Aukštosios Fredos dvaras, Kaunas

[Neju]

Aukštosios Fredos dvaras yra Kauno mieste Žilibero gatvėje.

Fredos vardu buvo vadinamas Kauno priemiestis (dabar Kauno miesto dalis), įsiterpęs tarp Nemuno, Birutės, Juliškės (Julijanavos) ir Aleksoto gyvenviečių. Ji susideda iš Aukštutinės Fredos gyvenvietės, isikūrusios kalne ir Žemutinės Fredos, išsidėsčiusios kairiajame Nemuno šlaite ir slėnyje. Fredos vardas klidinamas iš italų architektą Liudviką (Lodoviko) Fredo (Fredianio), kuriam 1673 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės kancleris Kristupas Pacas už Pažaislio vienuolyno statybos darbus suteikė bajoro titulą ir kairiajame Nemuno krante ties padovanojo žemės valdas. Ilgainiui vietos gyventojai L. Fredo priklausantį Šidiškių kaimelį pradėjo vadinti Freda.
1795 m., po Lietuvos-Lenkijos valstybės padalijimo, šioje vietoje žemes nusipirko dvarininkas J. Godlevskis ir įkūrė centrinį dvarą.
1882 m. Fredos dvare pradėta Kauno pirmaklasės tvirtovės fortų statyba. Aukštosios Fredos dvaro rūmuose gyveno pirmasis tvirovės komendantas Oskaras Klemas. Kituose dvaro pastatuose – karininkai ir kareiviai. Pirmojo pasaulinio karo metu keli pastatai buvo sunaikinti, kai kurie tarpukariu atstatyti. Čia buvo įsikūrę našlaičių namai, vėliau (1920 m.) – Žemesnioji sodininkystės-daržininkystės mokykla. 1923 m. įkurtas VDU Botanikos sodas.
Nuo 1945-ųjų metų Botanikos sodas perėjo Lietuvos mokslų akademijos (LMA) žinion. Pokario metais Kauno Botanikos sodas tapo pagrindiniu Lietuvos dekoratyvinių, vaisinių ir vaistinių augalų kaupimo ir mokslinių tyrimų centru. Nuo 1946-ųjų iki 1959-ųjų metų jis priklausė LMA Biologijos institutui, nuo 1959-ųjų iki 1992-ųjų metų – LMA Botanikos institutui.
1992-aisiais metais Kauno Botanikos sodas buvo įjungtas į atkurtą Vytauto Didžiojo universitetą.

Dvaro kompleksas

Dvarininkai Godlevskiai Fredos dvare pastatė puošnius dviejų aukštų klasicistinio stiliaus rūmus, oficiną, kumetyną, arklides, ledainę, paviljoną. Dauguma šių pastatų išliko iki šių dienų. Greta rūmų užveistas peizažinio stiliaus parkas, kurį puošė keletas tvenkinių.



Aukštosios Fredos dvaro centriniai rūmai 1968 m.
http://renginiai.kvb.lt/album20/221_384_Freda_001

Dvaro rūmai iš pietinės pusės. Foto 2008 10

Dvaro rūmai iš šiaurinės pusės

[Neju]

Aukštosios Fredos dvaro oficinos

Foto 2008 10

[Neju]

Peizažinio stiliaus Aukštosios Fredos parkas įkurtas XIX a. antroje pusėje. Jį puošė keletas vaizdingų tvenkinių. Du didieji priešais rūmus esantys tvenkiniai sudaro apverstų didžiųjų raidžių G ir J kompoziciją – tai dvaro įkūrėjo Juozo Godlevskio inicialai. Tai bene vienintelis toks Lietuvoje žinomas didikų įsiamžinimo būdas. Parko teritorijoje dar buvo įrengta keletas mažesnių tvenkinių.

Gaila, bet per daugiau nei šimtmetį tvenkinių forma kiek pasikeitė ir įžiūrėti G ir J formos tvenkinius jau nebeįmanoma.

Parko tvenkiniai šiandien. Foto 2008 10

Vestuvininkų pamėgtoje saloje stovi paviljonas/ledainė

[Dobranoc]

ech.. kad vdu bent kiek skirtų dėmesio autentiškam buvusio dvaro atkurimui, nors aišku iš kur tie milijonai šiais laikais..

[Giedra70]

Papildysiu šią temą šios dienos vaizdeliais iš pasivaikščiojimo po nuostabų parką.

Orandžerija



Botanikos pamokos





Putino žiedas























Va taip.

[Ramūnas kns]

Freda ~1895m žemėlapyje

[freimq]

Godlevskis ne Gotlevskis
http://lt.wikipedia.org/wiki/Juozas_Godlevskis

[Romas]

/\ Pats save jis ir aplinkiniai turbūt vadino tik Godlewski
Jo vardu ir Garliava pavadinta

[freimq]

Na taip, lenkiškai būtų Józef Godlewski, o visa kita jau turbūt skaitosi lietuvinimai Juozas Godlevskis, kai kur esu matęs Godliauskas ir net Garliauskas

[Beniux]

Miestelis Godlewo vardu buvo vadinamas net tarpukario Lenkijos spaudoje ir žemėlapiuose. Lietuviai XIX a. II pusėje pasirinko lengviau ištariamą Garliavos pavadinimą.

[Beniux]

Tarpukariu šią vietovę lietuviai vadino irgi šiek tiek kitaip - Freida. Taigi, vietovardžiai formavosi gana ilgai. XVII a. pab. ji vadinosi Fredo. Pavadinimų seka būtų tokia: Fredo - (galbūt, dar Fredowa? - yra viename lenkiškame žemėlapyje) - Freda - Freida - Freda. Gal dar reikėtų išskirti ir Žemutinę bei Aukštutinę Fredas.

[freimq]

O šitam tarpukario žemėlapyje matau ištisą Fredyną, bet tai kogero jau visai nieko bendro su Godlevskiu neturintys dvarai

[Beniux]

Įdomus žemėlapis. Jame yra pažymėtas senasis Godlevskių dvaras ir naujasis dvaro padalinys.
Man atrodo, kad žemėlapyje klaidingai pažymėtas "Botonikos sodas". Jis turėtų būti piečiau. Jei klystu - pataisykite.

[Ramūnas kns]

Anot istorikų: Fredos vardas minimas 1700m.Kauno miesto teismo aktuose. Paco žemė atiteko Garliauskui, kuris nebuvęs palankus aplinkiniams valstiečiams: išvaikęs žmones, išgriovęs jų trobesius ir žemes prijungęs prie dvaro. Garliauskai išvedė alėjas, apsodino medžiais, išlikusiais iki mūsų laikų.

[freimq]

Va kai ką radau apie Naujajį Fredos dvarą
Dalį Godliausko dvaro žemės (šiapus "volų", neįėjusių į tvirtovės teritoriją) dar prieš Didįjį karą nupirko žydas Frenkelis ir įkūrė Fredos dvarą, vadintą Naujoji Freda. Frenkelis buvo gana turtingas. Kaune turėjo kelis didelius namus, jam priklausė miesto "konkė" - arklinis tramvajus - ant bėgių arkliais traukiami vagonėliai žmonėms vežioti.
Fredos dvare Frenkelis pasistatė vieno aukšto namą, kumetyną, tvartą ir didelį kluoną. Visi buvo mediniai. Ponų namas iš lauko ir vidaus buvo tinkuotas (atrodė, kaip mūrinis). Iš lauko buvo pilkai dažytas su baltais apvadais aplink langus. Jie buvo siauroki, aukšti. Stogas lėkštas, cinkuotos skardos. Po šio karo (antro pasaulinio) namas ilgai stovėjo apiręs, nugriautas 1989m. Kluonas ir kumetynas dar tebestovi. Smetonos laikais dvaras priklausė Frenkelio sūnui Mankei. Jis čia su šeima gyvendavo vasarą. Dvarą tvarkė ūkvedžiai. Vienas jų buvo net danas. Dvaras buvo apleistas, praskolintas, nes Mankė Frenkelis buvo didelis girtuoklis.

[Beniux]

Juozas Godliauskas (1773 – 1867) 1820 m. vedė Mariją Volmer, su kuria susilaukė tik dukterų. Kai vyresnioji dukra Juzefa apie 1830 m. susituokė su dvarininku Viktoru Gavronskiu, Fredos dvaras realiai perėjo į Gavronskių rankas. Jų šeimoje 1860 m. Fredos dvare gimė
būsimas Šūklių dvarininkas Stanislavas Gavronskis (mirė 1942 m.). Gavronskiai Fredos dvare šeimininkavo iki 1867 m. (t.y. senojo Godliausko mirties) ir tuomet centrinę ūkio dalį pardavė valdžiai. Dvaro rūmuose apie 1887 m. įsikūrė generolas Oskaras Klemas, kuris buvo palaidotas Fredos kapinėse (ten, kur ir Godliauskai). XIX a. pab. Stanislovas Gavronskis dar valdė nemažai Fredos dvaro žemių. 1894 m. jis čia turėjo dar apie 500 margų žemės. Pastarasis Fredos dvaro likučius ir Senavos dvarą prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą pardavė Aronui Frenkeliui. Taigi, Gavronskių pavardė šiame krašte buvo linksniuojama apie 80 metų.
Vietiniai gyventojai dėl panašių vietovės sąskambių labai painiojo Godlevskių – Garliauskų ir Gavronskių – Gauranskių pavardes. O tai atsiliepė ir vietovardžio Garliava kitimui.

straipsnis apie Juoza Godliauską - http://www.dziecionline.pl/Suwalki/ludzie/godlewski.htm

Beje, literatūroje klaidingai tvirtinama, kad Godliauskai dvarą įsigijo XVIII a. pabaigoje. Deja, tai įvyko gerokai anksčiau, nes dar 1730 m. šiame dvare gimė Petras Juozas Godliauskas.

Naujosios Fredos palivarkas buvo įkurtas 1893 m.

[Beniux]

Senosios nuotraukos iš http://renginiai.kvb.lt/search.php?searchstring=fredo

Ledo šventė Naujosios Fredos dvare, 1915 m.




Naujosios Fredos dvaro kumetynas, 1916 m.




Naujosios Fredos dvarininkas O. Frenkelis su šeima; iki 1918 m.




Dvarininko žmona Bela su dukra; iki 1918 m.




Sėja Naujosios Fredos dvare, 1924 m.

[freimq]

Aero nuotrauka, daryta antro pasaulinio karo metu. Gerai matosi, kiek Naujosios Fredos dvaro pastatų buvo

[nepolitikas]

Įdomus žemėlapis. Jame yra pažymėtas senasis Godlevskių dvaras ir naujasis dvaro padalinys.
Man atrodo, kad žemėlapyje klaidingai pažymėtas "Botonikos sodas". Jis turėtų būti piečiau. Jei klystu - pataisykite.

klysti, botanikos sodas šiauriau "centrinio įtvirtinimo" pylimų. apatinėje žemėlapio dalyje matosi III fortas...

[Ramūnas kns]

Keista, kad ši Kauno vieta įgavo Fredos pavadinimą. Žinoma, kad visos apylinkės iki ~1670m priklausė LDK kancleriui Kristupui Zigmantui Pacui. Tuo metu jis padovanojo žemes savo pagalbininkui- architektui Liudvikui Fredo.
Tuo tarpu Fredas buvo vienuolis ir žemes galėjo valdyti, geriausiu atvėju, iki savo mirties 1686m. Vėliau minimas miestui priklausantis dvaras. Kada konkrečiai dvarą įsigyja Godlevskiai žinių nerandu. Žinoma, kad sodyba pastatydinta po 1800metų.