmuose Vilniuje.
Taptų patraukliu turizmo objektu - tuo labiau, kad pastatas autentiškas, o ne pastatytas nuo pamatų.

Klausimas, kiek jo yra išlikę, nes jo dalis buvo nugriauta jį rekonstruojant XX a. pr., bet į tai ir atsakytų tyrimai.

[laimutis]

Klausimas, kiek jo yra išlikę, nes jo dalis buvo nugriauta jį rekonstruojant XX a. pr., bet į tai ir atsakytų tyrimai.

Manau nebuvo nugriautos sienos, fasadai perstatyti, pakeistas išplanavimas, fasadai įgavo standartinį Rusijos miestams būdingą XX a. pradžios namų vaizdą. Dabar pastatas jau praradęs XX a. pradžios stilių, nebeliko rustų, langų apvadų ir kitų detalių.
Bet tam reikia lėšų ir kokia butų pastato paskirtis, kas jame būtų.

[Salvijus]

Nakvynės namai su kavinuke (praktiškai tokias funkcijas atliko ir XVII-XVIII a.). Muziejus kaip supratau įkurtas cerkvėje. Interjero nebeatkursi, o išorę tikriausiai įmanoma.
Nežinau, merkiškiai geriau žino kaip panaudoti.

Pasirodo pastatas saugomas valstybės. Unikalus objekto kodas: 11323

[Depeche]

Manau nebuvo nugriautos sienos, fasadai perstatyti, pakeistas išplanavimas, fasadai įgavo standartinį Rusijos miestams būdingą XX a. pradžios namų vaizdą. Dabar pastatas jau praradęs XX a. pradžios stilių, nebeliko rustų, langų apvadų ir kitų detalių.
Bet tam reikia lėšų ir kokia butų pastato paskirtis, kas jame būtų.

Kiek teko matyti iš vidaus mūrą, yra didelė galimybė, kad buvo nugriauta galinė dalis žvelgiant nuo aikštės. Teko girdėti, kad valstybė ruošiasi pastatą parduoti,nežinau kiek tame tiesios yra. Vienaip ar kitaip reikia atlikti ir didelį darbą su archyvinių duomenų paieškomis.

[Depeche]

Apie laivybą

XIX a. pab. Merkinė minima, kaip centras, iš kur plukdomi sieliai, kur pakraunamos ir iškraunamos prekės, net statomi laivai.

Kaip sunkiausią gyvenimo naštą senieji prisimena laivų vilkimą Nemunu aukštyn. Jeigu daugelis pamena ką matę arba ką jų tėvai pasakoję, tai A. Kvaraciejus (miręs 1968 m. 97 metų) pats daug metų tampė baržas. "Tai buvo Nemuno burliokai, kuriuos vadino pinčiais". Vilkikų skaičius priklausė nuo laivo dydžio - nuo 2 iki 18 žmonių. Srauniose vietose traukėjų skaičius būdavo padvigubinamas. Vytinėmis su prekėmis traukti srauniu vidurupiu prireikdavo 100, net 150 žmonių. Jie eidavo sutartinai vienas paskui kitą, per krutinę užsidėję plačius diržus. Persikelti per Nemuną ir intakus laivas turėjo valtelę...Nemuno krantuose krūmai buvo iškirsti, o kai kur net padaryti specialūs praėjimai. Laivus turėjo ir Merkinės pirkliai žydai. Merkinėje laivus pakraudavo javais, ąžuoliniais šulais, statinėmis ir kt....

Iš knygos Merkinė. Vilnius. 1970.

[Salvijus]

O nėra ankstesnių duomenų (iki XVIII a.) apie prekinę laivybą Nemunu?

[Depeche]

O nėra ankstesnių duomenų (iki XVIII a.) apie prekinę laivybą Nemunu?

Yra šis tas žinių apie vykdytą prekybą,pavyzdžiui, iškraunamą prekiauti druską. Šaltiniuose minimi sandeliai prie Nemuno, archeologai aptiko po vandeniu upinio uosto liekanas, be to prie Nemuno salos aptiktos vytinės liekanos. Dabar tiksliai neatsimenu, bet yra žinių, jog iš Merkinės nemažai prekių keliavo Merkiu.

[Depeche]

Kažkada buvau įdėjęs savo pamąstymus apie šį malūną, naujausia versija. Teko vaikystėje dažnai čia lankytis, kažkuo ta vieta ypač traukė. Dėja išliko tik pamatai, dalinai vandens paskirstymo sistema, yra apie 20 m apie 70 cm skersmens vamzdis po žeme, kuriame dar matyti jį įrengiant darbininko pėdsakai įsispaudę į nesukietėjusį betoną. Malūnas statytas XIX a. pab., nugriautas pokaryje. Vandens malūnas ant Straujos minimas jau XVI-XVII a. XIX a. pab. ant šios upės buvo 4 vandens malūnai.