Labai geras reportažas. Nors 6 metus gyvenu Vilniuje, bet ozu dar nė karto nesu vaikščiojęs, bet kaip matau iš nuotraukų, tikrai verta. Žūrint nuo Akropolio pusės ir Ozo gatvės, jo struktūrą sudėtinga įžvelgti - atrodo tiesiog laukai su keistais gūbriais. Dėl Akropolio tai nesakyčiau, kad jis blogoje vietoje - paties ozo nei jis, nei jo automobilių aikštelės neužkliudo. Tą teritoriją reikėtų tvarkyti, iškuopti šiukšles, sutvarkyti takelius, pasodinti medžių, pastatyti šiek tiek suolelių, vaikų žaidimų aikštelių (tik jau žinoma, ne ant paties ozo) ir būtų labai geras, tvarkingas parkelis. Tuo labiau, kad ir ežerėlis yra. Įdomesnė vieta, nei aš įsivaizdavau.
Labai geras reportažas. Nors 6 metus gyvenu Vilniuje, bet ozu dar nė karto nesu vaikščiojęs, bet kaip matau iš nuotraukų, tikrai verta. Žūrint nuo Akropolio pusės ir Ozo gatvės, jo struktūrą sudėtinga įžvelgti - atrodo tiesiog laukai su keistais gūbriais. Dėl Akropolio tai nesakyčiau, kad jis blogoje vietoje - paties ozo nei jis, nei jo automobilių aikštelės neužkliudo. Tą teritoriją reikėtų tvarkyti, iškuopti šiukšles, sutvarkyti takelius, pasodinti medžių, pastatyti šiek tiek suolelių, vaikų žaidimų aikštelių (tik jau žinoma, ne ant paties ozo) ir būtų labai geras, tvarkingas parkelis. Tuo labiau, kad ir ežerėlis yra. Įdomesnė vieta, nei aš įsivaizdavau.
Apžiūrėti ozą tikrai verta. Vienos šios temos tikslų ir yra sudominti ozu bei paskatinti jame apsilankyti. Tai vienas iš įdomiausių Vilniaus gamtos objektų, tačiau jame daugiau lankosi aplinkiniai gyventojai. Atvykstančių iš toliau specialiai pasižiūrėti turbūt labai labai mažai. Nors objektas išskirtinis, įdomus ir savo išvaizda, ir susiformavimo būdu, deja, yra mažai reklamuojamas. Reikėtų žymiai labiau prižiūrimos aplinkos, galbūt praverstų stendai su aprašymais ir planu, nes pirmąkart atvykstantys gal ir neiškart susiorientuoja kur kas yra, be to vietomis reikia bristi per aukštus žolynus ir krūmynus, kas nėra labai jauku. Šiaip verta dėmesio vieta: mokslinio susidomėjimo objektu tapo dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą; po Šeškinės kalvas mėgo klajoti tokie mūsų kultūros grandai kaip Kazys Binkis, Kazys Boruta ar Balys Sruoga.
Žūrint nuo Akropolio pusės ir Ozo gatvės, jo struktūrą sudėtinga įžvelgti - atrodo tiesiog laukai su keistais gūbriais.
Taip ir yra - ilgas kupstas vidury pievos. Ką ir matome nuotraukose.
Beje, vilniečiai "ozu" dažniausiai vadina visą tą vietovę su pieva, mišku ir ežeriuku. Ne visi žino, kas pats ozas - tai tik tas pylimukas. Iš čia matyt ir gimė kvailystės "akropolis pastatytas ant ozo".
/\ Kaip kolega teisingai teigia, vilniečiai ozu vadina ne tik kalvagūbrį, bet ir visą vietovę. Na, pati ozo kalva ir neįsivaizduojama be ją supančios gražios gamtinės aplinkos... Tad šįkart keletas apylinkių nuotraukų - vietovė į šiaurę nuo kalvagūbrio.
Miškelis ozo gūbrio gale
Termokarstinis ežeriukas šalia miškelio
Vietiniai žolynai
Fabijoniškių ir Šeškinės seniūnijų riba: maždaug pagal ją nutiesta elektros linija, veda takelis
Tarpukario lenkiškasis palikimas - stulpelis su iš dalies nuskilusiu užrašu "Magistrat miasta Wilna" (Apie tai plačiau temoje Liukai, dangčiai ir kiti smulkūs objektai nuo pranešimo #193).
Anksčiau žadėjau temą apie Šeškinės ozą papildyti žiemos vaizdais. Taigi dabar ir nusprendžiau sukelti nuotraukas, darytas praėjusią žiemą, o tiksliau - šių metų sausio pabaigoje. Fotografuota einant tuo pačiu maršrutu ir iš panašių taškų, kaip ir anksčiau įdėtose, vasarą darytose nuotraukose. Taigi praėjusios snieguotos žiemos vaizdai.
Maršrutas
Vaizdas link "Akropolio" nuo kalvagūbrio pietinio galo, šalia Ozo ir Gelvonų g. sankryžos
Žvilgsnis ozo tąsos kryptimi - šiaurės link
Vaizdas į Gelvonų g.
Nuo kalvagūbrio - vakarų link. Puiki Šeškinės skyscraperių panorama
Tas upeliūlštis — tai Cedronas arba kitaip Baltupis, čia jo ištakos. Turiu jo vasaros nuotraukų, bet kol kas neatsirenku tarp savo foto archyvų. Beje, šio upelio (ir jo užtvankos) nuotraukos labiau tiktų čia ar temai „Šaltiniai Vilniuje“?
Tas upeliūlštis — tai Cedronas arba kitaip Baltupis, čia jo ištakos. Turiu jo vasaros nuotraukų, bet kol kas neatsirenku tarp savo foto archyvų. Beje, šio upelio (ir jo užtvankos) nuotraukos labiau tiktų čia ar temai „Šaltiniai Vilniuje“?
Ligšiol, per daug nesusimąstydamas, maniau, jog Baltupis prasideda ties Baltupių tvenkiniu. Dėkui, Wycka, kad paaiškinai!
P.S. Upelio nuotraukos tinka ir čia. Galima ištakų nuotrauką įdėti ir į šaltinių temą, nors miesto upeliams (atskiriant nuo šaltinių ir versmių) verčiau reikėtų atskiros temos - o jų nemažai: Verknė, Baltupis, Murlė, Kaukysa, Sausupis ir t.t.
Sostinė praturtės dar vienu vilniečių ir miesto svečių traukos objektu
2010-11-10 11:46
Vilniaus miesto savivaldybė kviečiama tapti partnere Europos Sąjungos fondų lėšomis tvarkant ir prižiūrint valstybės saugomą gamtos objektą – Šeškinės ozą, kurio teritorija užima apie 10 ha. Savivaldybei, parengusi Šeškinės ozo teritorijos tvarkymo projektą, tokį pasiūlymą pateikė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Šiuo metu tarnybos atstovai sulaukė Savivaldybės specialistų nuomonės ir vertinimų apie Šeškinės ozo sutvarkymą.
<....>
Ši ozo ateities vizija ypač įdomi. Jeigu pažvelgsime retrospektyviai, ekspozicijų paviliono idėja turi savo pirmtaką - ambicingą projektą įkurti muziejų. Sovietiniais laikais, kol žiojėjantis oze karjeras nebuvo užpiltas (tai buvo padaryta 1979-1980 m.), svarstyta muziejų įrengti sunioktoje gamtos paminklo dalyje. Tačiau netrukus idėja virto utopija.
Trumpa ištrauka iš Augustino Linčiaus straipsnio "Šeškinės ozo lemtis", publikuoto 1973 m. žurnale Mokslas ir gyvenimas.
Šiandien Lietuvoje dar nėra universalaus, mokslų apie žemę žinias propaguojančio pastatų komplekso, tačiau jam atsirasti jau susikaupė daug paskatų. Jo vietą idealu būtų susieti su unikaliu geologiniu paminklu – Šeškinės ozu Vilniuje, kur taip gausu Lietuvos gamtą tyrinėjančių mokslo ir gamybinių įstaigų, kur aibė studijuojančio jaunimo ir daug suplaukia ekskursijų. <...> Pirmykštę ozo formą realu atkurti tiktai dviem būdais: karjerą užpilti atvežtu gruntu arba įkomponuoti į jį specialios paskirties pastatą. Visuomeniniu atžvilgiu prasmingesnis, aišku, antrasis variantas, nes būtų sugražintas kalvagūbriui prarastasis siluetas ir, be to, čia, pavyzdžiui, galėtų būti įsteigtas unikalaus muziejaus centras. Šeškinės ozas būtų didžiausias ir originaliausias eksponatas. Labai įvairus aplinkos reljefas neribotų galimybių teikia ir landšafto architektui. Gal netruktų atsirasti projektas puikaus parko, apimančio visas Šeškinės kalvas, o gal ir Karoliniškių landšaftinį draustinį. Kad šitokiems sprendimams visuomenė pritaria, matyti iš pasisakymų spaudoje. 1972 m. gražios ir padrąsiančios iniciatyvos susilaukta iš Vilniaus Dailės instituto. Architektūros katedros studentai, skatinami ir vadovaujami prof. E. Budreikos, pabandė ieškoti būdų restauruoti Šeškinės ozą ir jo karjero ertmę išnaudoti muziejaus-lektoriumo pastatui.
Kol nežinome kokie bus nauji ozo geologinio pažinimo parko ir ekspozicijų paviljono projektai, siūlau pažiūrėti kaip atrodė vienas iš taip ir neįgyvendintų projektų.
"Šeškinės muziejaus-lektoriumo rytinės dalies išilginis pjūvis: kairėje - erdvus vestibiulis ir įvairios pagalbinės patalpos; dešinėje - kino salė (iš studentės I. Klobaitės projekto, 1972 m.)". Iliustracija iš: Mokslas ir gyvenimas, 1973, nr. 12, p. 18.
Comment